Turto paveldėjimas po sutuoktinio mirties Lietuvoje

Netektis visada yra sunkus išbandymas, o netikėta sutuoktinio mirtis gali sukelti ne tik emocinį skausmą, bet ir teisinių klausimų virtinę. Vienas svarbiausių - turto paveldėjimas. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad visas turtas, sukauptas gyvenant kartu su partneriu ar sutuoktiniu, yra bendra nuosavybė, tad mirus vienam, viskas kaipmat lieka kitam. Visgi partneriui ar sutuoktiniui mirus, pergyvenusiajam gresia teisinių procesų virtinė.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta turto paveldėjimas po sutuoktinio mirties Lietuvoje, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir ką svarbu žinoti, norint tinkamai sutvarkyti visus teisinius formalumus.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą.

Tai reiškia, jog pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mirusiojo sutuoktinio turtą ar jo dalį vienu iš šių atvejų:

• pirma, tai numatyta mirusiojo testamente;
• antra, sutuoktiniai buvo sudarę bendrą testamentą;
• trečia, testamentas nėra sudarytas, dėl to pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą jam nustatytą dalį.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.).

Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y.

Paveldėjimo skirtumai: susituokę ir nesusituokę asmenys

„Pirmiausia svarbu žinoti, kad susituokusių ir nesusituokusių asmenų paveldėjimas skiriasi. Jei tokio dokumento nėra, reiškia, kad partneris nieko ir nepaveldi. Tačiau kalbant apie sutuoktinių paveldėjimą situacija yra kitokia. Sutuoktinių paveldėjimą numato įstatymas net ir tuo atveju, kai testamento nėra“.

Visgi, anot jos, jeigu sutuoktiniai nesudarė testamento, pergyvenęs sutuoktinis paveldi tik tam tikrą turto dalį - įstatymo numatytą ekonominę apsaugą.

„Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Kita jo pusė - mirusiojo sutuoktinio dalis - yra dalijama vaikams ar sutuoktiniui paveldėjimo teisės normomis pagal testamentą ar įstatymą“.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, ir Lietuvos valstybė.

Įpėdiniams nustatyti svarbios Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti.

Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos.

Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt. Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio.

Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.

Žinoma, paveldėjimo teisė nėra neribota, todėl CK 5.7 str. 1 d.

Įpėdinių eilės:

• Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties
• Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai
• Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai
• Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės
• Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos)
• Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės)

Testamentas: bendrasis ar asmeninis?

Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią. Anot R. Cibulskienės, dėl šios priežasties sutuoktinių turto paveldėjimo klausimus verta aptarti iš anksto ir pasirašyti aiškų, teisiškai privalomą dokumentą, kuris padės išvengti ginčų.

Sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas.

Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui:

„Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties. Sutuoktiniai testamente nurodo įvairias sąlygas, pavyzdžiui, vieną ar kelis įpėdinius, ką palieka konkretiems asmenims, kokiomis dalimis turi būti dalinamas turtas, kokias sąlygas reikia įgyvendinti, kad įpėdiniai galėtų paveldėti“.

Visgi bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia, mat nebėra bendro sutarimo.

„Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą. Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią, - sako R. Cibulskienė. - Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo.

Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi įpėdiniai pagal įstatymą.“

Kada sutuoktinis netenka teisės paveldėti?

Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises. Pavyzdžiui, jeigu santuoka buvo nutraukta arba jei sutuoktiniai oficialiai patvirtino gyvenimą atskirai, pergyvenęs sutuoktinis praranda teisę paveldėti.

„Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka.

Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta“.

Svarbu žinoti! Siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. O esant ginčams dėl palikimo kylaičiams tarp įpėdinių arba abejojant notaro atliekamų veiksmų teisėtumu, būtina kreiptis advokatų pagalbos.

Paveldėjimas, kai nepriėmus vieno sutuoktinio palikimo, miršta kitas sutuoktinis

Neretai pasitaiko situacijų, kai vienam iš sutuoktinių mirus, niekas nesikreipia dėl palikimo priėmimo, ir, jau praėjus terminui priimti vieno sutuoktinio palikimą, miršta kitas sutuoktinis. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gyveno bendrame bute, mirus vyrui, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, žmona ir toliau liko gyventi tame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tačiau po kurio laiko ji mirė.

Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu. Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu.

Paveldėjimo terminai

Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.

Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo.

Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą. Vienas būdas - “termino palikimui priimti atnaujinimu”. Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Antras būdas - “palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą”. Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.)., tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai.

Kas nutinka turtui, kai jo nepriėmė įpėdiniai?

Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybės paveldėtas turtas įprastai yra parduodamas valstybinio turto aukcionuose (varžytynėse).

Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.

Būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį turi atitikti visas šias sąlygas:

• Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga);
• asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga);
• palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).

Teismas privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.

Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Todėl paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties.

Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kartu su pareiškimu apie palikimo priėmimą pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.). Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.

Jei testamentas buvo sudarytas, notaras paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu. Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant paliki įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus. Todėl įpėdinis gali nuspręsti priimti palikimą pagal apyrašą, tokiu būdų apribodamas savo atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu.

Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes.

Jeigu yra kelis įpėdiniai ir bent vienas iš jų priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai laikoma, kad visi įpėdiniai palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.

Antstolis turi sudaryti turto apyrašą per vieną mėnesį, o kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių - per tris mėnesius.

Įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.

Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Nepavykus susitarti, ginčą nagrinėti tektų teisme.

Testamento sudarymas

Asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti.

Be to, jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi.

Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.

Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam.

Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.

Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.

Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek kainuoja sudaryti testamentą?

Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.

Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?

Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.

Kaip paskirstomas palikimas mirus vienam iš sutuoktinių, jei yra vedybinė sutartis, bet ji nieko nenumato mirties atveju? Ar nepilnamečiui vaikui garantuojama gyvenamoji vieta? Jei palikime yra nuomojamas butas, ar nuomos sutartys tęsiamos?

Pirmiausia palikimas paskirstomas pagal įstatymą pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 d. 1 p. Pagal Civilinio kodekso 5.13 str., sutuoktinis paveldi ne mažiau kaip ¼ dalį, o likusi dalis padalijama vaikams lygiomis dalimis.

Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai taikomos garantijos: jei jis gyvena paveldėtame būste, jo negalima iškeldinti be tinkamos alternatyvos, o buto pardavimui gali prireikti teismo leidimo, jeigu tai pablogintų jo gyvenimo sąlygas (CK 3.3 str.

Kalbant apie nuomos sutartis: nuomininko teisės išlieka, sutartis nenutrūksta automatiškai (pagal CK 6.494 str.). Paveldėtojai perima nuomotojo teises ir pareigas, nebent sutartyje numatyta kitaip.

Kokius dokumentus reikia pateikti VMI po brolio mirties? Ar man teks mokėti jo mokesčių skolas?

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių.

Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas.

tags: #turto #paveldejimo #tvarkymas #po #zmonos #mirties