Sodininkų bendrijos nariui parduotas žemės sklypas: negaliojanti teismų praktika

Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 metais. Šiuo metu šalyje yra apie 2000 sodininkų bendrijų (SB). Iki Nepriklausomybės atkūrimo SB buvo steigiamos tik valstybinio fondo žemėje siekiant išspręsti miestų gyventojų trumpalaikius rekreacinius poreikius.

Pastaruosius du dešimtmečius mėgėjų sodų teritorijos palaipsniui virsta priemiestiniais kvartalais su ribota infrastruktūros įrengimo galimybe. 2004 metais įsigaliojęs SB įstatymas, sudarė teisinį pagrindą SB sklypuose nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius.

Sodininkų bendrijų kelių priežiūros iššūkiai

2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimui (LRS) priėmus SB įstatymo pakeitimus, savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Pagal 2014 m. gruodžio 14 d. priimto LR SB įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatą savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves).

Iki šios dienos, didžioji dalis savivaldybių neperėmusios SB esančių vidaus kelių (gatvių), jų netvarko ir neprižiūri. Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės gali, bet neprivalo prižiūrėti SB kelių (gatvių).

Aplinkos ministerija 2016 m. buvo parengusi Sodų kelių perdavimo programos projektą ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią misiją aplinkos ministrui, nors tai ir prieštarauja SB įstatymo 6 str. nuostatoms. Esant skirtingoms institucijų pozicijoms dėl programos tikslingumo, neturint pakankamai finansinių išteklių, nutarta programos netvirtinti, o pakeisti SB įstatymo 6 str.

2017 m. buvo parengtas SB įstatymo 6 str. pataisų projektas. LRV projektui pritarė 2017 m. liepos 5 d. pateikė LRS. LRS 2017 m. rudenį pradėtas SB įstatymo svarstymas sustabdytas iki darbo grupės (sudarytos aplinkos ministro 2017 m.

Darbo grupės nariai išnagrinėjo Vilniaus miesto ir Kauno rajono savivaldybių pateiktus pavyzdžius dėl SB priskirtų kelių (gatvių) perėmimo variantus, praktiškai susipažino su atliktų kelių (gatvių) sklypų ir inžinerinių statinių (kelių (gatvių)) matavimo bylomis. Atkreiptas dėmesys, kad kelią (gatvę) suformuoti kaip inžinerinį statinį (atlikti tiksliuosius matavimus ir registruoti NTR) yra gerokai pigiau nei atlikti žemės sklypo reikalingo statiniui eksploatuoti suformavimo procedūras.

Pristatyta Vilniaus miesto savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja SB tranzitines gatves prilyginti vietinės reikšmės keliams ir pilnai perimti jų administravimą.

Finansavimo klausimai

Aptartas klausimas, kokio dydžio finansavimas motyvuotų savivaldybes perimti SB kelius (gatves)? Pagal Susisiekimo ministerijos specialistų pateiktą informaciją, 30 % Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 1600 Eur/km skiriama didžiųjų miestų ir 450 Eur/km skiriama mažųjų miestų savivaldybių keliams tvarkyti.

Paminėtina, kad numačius reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus (žemės sklypo ir inžinerinio statinio kelio (gatvės)) didelė lėšų būtų išleista matavimams ir registravimui, tačiau, neskirus papildomo finansavimo, reali kelių būklė nepagerėtų.

Kiti svarbūs aspektai

• SB pastoviai ar laikinai gyvenančių piliečių teisių ir pareigų, nebūnant SB nariais, sureguliavimas (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB narių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).
• Daugeliu atveju tik sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); inžinerinė įranga, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ar kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, o tai dalinai sukūrė teritorijos žemės ir turto vertę.
• Ne SB nariai taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi bendros nuosavybės objektais ir šie klausimai turėtų būti apsprendžiami SB valdymo organo nustatyta tvarka.
• Pastaruoju metu daugėja teisinių ginčų dėl komercinės veiklos SB teritorijose, nesusijusios su mėgėjiška sodininkyste.
• Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko R. Vaitekūno ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininko A. Burbos siūlymu darbo grupė apsvarstė klausimą dėl galimybės pratęsti terminą SB įsiterpusių bendrojo naudojimo žemės sklypų lengvatinio išpirkimo.

Teismų praktika ir esminiai pažeidimai

Mums, Sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariams, tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 Sprendimu buvo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Bendrija iš valstybės įsigijo 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypą.

Šis Sklypas įsigytas Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais, bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai - Bendrijos narių rekreacijai. Kadangi Sklypas yra nupirktas mūsų, Bendrijos narių, interesams tenkinti, o taip pat už mūsų bendras lėšas (Bendrijos narių mokesčius), Sklypo įsigijimo sandorio ginčijimas tiesiogiai lietė mūsų teises ir teisėtus interesus.

Byloje mes nebuvome įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl manome, kad skundžiamu Sprendimu teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas laikoma absoliučiu Sprendimo negaliojimo pagrindu. Taigi, teismas 2017-05-17 nutartimi sudarė sąlygas tam, kad būtų padarytas esminis proceso pažeidimas, t. y.

Vis dėlto, manome, kad nagrinėjamas ginčas tiesiogiai veikia mūsų ir kitų, prie šio apeliacinio skundo nebūtinai prisidėjusių, apie bylą galimai net nežinančių Bendrijos narių teises bei interesus, todėl Bendrijos nariai privalėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

Šią poziciją, visų pirma, patvirtina tai, kad Sprendimu buvo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Bendrija iš valstybės įsigijo Sklypą Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais. Šis Sklypas įsigytas bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai - narių rekreacijai.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, nurodančią, kada byloje nepakanka vien tik bendrijos dalyvavimo ir kada yra būtinas ir bendrijos narių dalyvavimas. Pagal šią praktiką, kai byloje yra ginčijamas klausimas, susijęs su bendrija, bet turintis įtakos visiems bendrijos nariams, kurie turi teisę spręsti dėl byloje ginčijamo klausimo, jie turi materialinį bei procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje.

CPK 37 str. 1 d. nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys - tai teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 360 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje nedalyvavo ir, tikėtina, apie vykstantį civilinį procesą apskritai nežinojo (viešai informacija apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo skelbiama) tiek tie Bendrijos teritorijoje esančių sodo sklypų savininkai, kurie dalyvavo Bendrijos narių susirinkimuose ir patys išreiškė savo valią dėl Sklypo įsigijimo Bendrijos nuosavybėn, tiek tie savininkai, kurie nedalyvavo minėtuose susirinkimuose ir savo teisių balsuoti dėl Sklypo įsigijimo neįgyvendino, nors tokią teisę turėjo, o apie Bendrijos Sklypo grąžinimą valstybei tokiu atveju sužinotų tik po to, kai minėtas Sklypas, nuginčijus atitinkamus sprendimus/sandorius, būtų grąžintas valstybei.

Apeliantai pabrėžia, kad įsteigta bendrija negali atstovauti visiems ją įsteigusiems savininkams, nes ginčijimas juridinio asmens bei jos organų išimtinei kompetencijai priklausančių sprendimų legitimumas (tiksliau - juos įgyvendinantys valstybės institucijų sprendimai bei sudaryti sandoriai).

Įvertinus, kad nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų dėl materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų neįtraukimo į bylą, jų neinformavimo apie procesą, akivaizdu, jog tokie pažeidimai apima ir CPK123 - tinkamo procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo - pažeidimą.

Įvertinus minėtą EŽTT praktiką ir tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti absoliutaus proceso teisės normų pažeidimo faktą, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl teismo priimtas procesinis Sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant tinkamai nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis.

tags: #sodininku #bendrijos #nariui #parduotas #zemes #sklypas