Kasdien į atmosferą išmetama daug nuodingų ir sveikatos sutrikimus sukeliančių medžiagų. Šis veiksmas turi terminą - tai „Ekologinė tarša“. Tačiau, išskyrus šį faktą, yra dar vienas - fizinė tarša. Antruoju atveju į atmosferą neišmetamos nuodingos bei kitos medžiagos. Šios taršos faktorius yra tam tikri veiksniai. Jie gali būti keliami technikos ar kitokių daiktų veikimo metu ir veikti aplinkui esančius gyvus organizmus. Nuolatinis ir ilgą laiką trūkstantis šis poveikis gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Prie šių veiksnių žmogaus organizmas gana greitai pripranta, todėl juos yra sunkiau pastebėti. Tarkim, jei jus esate vietoje, kur nuo užteršto vandens jaučiasi nemalonus kvapas, ar jei prie važiojamos dalies, kur vyksta intensyvus eismas, jaučiasi išmetamųjų dūmų kvapas, jums tai dar ilgą laiką gali kelti nemalonų jausmą ir jus tiksliai žinosite jo atsiradimo priežastį. Bet jei jus nuolat veikia nedidelė vibracija, jus galiausiai prie jos priprantate ir vėliau jos galite nepastebėti. Jus galite toliau dirbti tą patį darbą ir neįtarti, kad viskas, ką jus darote, sukelia pavojų sveikatai. Todėl reikėtų žinoti apie tuos veiksnius tam, kad galėtumėte laiku juos pastebėti ir laiku sustabdyti jų neigiamą poveikį arba, bent jau, sumažinti trukmės laiką.
Svarbiausi išorinio triukšmo šaltiniai - tai įvairios transporto priemonės (automobiliai, lėktuvai, traukiniai), statybos technika (kompresoriai, betono mazguose veikiančios maišyklės ir kt.), pramonės įmonės (šios skleidžia triukšmą esant blogai izoliuotiems cechams), komunaliniai statiniai ir įrenginiai (pvz., gatvėse ir aikštėse įrengti garsiakalbiai). Mieste labiausiai triukšmauja aerodromuose kylantys ir tupiantys, virš gyvenamųjų rajonų skrendantys lėktuvai. Gyventojus paprastai vargina ne tik gatvėse, bet ir prie gyvenamųjų namų įrengtose stovėjimo aikštelėse automobilių skleidžiamas triukšmas. Skirtingi triukšmo šaltiniai miestą prisodrina nevienodo intensyvumo garsų. Skiriami du triukšmo lygiai - foninis ir vietinis. Foninio triukšmo intensyvumas priklauso nuo visų garsą skleidžiančių šaltinių, vietinis - tik nuo pavienių. Mažėjant vietinio triukšmo lygiui, kartu mažėja ir foninis. Pagrindinis projektuotojų uždavinys, tvarkant ir projektuojant miestus, - sumažinti skirtumą tarp foninio ir vietinio triukšmo lygių.
Triukšmo poveikis priklauso nuo triukšmo šaltinio, triukšmo sklidimo zonos ir jo veikiamo subjekto. Norint sumažinti žalingą triukšmo poveikį, būtina pakeisti triukšmo ir jo sklidimo zonos ypatybes. Kaip žinia, triukšmas nuo šaltinio koncentriškai sklinda į visas puses ir, nesutikdamas savo kelyje jokių kliūčių, palaipsniui slopsta. Kelyje pasitaikiusi kliūtis garso bangą išsklaido į atskiras sudedamąsias dalis, t.y. ji neapsaugo nuo triukšmo, tik sumažina jo lygį. Triukšmo lygis užstatytose teritorijose priklauso nuo daugybės veiksnių. Lokalinių šaltinių (ventiliatorių, transformatorinių) triukšmas.
Didžiąją miesto triukšmo dalį sukelia transportas. ES Žaliojoje knygoje apie triukšmo politiką (Green Paper on future noice policy) rašoma, kad apie 20 ES gyventojų, t.y. 80 mln., kenčia nuo sveikatai nepriimtino triukšmo. ES politika dėl triukšmo buvo nukreipta triukšmo emisijai mažinti rinkai tiekiamuose produktuose-antžeminėse transporto priemonėse, lėktuvuose, lauke veikiančiuose įrengimuose. Dėl to nuo 1970 m. sumažėjo naujų automobilių keliamas triukšmas. Europos transporto, aplinkos ir sveikatos chartijoje (1999 m.) pažymėta, kad triukšmas dėl transporto priemonių eismo, trikdo miegą, sukelia bendravimo, mokymosi problemų. Stiprėja triukšmo įtaka formuojantis hipertenzijai ir išeminei širdies ligai. Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES.
Vilniuje išsamesnė transporto priemonių eismo keliamo triukšmo analizė buvo atlikta dar 1989m. Tuomet triukšmas ir atmosferos oro užterštumas buvo matuojamas 10-je gatvių 4-uose taškuose: prie gatvės važiuojamosios dalies, gyvenamojo namo teritorijoje gatvės ir kiemo pusėse, ir butuose. Daugeliui tirtų atvejų triukšmas viršijo tuo metu leistiną 65 dB(A) triukšmo lygį teritorijose ir leistiną 40 dB(A) lygį visuose butuose. Tyrimo išvadose buvo konstatuota nepalanki transporto įtaka gyvenamajai aplinkai tiek dėl triukšmo, tiek dėl oro taršos. Triukšmo plitimas teritorijoje nusakomas sudėtingomis empirinėmis lygtimis. Modeliuojant triukšmo plitimą teritorijoje turi būti atsižvelgiama į teritorijos reljefą , gatvių plotį, pastatų aukštingumą bei jų išdėstymą prie gatvės, atstumus tarp atskirų pastatų (“užstatymo perforacija”), teritorijos, virš kurios plinta triukšmas, dangą ir želdinius, kitus veiksnius. Pataisų skaičiavimo formulės sudarytos eksperimentiniu būdu. Dėl intensyviai kintančios automobilių parko sudėties (mažėja buvusios SSSR gamybos automobilių), pataisų koeficientai periodiškai (kas 2 - 3 metai) turi būti koreguojami.
Geležinkelio transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kai sąstatus tempia motorvežiai. Geležinkelio keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelio magistralių , stočių teritorijose. LPATGV - vidutinis traukinių greitis, km/h.
Triukšmas mechanizmuose kyla dėl jų atskirų dalių tamprių svyravimų. Radikaliausias apsaugos nuo triukšmo būdas - kilimo šaltinio triukšmo mažinimas. Tačiau jį realizuoti dėl sudėtingų įrenginių konstrukcijos pakeitimų ne visada įmanoma. Garso izoliacija - tai garso, einančio per atitvaras, silpninimas. Atskirų zonų triukšmas mažinamas izoliuojant atskirus triukšmą keliančius šaltinius.
Garso absorbcija
Šis kovos su triukšmu būdas remiasi medžiagų geba sugerti garsą.
- pluoštinės akytosios medžiagos: veltinis, vata, akustinis tinklas, stiklo vatos plokštės ir kt. Pluoštinės akytosios medžiagos, pritvirtintos prie kieto pagrindo, geriausiai sugeria aukštesnių dažnių garso bangas.
- membraniniai garso sugėrikliai turi rėmą, prie kurio yra pritvirtinti plonos faneros, metalo, klijuotės lakštai.
- rezonansiniuose sugėrikliuose panaudotas Helmholco ((Helmholtz) rezonatoriaus (tuščiaviduris indas, sujungtas siaura anga ar vamzdeliu su aplinka) veikimo principas.
- kombinuotieji garso sugėrikliai, kurie turi aukščiau aprašytų konstrukcijų elementus.
Kad būtų sugertos kuo įvairesnio dažnio garso bangos, pluoštinė akytoji medžiaga taip tvirtinama prie kieto pagrindo, kad tarp jų liktų oro tarpas. Parenkant absorbuojančią medžiagą, jos storį, konstrukciją, atsižvelgiama į tai, kokio dažnio bangos turi būti absorbuotos.
Buitinių prietaisų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė ir jos mažinimo priemonės
Elektromagnetinė spinduliuotė - tai elektrinio lauko virpesiai (susiję sūkuriniai elektriniai ir magnetiniai laukai), sklindantys erdvėje baigtiniu greičiu. Pagal bangos ilgį ir dažnį skirstoma į: nejonizuojančiąją (radijo, TV, optinės bangos) ir jonizuojančiąją (Rentgeno ir gama spinduliai). Nejonizuojančią elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia gamtiniai ir technogeniniai šaltiniai. Apskritai, nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės poveikis žmogui, kai energijos srautas intensyvus, yra šiluminis, o kai intensyvumas mažesnis, - nešiluminis. Veikiant šilumai, kyla kūno temperatūra, kinta baltyminės medžiagos. Labai jautriai į šilumos perteklių reaguoja akys, smegenys, inkstai, žarnos, tulžis, šlapimo pūslė. Kadangi žmogaus organizme vyksta termoreguliacijos procesai, tai dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio susidariusią šilumą organizmas sugeba pašalinti, bet tik tam tikrą jos kiekį. Žmogus ilgiau pabuvęs elektromagnetiniame lauke, jaučia nuovargį, silpnumą, jam skauda galvą, dreba rankos, vargina bendras nervų sistemos sutrikimas, nemiga. Tačiau pailsėjus kelias dienas, tokia liguista organizmo būsena paprastai praeina. Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui priklauso nuo elektrinio lauko įtampų, energijos srauto intensyvumo, virpesių dažnio spinduliavimo lokalizacijos kūno paviršiuje ir individualių žmogaus ypatybių.
Jonizuojančiąja spinduliuote vadinama tokia spinduliuotė, kuriai veikiant, aplinkoje iš cheminių medžiagų atomų ir molekulių susidaro skirtingų krūvių dalelės - jonai, galintys sukelti radiacinius pokyčius gyvuosiuose organizmuose. Tokia spinduliuotė skleidžiama savaime skylant atomo branduoliams. Alfa dalelės sudarytos iš dviejų neutronų ir dviejų protonų. Dėl didelės masės jonizuoja daug atomų. Beta dalelės - tai neutronų srautai. Neutronai - tai neutralios, neturinčios elektros krūvio dalelės. Neutronai stabiliuosius atomus gali paversti radioaktyviaisiais, dėl to yra ypač pavojingi. Gama ir Rentgeno spinduliai - tai labai trumpos elektromagnetinės bangos, kurias spinduliuoja sužadinti atomų branduoliai išlėkus alfa arba beta dalelėms.
Skiriama gamtinė ir technogeninė jonizuojančioji spinduliuotė. Pirmoji - tai kosminė ir radioaktyviųjų žemės medžiagų spinduliuotės, antrąją skleidžia žmogaus sukurti šaltiniai - televizoriai, kompiuteriai, Rentgeno ir kt. medicininiai aparatai, atominės ir šiluminės elektrinės ir kt.
Anot Lietuvos higienos instituto mokslinio darbuotojo doc. dr., nors manoma, kad namuose naudojamų buitinių prietaisų elektromagnetinis spinduliavimas nedaro žalos žmogaus sveikatai, vis gi vartotojai perspėjami, kad bet kuris buitinis elektrinis ar elektroninis prietaisas sukuria ir elektrinius, ir magnetinius kintamus laukus. Prietaiso elektros maitinimo laidas, įjungtas į rozetę, veikia kaip antena ir sukuria elektromagnetinį lauką, net jeigu prietaiso jungiklis neįjungtas. Todėl buitiniai prietaisai yra priskiriami veiksnių, lemiančių aplinkos taršą elektromagnetiniais laukais, grupei. Mokslinėje literatūroje toks reiškinys vadinamas elektrosmogu.
Stiprių elektromagnetinių laukų šaltiniais buityje yra mikrobangų krosnelės, šaldytuvai su “be apledėjimo” sistema, elektrinės viryklės, televizoriai, kompiuteriai, mobilūs telefonai. Spinduliuote pasižymi kai kurių tipų apšildomos grindys, kai kurių tipų signalizacijos sistemos, elektros skirstymo skydeliai, elektros maitinimo kabeliai, transformatorinės pastotės ir kt.
Labai veiksmingai nuo to poveikio saugo ekranai. Atsižvelgiant į elektromagnetinio lauko šaltinio galią ir bangų diapazoną, naudojami bangas sugeriantys (adsorbciniai) ir jas atspindintys ekranai: ištisiniai metaliniai, medvilniniai ir kt. Visi ekranai, išskyrus adsorbcinius, atspindi superaukštų dažnių energiją. Ekranuoti reikia spinduliavimo šaltinį. Individualios apsaugos priemonės - tai kombinezonai, chalatai, akiniai. Kombinezonai ir chalatai siuvami iš trisluoksnio audinio: medvilninių išorinio ir vidinio sluoksnių bei vidurio - apsauginio - iš radiotechninio audinio su laidžiu tinkleliu.
Pasaulyje yra įteisinta jodo profilaktika - skydliaukės apsauga, t.y. Paskelbus radiacijos pavojų būtina sandarinti langus, duris, ventiliacijos angas. Daugiau laiko reikia praleisti patalpose, nes namo arba rūsio sienos sugeria dalį jonizuojančios spinduliuotės. Jeigu būtina būti lauke, svarbu apsaugoti (polietilenu, skara, lietpalčiu ir kt.) visas kūno dalis, kad ant jų nepatektų radionuklidų. Vandens ir maisto atsargas saugoti sandariuose induose. Kategoriškai draudžiama vartoti pieną gyvulių, kurie ganėsi ganyklose, atvirame grunte augintas daržoves, kol jos nebus patikrintos. Patartina saugotis lietaus.
Kompiuterio įtaka ir elektromagnetinė spinduliuotė
Šiuolaikinis kompiuteris - tai sudėtinga sistema, susidedanti iš keleto elektrinių ir radioelektroninių įrenginių su skirtingais fizikiniais veikimo principais. Paprasti elektriniai įrenginiai naudoja tokią įtampą, kokią gauna iš elektros tinklo (maitinimo šaltinio). Tuo tarpu sudėtingesni įrenginiai, pavyzdžiui, displėjus, savo funkcijoms vykdyti keičia maitinimo įtampos dažnį, lygį ir formą.
Kompiuterizuota darbo vieta - tai patalpos dalis, kurioje stovi kompiuterinė įranga (sisteminis blokas, displėjus, klaviatūra) kartu su orgtechnine įranga (spausdintuvas, faksas, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai ir kt.) bei reikalinga buitine įranga (ventiliatorius, kondicionierius, stalinė lempa, elektrinis šildytuvas, elektros instaliaciniai laidai ir kt.) ir kurioje pastoviai visą darbo dieną ar jos dalį praleidžia darbuotojas. Sąvokai “kompiuterizuota darbo vieta” priskiriamos ir mokomosios vietos displėjų salėse bei kompiuterių klasėse.
I dažnių diapazonas - 5 Hz - 2000 Hz. II dažnių diapazonas - 2 kHz - 400 kHz. Šių dažnių elektromagnetinių laukų šaltiniais yra impulsinis maitinimo blokas ir displėjaus eilučių skleistinės blokas. Paveiksluose parodyti displėjaus spinduliuojami elektriniai ir magnetiniai laukai. Elektrinio lauko linijos prasideda displėjuje ir per operatorių eina į žemę.
Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psicho-socialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo pat pirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos „Darbas su video displėjais“, įvykusios 1986 metais Švedijoje. Pirmieji moksliniai pranešimai apie kompiuterių įtaką sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į darbo kompiuteriu įtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulų ir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Tuo pačiu metu pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai.
Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams, o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo...
Sustabdykite smūgio triukšmą pro lubas! Žingsniai ir triukšmingi kaimynai
Statybos darbų triukšmo kontrolė Lietuvoje
Nuo 2017 m. pradžios įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintas triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo aprašas, kuriame nustatyta triukšmo, kylančio statybų ar remonto metu, kontrolės bei informacijos savivaldybėms pateikimo tvarka. Nepateikus nustatytos informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.
Apraše savivaldybių administratoriai įpareigojami paskirti triukšmo šaltinių kontrolierius, kurie turi tikrinti, kaip triukšmo šaltinių valdytojai, kurie nėra ūkio subjektai (daugiabučių, vienbučių ir pan. būstų savininkai), laikosi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, jau minėto Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašo bei Triukšmo šaltinių valdytojų, kurie nėra ūkio subjektai, planinių patikrinimų taisyklių, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. DV-72.
Administracijos direktorius nustatė Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje leidžiamų statybos ir remonto darbų pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis nuo 8 val. iki 21 val., poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios raštu pateikti Statybos darbų triukšmo kontrolieriui pranešimą, kuriame turi būti nurodoma: informacija apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamas triukšmo lygis ir jo trukmė per parą, triukšmo mažinimo priemonės, galimas naudojamų medžiagų ar išmetamų į aplinką teršalų neigiamas poveikis aplinkai. Nepateikus informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, o tas pats administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ numatyta, kad nuo 6 val. iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 45 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis, nuo 18 iki 22 val.
| Laikas | Ekvivalentinis garso slėgio lygis (dB) | Maksimalus garso slėgio lygis (dB) |
|---|---|---|
| 6:00 - 18:00 | 45 | 55 |
| 18:00 - 22:00 | - | - |