Kas geriausio nutinka kaime? Galima išgirsti tylą, klausytis, kaip už lango lyja ir lietaus lašeliai barbena į stiklą ar atsigulus lovoje girdėti, kaip lietus šoka ant stogo savo šokį. Su draugais juoktis, kol pradės skaudėti skruostus. Stebėti įvairiaspalvį dangų, kai saulė slepiasi vakarui atėjus už miško. Sėdėti prie laužo per naktį ir grožėtis beribiu žvaigždėtu dangum. Leisti laiką su mažais savo vaikais. Vaikščioti po rasotą žolę. Stebėti besiskleidžiantį gėlės žiedą. Pabusti nuo gaidžių giedojimo. Eiti paskui šokinėjančią varlytę. Gulėti visą dieną pievoje ir stebėti plaukiančius debesis. Bristi per sniegą gandro žingsniu.
Semeliškių seniūnija jau 15 metų renka gražiausias seniūnijos sodybas, kurių savininkai tradiciškai apdovanojami per kultūrinių renginių savaitę „Nuo Šv. Lauryno iki Šv.Roko“. Kaip per tradicinius apdovanojimus prie Nestrėvančio ežero vykusioje šventėje pastebėjo Semeliškių seniūnijos seniūnė Loreta Karalevičienė, per tuos 15 metų padėkos pareikštos daugiau kaip 80 žmonių, kai kuriems iš jų - ir ne po vieną kartą.
Gražiausių Semeliškių seniūnijos sodybų savininkai, seniūnė Loreta Karalevičienė (trečia iš kairės) ir Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys (pirmas iš dešinės) išsirikiavo bendrai nuotraukai.
2019 metų gražiausios sodybos rinkimai
Gražiausios Semeliškių seniūnijos sodybos 2019 titulą pelnė Noškūnų kaime gyvenantys Birutė Andrulevičiutė ir Aloyzas Ubis. Semeliškių miestelio seniūnaitijos seniūnaitis Vytas Barzdaitis kandidatais į „Gražiausios Semeliškių seniūnijos sodybos 2019“ titulą pasiūlė Angelės ir Algio Budėnų bei Snieguolės ir Giedriaus Kazakevičių sodybas, Semeliškių kaimiškosios seniūnaitijos seniūnaitis Narvydas Balasevičius - Noškūnuose gyvenančių Birutės Andrulevičiutės ir Aloyzo Ubio bei Noškūnėliuose įsikūrusių Vaivos ir Arvydo Malcių sodybas.
Pasak Semeliškių seniūnijos seniūnės L. Karalevičienės, šiemet sodybas vertinusi komisija, sudaryta iš Semeliškių seniūnijos specialistų ir 4 seniūnaitijų seniūnaičių, darbą pradėjo dar pavasarį. Tarp šių sodybų ir vyko atkakliausia kova dėl gražiausios metų Semeliškių seniūnijos sodybos vardo. Beje, visiems komisijos nariams aplankius sodybas, pagrindinėmis varžovėmis liko abi prie Vaisiečio ežero įsikūrusios sodybos.
Tada jau seniūnaičiai ir seniūnijos specialistai ieškojo kuo daugiau kriterijų, kuri šių sodybų labiausiai verta gražiausios seniūnijoje vardo. Pasak seniūnės L. Karalevičienės, pagrindinis kriterijus paskelbti tokia Birutės Andrulevičiutės ir Aloyzo Ubio sodybą buvo tai, kad jie seniūnijoje gyvena nuolat, o ne tik šiltuoju metų laiku.
Aloyzo Ubio sodyba Noškūnuose
„Esu žvejys, gyventi ant ežero kranto buvo mano svajonė“, - sakė Aloyzas Ubis, AB „Actas“, įsikūrusios Jašiūnuose (Šalčininkų r.), vadovas. Kasdien jis rytais nuvažiuoja į darbą 78 kilometrus ir vakarais tiek grįžta namo. Vilniuje gyvenęs Aloyzas Noškūnuose kūrėsi, kaip pats sako, nuo nulio. Žinojo, kad statysis medinius pastatus - užaugo mediniame name ir tokius mėgsta, vadina juos gyvais, šiltais, be to, Klevinės kaime turi nuosavo miško, jį ir naudojo statyboms.
Didžiuojasi beveik viską daręs pats - projektavęs ir pastatus, ir erdves. Savo turimame 2, 8 ha plote pasodino 4000-5000 medžių, daugiausia - eglių. 2004-ųjų gegužę, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą proga per 2 dienas pasodino 1500 eglaičių. Vėliau kai kurias teko atsodinti, pasodino ir daug pušų. A. Ubis mėgsta spygliuočius, sodino ir kenių, sidabrinių eglaičių, tujų, kiparisą bei kitokių medžių ir krūmų.
Du gyvenami sodybos pastatai ir svirnas stovi 100 metrų nuo Vaisiečio ežero (kaip pastebėjo A. Ubis, dabar, kai vanduo ežere nuseko, kone 4 metrais „nutolo“ nuo kranto), pirtis, pavėsinė - dar arčiau ežero, prie kurio veda gražus lieptas. „Čia reljefas kalvotas, nuo namo iki ežero - 13 metrų aukščio skirtumas. Kai pirkau spygliuočius ir atsiveždavau sodinti, atsisėsdavau ant sodybos laiptų ir galvodavau, kur kuriuos labiau tiktų pasodinti.
Pasak A. Ubio, „Mediniai pastatai reikalauja priežiūros - vienur dar nepastatyta, kitur - jau pūva. Tačiau jų jaukumas - neginčijamas. Ypač jei užaugai ir gyvenai tokiame. Medis lyg šnara- visąlaik jį girdi, jauti jo gyvybę. Man maloniau mediniam name - gera žiūrėti į medines senoviškas lubas su balkiais, medinius terasos raižinius. Kažkada galvojau - sodyba bus tik vasarai, greitai širdis padiktavo, kad čia gyventi labiau tinka.
Vaivos ir Arvydo Malcių sodyba Noškūnėliuose
„Ieškojom sodybos vasaroti, draugai užrodė šią vietą. Ji mums patiko, patiko ir kaimynai. Kaip pasakojo pašnekovai, jų sodybos plotas - 22 ha, sukultūrinta erdvė, kurioje yra tvenkinys, alpinariumas, gėlynai, daržas, teniso aikštė, senas ir naujas sodai, spygliuočių, lapuočių miškas užima 5 ha. Vien tvenkinys - 0,8. Kitur - laukai, pelkės. „Yra sena sodyba ir naujų pastatų. Patys mes gyvename senoje sodyboje, o naujuose pastatuose apgyvendiname svečius - vaikus, artimuosius, draugus, niekam jų nenuomojame. Kai visi trys vaikai su vaikaičiais suvažiuoja - viską ir užima. Dabar dukra, kuri gyvena Berlyne, yra atvažiavusi“, - pasakojo Arvydas Malcys, šiemet pelnęs Vyriausybės kultūros ir meno premiją.
Pasiteiravus, kur gyvena kiti sutuoktinių vaikai, išgirdau, kad kita dukra gyvena Vašingtone, sūnus Šveicarijoje, o anūkai - Romoje, visi mėgsta atvykti pasisvečiuoti į Noškūnėlius.
Kas svarbiausia puoselėjant sodybą? „Darbštumas ir skonis. Visą laiką ir sukamės joje. Prieš 20 metų apie 50 tūkst. augalų pasodinome. Vien klevų iš botanikos sodo bent 5 rūšių atsivežėme - paprastųjų ir margalapių, raudonlapių, geltonlapių, beržų - paprastųjų ir raudonlapių.
Angelės ir Algio Budėnų sodyba Semeliškėse
Angelės ir Algio Budėnų sodyba jau ne kartą pripažinta gražiausia Semeliškių miestelyje (Elektrėnų sav.). Joje subtiliai dera spygliuočiai ir lapuočiai, gėlės žiedais džiugina nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Sutuoktiniai neslėpė, kad jų namuose agronomė yra Angelė. Puoselėdama savo sodybos aplinką pedagogė vadovavosi nuostata, kad erdvės nevalia perkrauti. Gėles ir kitus augalus ji sodina sklypo pakraščiuose ir prie pat gyvenamojo namo, kad sodybos viduryje liktų laisva erdvė. Sklypo pakraščiuose jau prieš dešimtį metų įrengti alpinariumai.
„Viską darome po truputį. Kiekvienais metais nusiperkame ir pasodiname po porą naujų krūmų ar medelių, įvairių gėlių. Vienas augalas perauga, kitas skursta, netinka prie kitų, tada iškasame, sodiname naują. Jeigu kur pamatau labai gražų ar įdomesnį augalą, stengiuosi įsigyti. Ne visi prigyja, įsitvirtina. Ir gėlių kasmet tų pačių vengiu sodinti. Noriu išbandyti, kaip kurios atrodo. Prieš porą metų ji nemažai gėlių alpinariumuose pakeitė 6 šliaužiančiaisiais kadagiais, stengiasi įsigyti daugiau augalų, kurie reikalautų mažiau priežiūros. Tarp akmenų auga bent kelių rūšių eglutės, gluosnių, karklų, vyšninės spalvos raugerškis, pūkenis, pūslenis, veigelės, lanksva, stiebiasi daug žemaūgių šilingių, šilokų. Akį džiugina svyrantysis maumedis, margalapis gluosnis. Prie namo stiebiasi du vynuogių krūmai.
„Dažniausiai augalus renkuosi pagal lapų spalvą. Man labai patinka augalai vyšninės spalvos lapais - labai dera su žaluma, kuri dominuoja kiekvienoje sodyboje“, - teigė Angelė ir pridūrė, kad dėl žalios vejos irgi reikia paplušėti. Algis ją pjauna kone kas savaitę (tik jei sausa - rečiau), Angelė kasmet tręšia, nupurškia nuo piktžolių.
Sodybos ašimi šiltuoju metų laiku jau 20 metų tampa pavėsinė, kurią pastatė Algis su sūnumis. Angelė pavėsinėje pakabino iš tėvų namų Babraukos k. atsivežtus medinius vežimo ratus, senovinį žibintą, pastatė geldą, suolą su atlošu (kažkada ant jo miegodavo), molinį dubenį aguonoms grūsti, ąžuolines statines. Pavėsinė - tarsi Angelės jaunystės atsiminimų kampelis.
Pastarąjį dešimtmetį įsivyravo tradicija kiekvieną šeimininkų jubiliejų paminėti sodybą papildant nauja skulptūra. Algio 50-mečio proga jo brolis Vytautas su šeima padovanojo varlės skulptūrą, Angelės 50-mečio - Nykštuką, kurie iš karto nutūpė greta alpinariumų. Prieš porą metų kito Algio jubiliejaus proga sodybą papuošė ir Rūpintojėlis.
Pasak Budėnų, sodybos kūrimas nesibaigia ir po 20-30 metų. Šeimininkų planuose - nedidelis baseinėlis šalia pavėsinės. Ar taps jis realybe - dar nežinia. Angelė abejoja, ar verta to imtis - juk ne jaunėja. Ką bedarydami specialistų patarimų Budėnai neprašo - atliekamų pinigų nėra.
Kiti Semeliškių seniūnijos konkursai
Semeliškių bendruomenė „Strėva“ organizuoja kitą konkursą - renka gražiausius Semeliškių seniūnijos gėlynus, kurių savininkai taip pat pagerbiami per kultūrinių renginių savaitę „Nuo Šv. Lauryno iki Šv. Roko“. Pasak Semeliškių seniūnijos seniūnės Loretos Karalevičienės, gražiausios seniūnijos sodybos ir gražiausio miestelio gėlyno konkursas yra labai reikšmingi tuo, kad gražindami savo sodybas žmonės gražina visą seniūniją ir tarsi sėja aplinkos puoselėjimo, tvarkymo virusą.
tags: #sodyba #prie #semeliskiu