Nenuostabu, jog paveldėjimo planavimas, kuris Lietuvoje vis dar retai diskutuojama tema - Vakarų Europos bei Azijos šalims jau įprasta, nes jos gali pasigirti jau keliasdešimt kartų besitęsiančiais šeimos verslais. Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės.
Kas yra paveldėjimas?
Spalio pabaigoje teismų organizuota nemokamų teisinių konsultacijų diena parodė, kad kaip ir kasmet dažniausiai žmonės teiravosi apie skyrybas, išlaikymo vaikams priteisimą ar paveldėjimo priėmimą. Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Paveldėjimo teisė yra viena sudėtingiausių teisės sričių, nes apima tiek turto paveldėjimą pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, ginčus tarp paveldėtojų ir klausimus dėl palikimo priėmimo terminų. Dažniausiai praktikoje kyla klausimai dėl turto paveldėjimo po vieno sutuoktinio mirties, tėvų turto paveldėjimo, testamento nuginčijimo ar ginčų dėl turto dalybų po palikėjo mirties.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai:
- Palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento.
- Testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas.
- Palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba jis pripažintas negaliojančiu.
Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles, t. y. antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).
Įstatyme nurodyti įpėdiniai, kurie paveldi pagal įstatymą, kuriuos nustato CK. Įvaikai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Vaikaičiai gali paveldėti kartu su 1-osios eilės įpėdiniais atstovavimo teise, jeigu jų tėvai yra mirę, taip pat palikėjo provaikaičiai.
Pagal įstatymą, antros eilės įpėdiniai paveldi tik tada, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (palikėjas gali testamente nurodyti, kad iš visų ar dalies įpėdinių atima paveldėjimo teisę). Taip pat paveldėti neturi teisės asmenys, kurie tam tikrais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytais priešingais teisei tyčiniais veiksmais sudarė teisinę padėtį, padarančią juos įpėdiniais.
Palikimo priėmimas pagal testamentą
Kas paveldės turtą, jei nėra vaikų?
Jeigu testamento nesudarysite, tuomet jūsų turtas bus paveldimas pagal įstatymą. Jeigu jūs sudarysite testamentą, jame galėsite konkrečiai nurodyti, kam paliekate savo sukauptą turtą. Palikimas pagal įstatymą detaliai aprašytas skiltyje „Paveldėjimas pagal įstatymą“.
Paveldėjimo eilės
Anot teisės firmos „Sorainen“ teisininkės Barboros Bernatonytės, tokiais atvejais paveldima pagal įstatymais apibrėžtą tvarką. Ji numato, kam tenka pirmenybė paveldėti turtą ir kokiomis dalimis.
„Pirmieji eilėje paveldėti turtą visuomet yra biologiniai ar įvaikinti velionio vaikai. Jie turtą paveldi lygiomis dalimis. Jeigu mirusysis vaikų neturi ar jie paveldėjimo atsisako, turtą lygiomis dalimis paveldi velionio tėvai ir anūkai. Toliau eilėje - palikėjo seneliai ir proanūkiai. Jei nėra ir jų - paveldi broliai ir seserys bei proseneliai ir prosenelės. Kiti eilėje - dukterėčios ir sūnėnai, dėdės ir tetos, o galiausiai - pusbroliai bei pusseserės. Svarbu tai, kad į kiekvieną tolimesnę eilę žiūrima tik tuomet, kai paveldėtojų nėra ankstesnėje arba jie paveldėjimo atsisako“, - pažymi B. Bernatonytė.
Sutuoktinio teisės
Nors į paveldėjimo eiles nėra įtrauktas palikėjo sutuoktinis, teisininkės teigimu, jis taip pat turi teisę į paveldėjimo dalį. Sutuoktinio paveldėjimo teisę atskirai apibrėžia Civilinis kodeksas.
„Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ir antros eilės paveldėtojais - t. y. vaikais ir tėvais bei anūkais. Tačiau sutuoktinio paveldima dalis skiriasi priklausomai nuo kitų paveldinčių giminaičių skaičiaus. Pavyzdžiui, jei mirusysis turėjo du vaikus, jie lygiomis dalimis pasidalina 75 proc. turto, o sutuoktiniui atitenka likę 25 proc. Jei yra daugiau nei du vaikai, jie paveldimą turtą kartu su sutuoktiniu pasidalina lygiomis dalimis. Visas paveldimas turtas sutuoktiniui ar sutuoktinei atitenka tuomet, kai velionis tarp gyvųjų neturi nei vaikų, nei tėvų, nei anūkų arba jei jie visi palikimo atsisako“, - teigia B. Bernatonytė.
Anot „Sorainen“ teisininkės, svarbu tai, kad dažnu atveju, kai nėra sudaryta vedybų sutartis, visas sutuoktinių turtas yra laikomas jungtine jų nuosavybe, išskyrus gautą palikimą, dovanas iš tėvų ir pan. Tai reiškia, kad vienam iš sutuoktinių mirus, pusė jų bendro turto automatiškai yra laikoma našlės arba našlio nuosavybe. Ir tik likusi pusė pagal įstatymų numatytą pirmenybės tvarką paveldima giminaičių ir taip pat našlio ar našlės.
Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad, kai palikimą priima, pavyzdžiui, našlė (-ys) ir du vaikai, likęs gyvas sutuoktinis įgis 62,5 proc. turto, t. y. 50 proc. - savo esamą pusę - ir dar paveldėtus 12,5 proc., o kiekvienas iš dviejų vaikų - po 18,75 proc. turto.
„Taigi pusė visų sutuoktinių pinigų banko sąskaitose, pusė nekilnojamojo turto, pusė akcijų ir kito turto dažnu atveju priklauso likusiam gyvam vyrui ar žmonai. Pavyzdžiui, jeigu mirusysis banko sąskaitoje turėjo 10 tūkst. eurų ir butą, jo sutuoktinei automatiškai priklauso 5 tūkst. eurų ir pusė buto. Kiti paveldėtojai pretenduoja tik į likusius 5 tūkst. eurų ir pusę buto, o ne į visą turtą. Vedybų sutarties atveju tas turtas, kuris buvo apibrėžtas kaip asmeniškai priklausantis sutuoktiniui, pagal numatytas pirmenybės eiles paveldimas visas“, - pažymi B. Bernatonytė.
Pavyzdys: turto paveldėjimas pagal įstatymą
Ši lentelė iliustruoja, kaip turtas būtų padalintas tarp sutuoktinio ir vaikų, jei nėra testamento:
| Įpėdiniai | Paveldima turto dalis |
|---|---|
| Sutuoktinis ir du vaikai | Sutuoktinis - 25%, kiekvienas vaikas - 37.5% |
| Sutuoktinis ir daugiau nei du vaikai | Dalys padalinamos lygiomis dalimis |
| Sutuoktinis, nėra vaikų, bet yra tėvai | Turtas padalinamas tarp sutuoktinio ir tėvų |
| Sutuoktinis, nėra vaikų ir tėvų | Visas turtas atitenka sutuoktiniui |
Kaip priimti palikimą?
Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į vietos apylinkės teismą, dėl turto apyrašo sudarymo arba, kai padavė vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie išvardinti veiksmai turi būti atlikti per tris mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotetikos įstaigai apie palikimo priėmimą.
Įpėdinis pgl. įstatymą arba testamentą turi teisę per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsiskaitymas. Įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlyga ar dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Ką daryti praleidus terminą?
Tarkime, žmogui pradėjus faktiškai valdyti turtą (pavyzdžiui, gyventi bute), bet dar nespėjus tinkamai priimti palikimo, į duris pasibeldžia daug metų nematytas tos pačios eilės paveldėtojas ir ima reikšti pretenzijas į turtą ar tiesiog užbėga faktiniam paveldėtojui už akių ir kreipiasi į notarą su pageidavimu paveldėti turtą? Kaip elgtis?
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Priešingu atveju, galima situacija, kai tos pačios eilės įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipsis į notarą ir priims palikimą pagal įstatymą.
Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taip pat dažnai nagrinėjamos bylos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.
Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.
Dažniausios klaidos
Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą.
Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą. Prašymo pavyzdį galima rasti ČIA.
Mokesčiai
Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant.
Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
tags: #turto #gavimas #be #testamento