Šiame straipsnyje rasite svarbiausias naujienas ir patarimus renovuotų namų savininkams Lietuvoje. Aptarsime daugiabučių atnaujinimo programų naujienas, šildymo sezono aktualijas, savivaldybės iniciatyvas ir kitus svarbius klausimus, susijusius su gyvenimu atnaujintame būste.
Svarbūs pokyčiai daugiabučių namų kaupiamiesiems fondams
Vyriausybė, priėmusi nutarimą 2025 m. gegužės 7 d., patvirtino esminius pokyčius, susijusius su daugiabučių namų kaupiamaisiais fondais. Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalios nauja tvarka, kuri paveiks visus daugiabučių namų savininkus.
Pagrindinis pokyčių tikslas - paskatinti gyventojus laiku rūpintis savo namo priežiūra ir remonto planavimu. Naujas tarifas bus skaičiuojamas, pritaikant koeficientus prie minimalaus tarifo, priklausomai nuo oficialiai nustatytos namo būklės.
Namo būklė (nuo geros iki labai blogos) nustatoma atliekant pastatų techninės būklės vertinimą, o duomenys saugomi Pastatų duomenų banko sistemoje. Šį vertinimą privalo atlikti namo administratorius arba jo samdomas techninis inžinierius. Vertinimo metu surinkti duomenys talpinami centralizuotoje sistemoje - Pastatų duomenų banko sistemoje.
Būtent šioje oficialiai užfiksuotoje būklėje esantys duomenys bus pagrindas, pagal kurį nuo 2026 m. liepos 1 d. bus skaičiuojamas kaupiamųjų lėšų tarifas.
Kaip keisis kaupiamųjų lėšų tarifas nuo 2026 m.?
Naujiems arba renovaciją baigusiems daugiabučiams bus taikomos išimtys - 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas.
Minimalūs tarifai, kai namo naudingas plotas:
- Iki 3000 kv. m. - 0,1281 EUR/kv. m.
- Virš 3000 kv. m. - 0,1025 EUR/kv. m.
Ši tvarka, įsigaliojanti nuo 2026 m. liepos 1 d., yra Vyriausybės atsakas į prastą bendrą šalies daugiabučių būklę ir nepakankamą ilgalaikį planavimą.
Kaip išvengti didžiausių įmokų?
Svarbiausias patarimas - aktyviai dalyvauti priimant sprendimus. Geriausias būdas išvengti didžiausių įmokų yra patvirtinti ilgalaikį namo remonto planą. Net jei namo būklė yra bloga, aktyviai planuojančių ir sprendimus priimančių bendrasavininkų mokesčiai nebus didinami taip drastiškai.
Jei ilgalaikio remonto plano nėra, kuo skubiau inicijuoti bendrasavininkų susirinkimą, kad būtų aptartas ir patvirtintas minėtas planas.
Šildymo sezonas Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia šildymo sezono pradžią. Vilniaus miesto savivaldybė ir AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia apie šildymo sezono pradžią - šildymas mieste bus įjungtas nuo spalio 14 d. 2024-2025 m. sezonas pradedamas 27 proc. mažesne šilumos kaina nei pernai spalį.
Šio mėnesio šilumos kaina Vilniuje siekia 5,83 ct/kWh be PVM arba 6,35 ct/kWh su PVM.
Primename, kad iki paskelbiant šildymo sezono pradžią, sprendimą dėl pastatų šildymo individualiai gali priimti pastato savininkai. Jei tam pritaria daugiau nei pusė (50 proc. + 1) daugiabučio namo bendraturčių, namo bendrijos pirmininkas arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą teturi informuoti AB Vilniaus šilumos tinklus. Priimto sprendimo pagrindu šildymą daugiabutyje reguliuoja namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.
Gyventojai, kurių daugiabučiuose namuose yra modernizuotas šilumos punktas, turi galimybę tęsti šildymą. Vilniaus miesto savivaldybėje šiandien baigiamas 2023-2024 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekimas Vilniaus gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose išjungiamas balandžio 9 d. Rytoj šildymas bus nutrauktas bendrojo, ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose.
Spalio mėnesio šilumos kaina Vilniuje yra 5,42 ct/kWh be PVM arba 5,91 ct/kWh su 9 proc. PVM. Sezonas sostinėje išsiskirs efektyvesne šilumos gamyba ir tiekimu.
| Mėnuo | Kaina be PVM (ct/kWh) | Kaina su PVM (ct/kWh) |
|---|---|---|
| Spalis (2024-2025 sezonas) | 5,83 | 6,35 |
| Spalis | 5,42 | 5,91 |
Šildymo sezonas Vilniuje prasideda su mažesnėmis kainomis. Šaltinis: vilnius.lt
Daugiabučių Atnaujinimas ir Modernizacija
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristato Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires.
Nuo spalio mėnesio gyventojai kviečiami teikti paraiškas nemokamai susitvarkyti savo kiemus prie senos statybos daugiabučių. Savivaldybė keičia daugiabučių kiemų tvarkymo programą. Nuo šiol gyventojams bus paprasčiau gauti dalinį Savivaldybės finansavimą kiemų atnaujinimui - panaikinta prievolė suformuoti sklypą aplink daugiabutį.
Taip pat bent penkiais kartais didinamas finansavimas: nuo 10-15 Eur iki 70 Eur už 1 kv. m. Programoje nuo šiol galės dalyvauti ir renovuotų daugiabučių gyventojai.
Gyventojų susidomėjimas daugiabučių modernizacijos procesais auga, todėl kuriant pastatų atnaujinimo kokybę gerinančius projektus, jie aktyviai įsitraukia.
Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš viso pateiktos 107 paraiškos, jų vertė - 133 mln. Eur. Trečią kartą iš eilės aktyviausi buvo vilniečiai. Sostinėje sulaukta 39 paraiškų, kurių vertė - 57,4 mln. Eur.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje – kas naujo po saule?
Kuriamas skaitmeninis įrankis, padėsiantis efektyviai ir greitai vertinti Vilniaus daugiabučių būklę. Laimėjusi tarptautinį „Interreg Europe“ projektą „RenoWave“ renovacijos projektus administruojanti įstaiga „Atnaujinkime miestą“ gavo Europos finansavimą skaitmenizuoti informaciją apie pastatų techninę būklę ir ją paversti prieinama ekspertams bei gyventojams.
Kaimynijų programa - galimybė atnaujinti daugiabučių kiemus. Šaltinis: atnaujinkimemiesta.lt
Paveldotvarkos Programos
Vilniaus miesto savivaldybė į paveldo apsaugos objektų ir istoriškai vertingų pastatų tvarkymą šiais metais investuos 8 mln. eurų. Istoriškai vertingi pastatai bus tvarkomi pagal Vilniaus miesto paveldotvarkos programą, kompensuojant iki 80 proc. pastatų išorės - fasadų, stogų, balkonų, medinių langų ir durų - tvarkybos išlaidų.
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pradėti ruoštis antrajam Paveldotvarkos programos kvietimui teikti paraiškas dalinai finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės - fasadų, stogų, medinių langų ir durų, tvarkymo išlaidas. Istorinių pastatų savininkai gali atgauti iki 60 proc. pastatų išorės tvarkymui ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonų tvarkymui patirtų išlaidų. Taip pat kompensuojama iki 70 proc. tyrimams ir analizei skirtų išlaidų.
Nuo metų pradžios Vilniaus miesto savivaldybė kvietė pastatų savininkus dalyvauti paveldotvarkos programoje ir pasinaudoti parama susitvarkyti namų, tarp jų ir daugiabučių, išorę, balkonus, atkurti senus medinius langus ir duris. Iš viso gauti 145 prašymai, paramos vertė siekia apie 10 mln. Eur.
Jau įpusėjo Vilniaus miesto savivaldybės suteiktas terminas teikti paraiškas istorinių pastatų savininkams gauti paramą pastatų išorės tvarkymui. Savivaldybė remia nuo 60 iki 80 proc. istorinių pastatų tvarkybos darbų išlaidų. Vilniaus miesto savivaldybė ragina istorinių pastatų savininkus pasinaudoti proga susitvarkyti savo namų išorę: fasadus, stogus, balkonus, pasikeisti blogos būklės autentiškus medinius langus, duris, architektūrines detales.
Priedangos Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė identifikavo daugiau nei 2 tūkstančius rūsių, cokolinių aukštų, požeminių garažų ir kitų statinių, kurie galėtų tapti priedangomis. Iki metų galo planuojama įvertinti visas potencialias patalpas ir pateikti rekomendacijas, ką jose reikėtų pagerinti. Priedangos yra trumpalaikio buvimo vietos, skirtos gyventojams oro atakos metu apsisaugoti nuo nuolaužų, skeveldrų ar smūgių bangų.
Sostinės savivaldybė siekia, kad priedangų tinklas plėstųsi ir laikinąją apsaugą netoliese namų, darbo, ugdymo įstaigų turėtų visi vilniečiai. Jau dabar yra surinktas 2185 galimų priedangų sąrašas, fiksuojami jų trūkumai ir teikiamos rekomendacijos, kaip tuos trūkumus pašalinti.
Vilniaus miesto savivaldybė pagal 2024 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus mero savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-1151/24 „Dėl mero 2023-11-09 potvarkio Nr. 955-1248/23 „Dėl Vilniaus miesto priedangų (pastatų, patalpų, inžinierinių statinių ar kitų objektų) sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintą parinktų objektų ir jų poreikio sąrašą (toliau - sąrašas) atlieka Vilniaus mieste esančių pastatų, patalpų, inžinerinių statinių ar kitų pastatų cokolinių aukštų, rūsių, požeminių automobilių statymo aikštelių (toliau -Priedangos) patikrinimą ir žymėjimą ženklu „PRIEDANGA“.
Vilniuje žymimos priedangos gyventojų saugumui. Šaltinis: vilnius.lt
Kitos Svarbios Naujienos
- Atliekų tvarkymas: Nuo 2024 m. sausio mėnesio įsigaliojo nauja maisto atliekų rūšiavimo tvarka. Maisto atliekos renkamos į maisto atliekoms rinkti skirtus oranžinius maišelius, kurie išmetami į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius. Atliekų turėtojai maisto atliekoms rinkti skirtais maišeliais aprūpinami kiekvienam namų ūkiui skiriant ne mažiau nei du maišelius per savaitę.
- Medžių ir krūmų tvarkymas: Kovo mėn. Vilniuje bus vykdomi medžių ir krūmų tvarkymo darbai. Vilniaus miesto savivaldybė skatina bendruomenes puoselėti savo daugiabučių kiemus. Pavasariui atėjus bendruomenėms vėl dalinami krūmų sodinukai. Šiais metais atrinkti gyventojų trokštami itin dekoratyvūs krūmai - hortenzijos, jazminai, alyvos, šeivamedžiai.
- Elektros ir elektroninės įrangos atliekos: Kovo 4 d. apvažiavimo būdu iš užsiregistravusių gyventojų, įmonių, įstaigų ar organizacijų nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos, vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių (yra išimčių), automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos.
tags: #blogos #zinios #renovuotu #namu #savininkams