Patalpos Netinkamos Naudoti Pagal Paskirtį: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Vis dažniau Lietuvos gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomojant patalpas, nesvarbu, ar tai būtų komercinės, ar gyvenamosios patalpos, svarbu turėti aiškų teisinį pagrindą. Patalpų nuomos sutartis yra viena iš svarbiausių dokumentų, užtikrinančių tiek nuomotojo, tiek nuomininko teises ir pareigas.

Kas yra patalpų nuomos sutartis?

Patalpų nuomos sutartis yra teisinis dokumentas, kuriuo viena šalis (nuomotojas) perduoda patalpas naudotis kitai šaliai (nuomininkui) už tam tikrą mokestį ir sutartą laikotarpį. Tokia sutartis gali būti sudaroma tiek raštu, tiek žodžiu, tačiau praktikoje labiau rekomenduojama raštiška forma, nes ji suteikia didesnę teisinę apsaugą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisė neproporcingai gina nuomininkus, dažnai jokios nuomos sutartys nepasirašomos. Tokiu atveju ir nuomotojui, ir nuomininkui bus sunku įrodyti, kad nuomos sutartis sudaryta. Nuomotojas šiuo atveju galės paprasčiau neteisėtai “išprašyti” nuomininką (kaip antai - pakeisdamas spyną), bet ir nuomininkas galės pabėgti neteisėtai nesusimokėjęs ar ką nors sugadinęs.

Svarbiausios nuomos sutarties sąlygos

Kiekvienoje patalpų nuomos sutartyje turi būti aiškiai nurodyti šie elementai:

• Nuomojamų patalpų aprašymas: būtina tiksliai nurodyti nuomojamų patalpų vietą, plotą, paskirtį ir būklę.
• Nuomos kaina ir atsiskaitymo tvarka: turi būti aiškiai nurodyta, kokia yra nuomos kaina, atsiskaitymo periodiškumas ir būdai (pvz., bankinis pavedimas).
• Sutarties terminas: būtina nurodyti, kiek laiko galios sutartis. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, priklausomai nuo susitarimo.
• Nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos: čia svarbu apibrėžti, kas atsako už patalpų priežiūrą, remontą, komunalinių paslaugų apmokėjimą ir pan.
• Pratęsimo ir nutraukimo sąlygos: svarbu aiškiai nurodyti, kokiomis sąlygomis galima pratęsti arba nutraukti sutartį. Pavyzdžiui, ar yra numatytas išankstinis pranešimas.

Teisinės garantijos ir nuomininko apsauga

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja nuomos santykius ir suteikia nuomininkui tam tikras teises. Viena iš svarbiausių nuomininko teisių - patalpų naudojimas pagal sutartą paskirtį ir be nepagrįstų trikdžių. Taip pat nuomotojas negali savavališkai padidinti nuomos kainos be išankstinio abiejų šalių susitarimo.

Nuomotojas taip pat turi užtikrinti, kad nuomojamos patalpos būtų tinkamos naudoti pagal sutartą paskirtį. Jei patalpos tampa netinkamos naudoti dėl nuomotojo kaltės, nuomininkas turi teisę reikalauti sumažinti nuomos kainą arba net nutraukti sutartį.

Sutarties sudarymo tvarka ir rekomendacijos

Sudarant patalpų nuomos sutartį, rekomenduojama atidžiai peržiūrėti visas sąlygas ir pasikonsultuoti su teisininku. Štai keletas rekomendacijų, kurios gali padėti sudarant nuomos sutartį:

• Visada pasirašykite raštišką sutartį, net jei tai yra trumpalaikė nuoma.
• Užtikrinkite, kad visos svarbiausios sąlygos būtų aiškiai apibrėžtos sutartyje (pvz., nuomos kaina, terminai, mokėjimo tvarka).
• Apžiūrėkite patalpas prieš pasirašant sutartį ir įtraukite į sutartį patalpų būklės aprašymą. Tai padės išvengti ginčų ateityje dėl galimos žalos.
• Nepamirškite nurodyti sutarties pratęsimo ir nutraukimo sąlygų.
• Pasirūpinkite, kad sutartis būtų sudaryta taip, kad apsaugotų jūsų teises tiek kaip nuomotojo, tiek kaip nuomininko.

Nuomos sutarties pažeidimai ir jų pasekmės

Pažeidus nuomos sutartį, gali kilti įvairių teisinių pasekmių. Pavyzdžiui, jei nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų (pavyzdžiui, laiku nemoka nuomos mokesčio), nuomotojas gali reikalauti nutraukti sutartį ir iškeldinti nuomininką iš patalpų. Tuo tarpu, jei nuomotojas nesilaiko sutartyje nustatytų įsipareigojimų (pavyzdžiui, neatsako už patalpų remontą), nuomininkas gali reikalauti sumažinti nuomos mokestį arba net nutraukti sutartį.

Svarbu pažymėti, kad bet kokie ginčai dėl nuomos sutarties vykdymo turėtų būti sprendžiami pagal sutartyje nustatytą tvarką, o prireikus - per teismus ar arbitražą. Dėl šios priežasties labai svarbu aiškiai apibrėžti ginčų sprendimo mechanizmus pačioje sutartyje.

Patalpų nuomos sutarties nutraukimo priežastys

Nuomos sutartis gali būti nutraukta dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys gali būti:

• Abiejų šalių susitarimas.
• Nuomininko įsipareigojimų nevykdymas (pvz., nemokamas nuomos mokestis).
• Patalpų netinkamumas naudoti dėl nenuspėjamų aplinkybių (pvz., gaisras).
• Sutarties termino pabaiga ir nepavykęs jos pratęsimas.

Kai sutartis nutraukiama dėl šių priežasčių, svarbu užtikrinti, kad abi šalys laikytųsi įsipareigojimų iki pat sutarties nutraukimo dienos, kad būtų išvengta papildomų teisinių ginčų.

Pagrindinės nuomininko pareigos

Nuomininkas privalo:

• Naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį.
• Laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas.
• Savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis.
• Laiku mokėti nuomos mokestį.

Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja.

Nuomininko teisės nustačius daikto trūkumus

Jeigu paaiškėja išnuomoto daikto trūkumų, nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu:

• Reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas.
• Išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui.
• Reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

Terminuotos ir neterminuotos nuomos sutartys

Nuomotojas, siekiantis vienašališkai nutraukti neterminuotą būsto nuomos sutartį (be priežasties), privalo raštu įspėti nuomininką prieš šešis mėnesius.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių.

Sutarties forma

Įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė, o gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma skiriasi, priklausomai nuo ją sudarančių asmenų bei nuomos termino.

Jei gyvenamąją patalpą nuomoja valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis, o neterminuotos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo ją sudarančių šalių, privalo būti sudaroma raštu.

Sutarties turinys

Nuomos sutartyje svarbu tinkamai nurodyti objektą - išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, bendras plotas, patalpose esanti įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendromis patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis, taip pat šio mokesčio mokėjimo tvarka, terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka.

Nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja.

Taip pat nuomotojas neturi teisės reikalauti nuomos mokestį mokėti iš anksto, išskyrus už pirmąjį mėnesį.

Valstybės garantijos nuomininkams

Atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės administracijos direktorius kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos.

Grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Iki tol savininkui draudžiama nuomininkus iškeldinti, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus.

Kaip apmokestinamos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamos?

Nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas turite teisę pasirinkti, kaip apmokestinti nuomos pajamas: įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant gyventojams) arba; nuo nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Svarbu: Nuo 2020-07-01 privaloma įsigyti atskirus verslo liudijimus kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui.

Nuomos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc.

Patalpų nuoma yra svarbus ir atsakingas verslo sprendimas, kuris reikalauja ne tik ekonominio, bet ir teisinio apgalvojimo. Aptarkime, ką svarbu žinoti nuomininkui, norint užtikrinti sklandų ir teisėtą nuomos procesą. Nuomininko teisės ir pareigos yra reglamentuojamos CK 6.491-6.494 straipsniuose.

Nuomos Sutartis: Būtinas Rašytinis Susitarimas

Pagal CK 6.477 straipsnį - nekilnojamojo turto nuomos sutartis turi būti sudaroma raštu. Tai užtikrina aiškumą dėl šalių įsipareigojimų ir teisių, taip pat leidžia lengviau spręsti galimus ginčus.

Verslo atveju rekomenduojama sudaryti ne tik sutartį, bet ir jos priedus, kuriuose būtų detalizuota patalpų būklė, naudojimosi sąlygos bei remonto atsakomybė. Nuomos terminas yra vienas svarbiausių sutarties punktų, kuris turi būti tiksliai apibrėžtas.

CK 6.482 straipsnis nustato, kad nuomos sutartis gali būti sudaroma terminuotam arba neterminuotam laikotarpiui. Terminuotos sutartys suteikia abiem šalims aiškumą dėl nuomos trukmės, o neterminuotos sutartys leidžia daugiau lankstumo, tačiau reikalauja aiškių nutraukimo sąlygų.

Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerio, advokato Deivio Valiulio teigimu, nuomos sutartis ne visada turi būti rašytinė, tačiau tik raštu įforminti šalių įsipareigojimai padės išvengti ginčų ar juos išspręsti. Pirmiausia, anot jo, yra du sutarčių tipai - paprasta nuomos sutartis ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

„Įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė, o gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma skiriasi, priklausomai nuo ją sudarančių asmenų bei nuomos termino. Jei gyvenamąją patalpą nuomoja valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis, o neterminuotos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo ją sudarančių šalių, privalo būti sudaroma raštu“, - teigia advokatas.

Pasak advokato, nuomos sutartyje svarbu tinkamai nurodyti objektą - išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, bendras plotas, patalpose esanti įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendromis patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis, taip pat šio mokesčio mokėjimo tvarka, terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka.

Taip pat nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus.

„Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Taip pat nuomotojas neturi teisės reikalauti nuomos mokestį mokėti iš anksto, išskyrus už pirmąjį mėnesį“, - atkreipia dėmesį D.Valiulis.

Svarbūs aspektai nuomos sutartyje:

• Objekto aprašymas (adresas, plotas, kambarių skaičius)
• Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka
• Atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka
• Nuomos termino apibrėžimas

Patalpų Naudojimo Paskirtis

CK 6.478 straipsnis numato, kad patalpų nuomos sutartyje turi būti aiškiai nurodyta patalpų naudojimo paskirtis. Pavyzdžiui, patalpos gali būti skirtos komercinei, administracinei ar kitokiai veiklai. Ši informacija yra svarbi ne tik šalių susitarimams, bet ir atitikties teisės aktams užtikrinimui.

Nuomininkas turi teisę naudotis patalpomis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir reikalauti, kad nuomotojas užtikrintų tinkamą patalpų būklę. Taip pat nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį ir rūpintis patalpų priežiūra.

Nuomotojo Įsipareigojimai

CK 6.483 straipsnyje nustatyta, kad nuomotojas privalo užtikrinti, jog patalpos būtų tinkamos naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Nuomotojas taip pat turi užtikrinti, kad patalpos būtų techniškai tvarkingos, ir, jei reikia, atlikti būtinus remonto darbus (išskyrus tuos, kurie pagal sutartį yra perduodami nuomininko atsakomybei).

Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Jis privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui daikto dokumentus ir priedus (techninį pasą, kokybės sertifikatą), kurie yra būtini to daikto naudojimui, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Jeigu nuomotojas neperduoda išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, tai šis turi teisę išreikalauti iš nuomotojo tą daiktą ir išieškoti dėl uždelsimo įvykdyti sutartį atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir išieškoti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius.

Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo.

Nuomotojas, kuriam pranešta apie nuomininko reikalavimus arba apie pastarojo ketinimą pašalinti daikto trūkumus nuomotojo lėšomis, turi teisę nedelsdamas pakeisti išnuomotą netinkamos kokybės daiktą kitu analogišku tinkamos kokybės daiktu arba pats neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus.

Jeigu, patenkinus nuomininko reikalavimus arba jam išskaičiavus trūkumų šalinimo išlaidas iš nuomos mokesčio, nuomininko patirti nuostoliai nėra visiškai atlyginti, tai jis turi teisę reikalauti, kad nuomotojas atlygintų nepadengtą nuostolių dalį.

Nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo.

Nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Jeigu jis šios pareigos nevykdo, nuomininkas teismo leidimu įgyja teisę atlikti kapitalinį remontą ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuomos mokestį arba nutraukti sutartį ir išieškoti dėl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius. Šiais atvejais nuomininkas privalo pateikti nuomotojui kapitalinio remonto darbų sąmatą ir sąskaitą. Nuomininkas privalo sudaryti visas sąlygas nuomotojo pareigai daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą tinkamai įvykdyti.

Nuomotojas, vykdydamas pareigą daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas laikinai atsisakytų naudotis išsinuomotu daiktu, jeigu kapitalinis remontas yra būtinas ir neatidėliotinas. Jeigu kapitalinis remontas nėra neatidėliotinas ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teisės naudotis daiktu, nuomotojas privalo gauti teismo leidimą laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu.

Nuomininkas, kurio teisė naudotis išsinuomotu daiktu apribota, turi teisę į nuomos mokesčio sumažinimą, kompensaciją arba nuomos sutarties nutraukimą.

Nuomotojas, nepažeisdamas nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu.

Nuomos Mokesčio Koregavimas

Vienas iš svarbių aspektų į kurį verta atkreipti dėmesį yra nuomos mokesčio koregavimo galimybės ir tvarka. CK 6.487 straipsnis leidžia šalims sutartyje numatyti nuomos kainos indeksavimą, pavyzdžiui, pagal infliacijos rodiklius ar rinkos sąlygų pokyčius. Nuomininkas turėtų atkreipti dėmesį į tai - kaip dažnai ir kokiu mastu gali būti keičiamas nuomos mokestis.

Advokato A. Bertulio teigimu, šalys galėtų susitarti dėl nuomos mokesčio keitimo jų suderintais terminais, tačiau ne dažniau kaip du kartus per metus. „Šalims šio klausimo neaptarus, galiotų bendra nuostata, kad vienai šaliai prieštaraujant, nuomos mokestis negalėtų būti keičiamas.

Šalys taip pat galėtų pakeisti (riboti) nuomotojo teisę reikalauti iš nuomininko šiam iš esmės pažeidus nuomos mokesčio mokėjimo terminus, iš anksto sumokėti ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės nuomos mokestį“, - aiškina teisininkas.

Subnuoma ir Nuomos Teisių Perleidimas

Verslo praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nuomininkas nori dalį patalpų išnuomoti kitoms įmonėms arba perleisti nuomos teises. CK 6.492 straipsnis reglamentuoja, kad subnuomos ar nuomos teisių perleidimo sąlygos turi būti aiškiai nurodytos sutartyje. Be nuomotojo sutikimo tokie veiksmai paprastai negalimi.

Todėl nuomininkui svarbu derėtis dėl lankstesnių sąlygų, kurios leistų efektyviau valdyti patalpų erdvę, jei keistųsi veiklos mastai ar atsirastų poreikis bendradarbiauti su kitomis įmonėmis.

Pašnekovas priduria, kad nuomos sutartyje būtina aptarti ir subnuomos galimybę ir sąlygas, priešingu atveju subnuoma būtų įmanoma tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą.

Ginčų Sprendimo Tvarka

Ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko sprendimo tvarka turi būti numatyta sutartyje. CK 6.497 straipsnyje numatyta, kad ginčai pirmiausia sprendžiami šalių susitarimu. Jei susitarimo pasiekti nepavyksta - ginčai sprendžiami teisminiu būdu.

Pagal CK 6.494 straipsnį - sutarties nutraukimas gali būti inicijuojamas tiek nuomotojo, tiek nuomininko, tačiau tik esant pagrįstoms priežastims arba sutartyje numatytoms sąlygoms. Terminuota nuomos sutartis paprastai negali būti nutraukiama prieš terminą, išskyrus atvejus, kai kita šalis iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas.

Nuomininko Atsakomybė už Daiktų Sugadinimą

Įprastai galioja įstatymo nustatytas bendras principas, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

Tačiau jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip.

Dėl šių priežasčių labai svarbu prieš nuomos pradžią ne tik surašyti, bet ir faktiškai patikrinti įrenginių veikimą. Nuomos eigoje nuomininkui būtina pastebėjus gedimą, jį nedelsiant užfiksuoti ir pranešti nuomotojui, o nuomai pasibaigus, taip pat patikrinti įrenginių veikimą, kad vėliau dėl to nekiltų ginčų.

Pasak advokato A. Bertulio, šiais klausimais įprastai galioja įstatymo nustatytas bendras principas, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės.

Kadangi nuomotojas perduoda ir faktiškai išnuomoja ne tik patį būstą bet ir jame esančius daiktus, A. Bertulio teigimu, ir šių daiktų einamasis remontas, šalims nesusitarus kitaip, tenka nuomininkui, o kapitalinis - nuomotojui, pvz:. elektros lemputes tokiu atveju teks keisti nuomininkui, o nusidėvėjusią elektros instaliaciją - nuomotojui.

Vandentiekio, nuotekų ar kitų inžinerinių sistemų gedimų remontas paprastai yra nuomotojo rūpestis ir atsakomybė, jei dėl šių gedimų nebūtų nustatyta nuomininko kaltė (pvz.: netyčia pragręžtas vandentiekio vamzdis).

Inventoriaus Nuomos Sąlygos

Be patalpų nuomos, svarbu paminėti ir inventoriaus nuomos sąlygas, kurios taip pat reglamentuoja nuomininko teises ir pareigas. Štai keletas pagrindinių aspektų, kuriuos verta žinoti:

• Inventoriaus būklė: Nuomininkas patvirtina, kad nuomojamas inventorius yra tinkamas eksploatavimui, nėra jokių pretenzijų dėl nuomojamo inventorius būklės, kad inventorius buvo perduotas nuomininkui tvarkingas, veikiantis ir pilnos komplektacijos.
• Informacija apie naudojimąsi: Nuomininkas patvirtina, kad nuomotojas suteikė visą reikiamą informaciją nuomininkui apie nuomojamo inventoriaus naudojimosi ypatumus.
• Fizinė būklė: Nuomininkas patvirtina, kad yra fiziškai sveikas ir galintis naudotis išnuomotu inventoriumi, turi praktikos ir visus tam reikalingus įgūdžius.
• Atsakomybė už žalą: Grąžinant inventorių nuomotojui sugadintą ar nepilnos komplektacijos, padarytą žalą nuomotojui pilnai atlygina nuomininkas pagal nuomotojo nustatytus įkainius.
• Grąžinimo laikas: Inventorius turi būti grąžintas nuomotojui sutartu laiku. Grąžinus inventorių vėliau negu buvo susitarta, už pavėlavimą nuomininkas primoka pagal nuomotojo nustatytus įkainius.

Nuomininko teisės ir pareigos inventoriaus nuomos atveju:

tags: #patalpos #netinkamos #naudoti #pagal #paskirti