Šiame straipsnyje nagrinėjami išplėstinio turto konfiskavimo Lietuvoje probleminiai aspektai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarimą dėl šio baudžiamosios teisės instituto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Straipsnyje keliamas klausimas, ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymas vien tik esant pakankamo pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamos veikos būdu, baudžiamajame įstatyme nesant įtvirtintų tokio konfiskavimo privalomų sąlygų, atitinkančių baudžiamojo proceso principus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 (teisei į nuosavybę ir jos neliečiamumui) ir 31 (nekaltumo prezumpcijai) straipsniams.
Autorius kelia retorinį klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo efektyvumo taikant jį teisėsaugos institucijų ir teismų praktikoje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika siekiama įvertinti išplėstinio turto konfiskavimo teisinio reguliavimo ir jo praktinio taikymo ypatumus.
Bandoma atskleisti baudžiamajame įstatyme įtvirtinto turto įgijimo nusikalstamu būdu sampratos turinį, atsakyti į klausimą ar išplėstinis turto konfiskavimas laikytinas bausme ar prevencine priemone.
Turto konfiskavimo vykdymo procesas
Gavus Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą, apylinkės teismas per septynias dienas nuo sprendimo gavimo dienos rengia teismo posėdį.
Į šį posėdį teismas šaukia asmenį, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, jo gynėją, juridinio asmens atstovą, prokurorą ir kitus suinteresuotus asmenis. Šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo.
Klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis ir priima nutartį pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą arba nutartį atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą.
Tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas konfiskuoti turtą susijęs su pinigų suma ir kai fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas tas sprendimas, pateikia duomenų apie dalinį ar visišką turto konfiskavimą kitoje valstybėje narėje, teismas raštu kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu nedelsiant pateikti visą būtiną informaciją apie kitoje valstybėje narėje konfiskuotą turtą. Gavęs šią informaciją, teismas sumažina konfiskuotino turto sumą kitoje valstybėje narėje konfiskuoto turto sumos dydžiu.
Teismo nutartį pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą ar atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas tas sprendimas, jo gynėjas, juridinio asmens atstovas, prokuroras ir kiti suinteresuoti asmenys gali skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.
Turto konfiskavimo ir žalos atlyginimo santykis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija birželio 13 dieną priėmė nutartį dėl turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo santykio. Teisėjų kolegija pasisakė, kad įstatymuose nėra nustatyta apribojimų nukentėjusiam asmeniui pareikšti civilinį ieškinį po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo.
Nuosprendžio dėl turto konfiskavimo priėmimas ir vykdymas iš esmės tik apriboja nusikaltimą padariusių asmenų galimybę pasinaudoti iš nusikaltimo gauta nauda, tačiau nekompensuoja nukentėjusio asmens dėl nusikalstamų veiksmų patirtos žalos.
Sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas po nuosprendžio konfiskuoti turtą priėmimo nelemia dvigubo nubaudimo, nes turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis išsprendžiamas vykdymo procese.
Tiek teismo nuosprendis dėl turto konfiskavimo, tiek sprendimai dėl nusikalstama veika patirtos žalos atlyginimo vykdomi pagal CPK normas.
Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas, be kita ko, padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir siekia asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y. siekia kompensuoti asmens patirtą žalą.
Išieškant iš konfiskuoto turto civiliniam ieškiniui tenkinti priteistas sumas, nusikalstamą veiką atlikęs asmuo netenka galimybės pasinaudoti iš nusikalstamos veikos gauta turtine nauda ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniu.
tags: #turto #konfiskavima #vykdo