Nekilnojamojo turto mokestis ir apgyvendinimas globos namuose: Kas svarbu žinoti?

Ateina laikas, kai reikia pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.

Šiame straipsnyje aptarsime senelių globos namų Lietuvoje klausimus, įskaitant valstybinius, savivaldybių ir privačius globos namus, paslaugas, teikiamas globos namuose, ir mokesčius už šias paslaugas. Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra aktualus klausimas, ypač sprendžiant dėl apgyvendinimo globos namuose. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, lengvatos ir mokėjimo tvarka, atsižvelgiant į tai, kaip šis mokestis gali paveikti senjorus ir jų šeimas, svarstančias gyvenimą globos namuose.

Senėjimas yra natūralus procesas, tačiau ne visi senjorai gali savimi pasirūpinti. Dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių, senelių namai tampa vienintele išeitimi. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip patekti į senelių globos namus Lietuvoje, kokie reikalavimai keliami, kokius dokumentus reikia sutvarkyti ir kaip sprendžiami finansiniai klausimai, įskaitant turto normatyvus ir mokesčius.

Pagrindiniai teisės aktai ir mokesčio mokėtojai

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojais laikomi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje.

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, su tam tikromis išimtimis. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat neapmokestinamas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas nekilnojamasis turtas, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus. Tai gali būti nekilnojamojo turto paskirtis, naudojimas, teisinis statusas, jo techninės savybės, priežiūros būklė, apleistumas, mokesčio mokėtojų kategorijos (dydis ar teisinė forma, ar socialinė padėtis) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vieta (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Išimtiniais atvejais, kai mokestis skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per nustatytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

• Taip pat neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
• Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
• Kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.

Kitos lengvatos taikomos juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas. Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį). Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Nekilnojamojo turto mokestis ir gyvenimas globos namuose

Sprendimas apgyvendinti senjorą globos namuose dažnai susijęs su finansiniais klausimais. Lietuvoje veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį.

Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.). Taip pat reikia mokėti 1 proc.

Valstybės kompensacija

Laimei, galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose. Mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.

Mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.

Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti. Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.

Turto mokestis

Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų.

Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.

Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš:

• 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos);
• 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos;
• Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).

Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje. Trumpalaikės (6 mėn. per metus) socialinės globos apmokėjimas susidaro taip pat, kaip ir ilgalaikės, tik nėra skaičiuojamas 1 proc.

Kupiškio rajone, mokestį sudaro: 80 proc. visų asmens per mėnesį gaunamų pajamų (senatvės ar netekto darbingumo nukentėjusių asmenų ir kitų, išskyrus našlių/vienišo asmens, išmokų), 100 proc. tikslinės slaugos/priežiūros (pagalbos)/ individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (jei asmeniui nustatytas nuolatinės slaugos/priežiūros (pagalbos) /individualios pagalbos kompensacijos poreikis), 1 proc. turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą. Šis mokestis paskaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, pagal jo turimą turtą (vertinamas nekilnojamas turtas - namai, transportas, žemės, miškai ir kt. bei asmens turimos santaupos). Turto mokestis paskaičiuojamas Kupiškio rajono administracijos Socialinės paramos skyriuje. Bet kuriuo atveju, asmens mokama suma per mėnesį negali viršyti Senelių namuose nustatytos socialinės globos kainos (šiuo metu socialinės globos kaina: asmeniui su sunkia negalia - 1432,20 Eur/mėn., senyvo amžiaus asmeniui ir suaugusiam asmeniui su negalia - 1364,10 Eur /mėn.).

Kaip patekti į senelių namus: Žingsnis po žingsnio

Pirmas žingsnis norint patekti į senelių globos namus - kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Socialiniai savivaldybės darbuotojai įvertins asmens socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir nustatys, ar žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa.

Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą. Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo savarankiškumas.

Kupiškio rajone, asmuo norintis apsigyventi Senelių namuose, pats arba jo artimieji, kreipiasi į Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į savo seniūnijos socialinio darbo organizatorių. Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius priima asmens prašymą dėl apgyvendinimo, atlieka socialinės globos poreikio vertinimą.

Reikalingi dokumentai:

• Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
• Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
• Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė.
• Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt).
• Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
• Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
• Pažymą apie gyvenamąją vietą.

Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Taip pat, savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.

Kupiškio rajone, būtinas medicininis išrašas, kurį pateikia kreipimosi metu asmenį stebintis gydytojas (šeimos ar ligoninėje gydantis gydytojas). Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius asmens apgyvendinimui reikiamus dokumentus pateikia Socialinės paramos skyriui. Sprendimą dėl prašymo tenkinimo priima savivaldybės mero įgaliotas darbuotojas, prieš tai šį klausimą apsvarsčius Globos ir rūpybos taryboje. Asmuo, kurį nuspręsta apgyvendinti Senelių namuose, įrašomas į eilę.

Sprendimo Priėmimo Procesas

Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų. Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.

Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą. Jei globos namuose nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti. Iškart reikia pasakyti, kad galimybės apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, tačiau vietų trūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai jos reikia laukti nuo pusės iki metų. Laukiančiųjų asmenų eilė formuojama tik tai derinant su savivaldybių darbuotojais dėl konkretaus asmens, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija jau turi priėmusi sprendimą siųsti konkretų asmenį į globos namus ir skirti jam finansavimą.

Senelių Globos Namų Pasirinkimas

Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi.

Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Pavyzdžiui, senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.

Kupiškio rajone, Senelių namai yra miesto centre: netoli seniūnija, autobusų stotis, miesto biblioteka, kultūros centras, medicinos įstaigos, bažnyčia, parduotuvė, turgus.

Ką Galima Atsivežti Į Globos Namus?

Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis. Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, būtinai turėkite, galėsite bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojame mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis.

Atvykstant į Kupiškio senelių namus, būtina turėti galiojančius asmens tapatybės dokumentus (pasą ar asmens tapatybės kortelę), neįgaliojo ir/ar pensijos gavėjo pažymėjimus, specialiųjų poreikių nustatymo dokumentus, pažymą apie gyvenamosios vietos deklaraciją, Socialinės paramos skyriaus parengtus apgyvendinimo dokumentus, vartojamus medikamentus. Pageidautina turėti atidarytą banko sąskaitą. Asmuo gali atsivežti technines pagalbos ir slaugos priemones, tvarkingų rūbų, asmeninių daiktų.

Gyventojų Teisės ir Pareigos Globos Namuose

Globos namų gyventojai turi tam tikras teises ir pareigas, kurios užtikrina jų orumą ir gerovę. Pavyzdžiui, gyventojai turi teisę į privatumą, susipažinti su dokumentais apie save, priimti svečius, kreiptis į administraciją rūpimais klausimais, saugiai laikyti asmeninius daiktus, dalyvauti užimtumo veiklose, bendrauti su išoriniu pasauliu ir pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.

Tačiau gyventojai taip pat turi pareigas: tvarkyti savo gyvenamąją vietą, laikytis asmeninės higienos, laikytis maitinimo režimo, vartoti paskirtus vaistus, informuoti apie sveikatos pablogėjimą ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Gyventojams draudžiama vartoti alkoholį ar narkotikus, rūkyti neskirtose vietose, gadinti turtą, įžeidinėti kitus ir ignoruoti darbuotojų reikalavimus.

Alternatyvūs Socialinių Paslaugų Būdai

Be ilgalaikės globos senelių namuose, yra ir kitų alternatyvų, tokių kaip pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose ir laikino atokvėpio paslaugos. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Asmens ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Globos namų sutartimi. Finansinių galimybių vertinimas - asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m.

Apklausų duomenimis, 40 proc. 55-64 m. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 10 metų turėjo arba turi globos reikalingą giminaitį. Vos 12 proc. lietuvių sutiktų būti slaugomi globos namuose.

tags: #turto #normatyvai #skaiciuojant #mokesti #uz #globos