Turto atpirkimo sutartis: esminiai aspektai ir praktiniai patarimai

Turto atpirkimo sutartis yra svarbus civilinių santykių elementas, kuriam taikomi tam tikri įstatyminiai reikalavimai ir principai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius turto atpirkimo sutarties aspektus, įskaitant sutarties vykdymo principus, galimas pasekmes nevykdant sutarties, taip pat pateiksime praktinių patarimų, kaip tinkamai įgyvendinti atpirkimo teisę.

Sutarties vykdymo principai

Civilinis kodeksas (CK) nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu.

Įstatymas numato tokius sutarčių vykdymo principus:

  • Sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai.
  • Kiekviena iš šalių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi.
  • Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu.

Sutarties neįvykdymu, pagal CK, yra laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą.

Nuostoliai ir netesybos

Nuostoliai - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Jeigu atsakinga už sutarties nevykdymą šalis iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis kodeksas nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6% dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taip pat nustato palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, kuris yra Lietuvos banko taikoma vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais.

Įstatyme taip pat nustatyta, kad kreditorius įgijęs teisę į nustatytas palūkanas, be priminimo turi teisę gauti iš skolininko minimalią 40 eurų sumą (ar atitinkamą sumą litais) bei teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias jo patirtas išieškojimo išlaidas, įskaitant ir užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Civilinis kodeksas netesybas apibrėžia kaip įstatymų sutarties ar teismo nustatyta pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybų formos yra bauda ir delspinigiai. Sutartyje nustačius netesybas, kreditoriui nereikia įrodinėti savo nuostolių dydžio, šalys iš anksto sutaria dėl tam tikros nuostolių sumos atlyginimo netesybų forma, tačiau jos negali būti nukentėjusios šalies pasipelnymo šaltiniu.

Civilinis kodeksas numato sutarties vykdymo sustabdymo atvejus: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti. Šalis taip pat gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai.

Turto atpirkimo teisės įgyvendinimas

Pardavėjas, norėdamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai pranešti pirkėjui arba bet kuriam kitam asmeniui, iš kurio jis žada atpirkti.

Toks pranešimas turi būti viešai paskelbtas ne vėliau kaip:

  • Prieš dvidešimt dienų iki pasinaudojimo atpirkimo teise dienos, jei daiktas yra kilnojamasis.
  • Prieš šešiasdešimt dienų, jei daiktas nekilnojamasis.

Pardavėjas atpirkimo teisę turi ne ilgiau kaip penkerius metus.

Jei sutartis įregistruota viešajame registre, reikia paskelbti viešai, kad norima atpirkti likus ne mažiau kaip 60 dienų iki sutarties termino.

Viešų pranešimų skelbimo elektroniniame leidinyje tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. Pateikti pranešimą, kuris bus skelbiamas Registrų centro elektroniniame leidinyje "Juridinių asmenų vieši pranešimai", galima prisijungus prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos, naudojantis kvalifikuotu elektroniniu parašu arba elektronine bankininkyste.

Prisijungus prie klientų savitarnos sistemos, reikia pasirinkti skiltį Juridinių asmenų registras ir kairėje esančiame meniu spausti nuorodą Vieši pranešimai. Atsivėrus pranešimo rengimo langui, reikės pasirinkti pranešimo kategoriją ir laukelyje Tekstas įrašyti skelbiamą informaciją ir paspaudus Išsaugoti ir Tęsti galėsite paslaugą įsidėti į krepšelį bei atlikti apmokėjimą.

Teikiamame viešame pranešime turi būti nurodyti viešą pranešimą teikiančio asmens duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ir atstovybės pavadinimas, teisinė forma (užsienio juridinio asmens filialui ir atstovybei netaikoma), kodas, buveinė, viešo pranešimo turinys. Toliau dėstote pranešimo turinį.Tada ir tada su pirkėju tokiu ir tokiu sudariau NT pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise.Šį nekilnojamąjį turtą ruošiuosi iš pirkėjo atpirkti sutartu terminu.

Pavyzdinė turto atpirkimo sutarties forma:

Šioje Sutartyje nustatyta tvarka Skolininkas įsipareigoja [data] (toliau - „Pardavimo diena“) perduoti Kreditoriui nuosavybės teise [nurodomas daikto / prekės pavadinimas, jų kiekis, daiktą charakterizuojantys požymiai] (toliau - „Turtas“), o Kreditorius įsipareigoja Turtą savo nuosavybėn priimti ir, priėmęs Turtą, sumokėti Skolininkui [kaina skaitmenimis] ([kaina žodžiais]) [valiuta] (toliau - „Kaina“) (plius mokėtiną PVM). Kreditorius sumoka Kainą pervesdamas ją į Skolininko sąskaitą [sąskaita] [kredito įstaiga] (toliau - „Skolininko sąskaita“).

Korupcijos tyrimas įsibėgėja: STT akiratyje – du ekspremjerai • TV3 žinios

Svarbu: Siekiant išvengti nesusipratimų ir ginčų ateityje, rekomenduojama kreiptis į teisininką, kuris padės tinkamai parengti turto atpirkimo sutartį ir užtikrins, kad būtų atsižvelgta į visus įstatyminius reikalavimus.

Likvidacinė vertė

Turto likvidacinė vertė yra tokia vertė, kurią tikimasi gauti parduodant šį turtą po jo eksploatacijos pabaigos. PMĮ 18 str. yra rašoma, kad likvidacinė vertė negali būti didesnė kaip 10 proc. šio turto įsigijimo vertės. Vadinasi pagal PMĮ galite rinktis nuo 0 € iki turto vertės 10 proc.

Jei vienetas ilgalaikį materialųjį turtą nudėvėjo iki jo likvidacinės vertės ir nori tą likvidacinę vertę sumažinti, nes planuoja tą turtą dar naudoti savo veikloje, tai ta suma, kuria sumažinama likvidacinė vertė, t. y. įsigijimo kainos nenudėvėtoji dalis, į sąnaudas gali būti perkeliama dalimis per to turto planuojamą naudingo eksploatavimo laikotarpį.

tags: #turto #atpirkimo #sutartis