Lietuvos architektų rūmai visuomenės informavimą ir dalyvavimą, priimant aplinką formuojančius sprendimus, laiko labai svarbiu įrankiu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Dr. Šiuo metu Lietuvos miestuose pastebimai auga visuomeninių grupių aktyvumas, gyventojams siekiant užtikrinti miestų erdvių planavimo kokybę (tai tiesiogiai lemia gyvenimo miestuose kokybę). Formuojantis aktyviai pilietinei visuomenei viena svarbiausių užduočių - sukurti efektyvią viešojo intereso gynimo sistemą.
Visuomeniniai pastatai - tai statinių rūšis, skirta visuomeniniams poreikiams tenkinti. Pagal paskirtį jie skirstomi į:
- Mokymo ir auklėjimo (vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos)
- Sveikatos apsaugos (ligoninės, sanatorijos)
- Kultūros (bibliotekos, kino teatrai, muziejai)
- Sporto (plaukimo baseinai, stadionai)
- Prekybos (parduotuvės, paviljonai, turgūs)
- Buitinio aptarnavimo (restoranai, viešbučiai)
- Transporto (metropolitenai, oro uostai, stotys)
- Sakralinės architektūros pastatai
- Administraciniai pastatai
Lietuvoje visuomeniniai pastatai pradėti statyti 13 a. viduryje; 14 a. pabaigoje pastatyta Vilniaus rotušė, 16 a. - pirmosios ligoninės. Po 1990 statoma daug didelių prekybos centrų, bankų, aukštybinių biurų pastatų, viešbučių.
Neseniai Aplinkos ministerija (AM) parengė statybos techninio reglamento (STR) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ projektą, kuriuo, be kitų pakeitimų, siūlo išplėsti Visuomenei svarbių statinių sąrašą. Tai reiškia, kad į sąrašą įtrauktų statinių projektiniai pasiūlymai turės būti nustatyta tvarka derinami su visuomene, taip pat ir tais atvejais, kai derinimas jau kartą yra įvykęs detaliojo planavimo metu.
Statybos įstatymo 37 straipsniu Visuomenei svarbių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių projektinius pasiūlymus tvarką parengti įgaliota AM. Aplinkos ministerija parengė ir pateikė suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei svarstyti STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimo projektą, kuriuo, be kitų pakeitimų, pasiūlė išplėsti Visuomenei svarbių statinių sąrašą.
Reikalavimas, kad visuomenė būtų informuojama apie numatomą jai svarbių statinių projektavimą, apie numatomą statinių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, nustatytas Statybos įstatymo 37 straipsnyje. Tai reiškia, kad visuomenės dalyvavimo svarstant numatomo projektuoti statinio parengtus projektinius pasiūlymus tikslas - susitarti, kad planuojant tvarią ir subalansuotą plėtrą, teritorijų planavimą, žemės naudojimą, statinių projektavimą ir statybą būtų užtikrintos išankstinės sąlygos, kurios atsižvelgtų kiek įmanoma daugiau į visuomenės narių poreikius ir interesus.
Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos (JTO EEK) konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija), visuomenės informavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus užtikrinimas yra išimtinai valstybės institucijų pareiga. Todėl, siekiant užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą ir apsaugą, planuojant teritorijas ir projektuojant statinius, įstatymų leidėjas Seimas Statybos įstatyme įtvirtino galimybę suinteresuotai visuomenei ginti viešąjį interesą.
Siūlomi Pakeitimai Ir Nauji Principai
Darnios plėtros siekį palaikančios šalies įstaigos siekiai, kad į šį sąrašą patektų visi visuomenei svarbūs ir nepatektų pertekliniais laikytini statiniai, kurių projektavimo metu neturėtų būti reikalaujama visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūrų, jei jos išties nėra reikalingos. Pateiktame pasiūlyme dėl STR tobulinimo Architektų rūmai pabrėžė, kad efektyvus dialogas su visuomene turi įvykti kur kas ankstesnėje stadijoje, vykdant privalomą teritorijų planavimą ir užtikrinant, kad jo metu, suderinus skirtingus visuomenės interesus, būtų nustatyti konkretūs erdviniai sprendiniai.
Kol to nėra padaryta, siūloma, kad Visuomenei svarbių statinių sąrašas turėtų būti sudaromas priešingu principu nei dabar - nurodant statinius, kurių atžvilgiu visuomenės informavimas ir dalyvavimas nėra privalomas. Esant dabartiniam sąrašo sudarymo principui, siūloma statinius jame įvardyti ne tik pagal jų paskirtį, bet kartu ir pagal jų vietą bei finansavimo šaltinį. Siūloma į sąrašą įtraukti visų paskirčių naujai statomus ir rekonstruojamus statinius kultūros paveldo objektų teritorijose, jų apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose.
Nuomonės Ir Iššūkiai
Manytina, kad tik efektyvus dialogas su visuomene viešinant ir svarstant statinių projektinius pasiūlymus turėtų užtikrinti, kad jo metu, suderinus skirtingus visuomenės interesus, būtų nustatyti konkretūs projektiniai sprendiniai, išspręstas didesnis ar mažesnis esminis prieštaravimas tarp poreikių išlaikyti esamą situaciją ir poreikių ją keisti. Iš esmės šį projektą sudaro dvi dalys. Pirmojoje kalbama apie tai, kad dėl kai kurių objektų įtraukimo į sąrašą būtų svarstoma papildomai.
Mano nuomone, toks STR pakeitimas yra ydinga praktika. Gali pasitaikyti tokia situacija, kai investuotojas, vadovaudamasis jau svarstytu ir patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, jau būna gavęs žalią signalą statyboms ir staiga projektinių pasiūlymų stadijoje visuomenė pasako „Stop“. Tokiu atveju kompetencijos nebetenka net aplinkos ministras, jau reikalingos įstatymų nuostatos. Ir ką tuomet daryti: ar atšaukti planą, ar jį koreguoti; kas privalo jį koreguoti, už kokias lėšas, kaip su išlaidų kompensavimu - neturime tam paruošto mechanizmo. Kol visuomenė piktinasi ir ieško atsakymų, investuotojas pradeda skaičiuoti žalą.
O sprendimas įtraukti visuomenę svarstant, ar į sąrašą įtraukti objektus, kurie privalės būti svarstomi tik pagal iš anksto nustatytus kriterijus, man atrodo gana įdomus. Tačiau ir vėl kyla klausimų: ar ekspertai ir specialistai priklausytų visuomenės pusei ir teiktų bendrą nuomonę, ar tai būtų tik ekspertinės visuomenės dalies nuomonė ir pagal kokius kriterijus objektai būtų svarstomi: aukštingumą, užstatymo plotą, architektūrinę išraišką, kokybę ir t. t.? Ar užtektų pasakyti, kad negražu?
Visuomenei svarbių statinių sąrašo išplėtimas - lauktas žingsnis, nes jis sudaro sąlygas aktyvių gyventojų grupėms atstovauti viešajam interesui. Šiuo metu viena iš skausmingų problemų - miesto aikščių, skverų ir parkų atnaujinimas, neįtraukiant šių erdvių naudotojų į sprendimų priėmimo procesą, o juk tai galėtų užtikrinti projektų kokybę ir sutvarkytų erdvių gyvybingumą. Tokie konfliktai kelia nepasitikėjimą miesto administracija. Todėl įpareigojimas įtraukti visuomenę į viešosioms erdvėms skirtų projektų svarstymą galėtų išspręsti susiformavusią įtampą.
Šiuo metu Teisės aktų registro svetainėje „e-tar“ pateiktoje įstatymo projekto versijoje aikštės ir parkai nefigūruoja Visuomenei svarbių statinių sąraše. Į jį nėra įtrauktos ir automobilių stovėjimo aikštelės, o juk tai dar vienas konfliktų tarp viešojo ir privataus interesų katalizatorius. Tikėkimės, kad bus atsižvelgta į ilgą sąrašą pastabų, skirtų projektui patobulinti.
Tačiau įstatymas yra įrankis, kurį reikia išmokti taikyti. Pavyzdžiui, skirtinguose miestuose susiformavusios grupės, pasisakančios už miesto želdinių ir želdynų sutvarkymo projektų kokybę, dalijasi reikalingais teisės aktų straipsniais, kurie įgalina suinteresuotas visuomenines grupes dalyvauti sprendimų priėmimo procese dėl viešųjų miesto erdvių (kurios anksčiau nebuvo įtrauktos į Visuomenei svarbių objektų sąrašą) projektų. Tačiau šitoks neformalus mokymasis yra fragmentiškas, o galinčių suteikti konsultaciją teisininkų-visuomenininkų yra labai nedaug.
Kai kuriose Europos šalyse Teisės fakultetų diplomantai privalo atlikti metų ar dviejų praktiką, skirtą viešajam interesui ginti. Tai vienas iš mechanizmų, leidžiančių visuomenei auginti savo sąmoningumą. Kita šio proceso pusė - atsakingų institucijų vykdoma teisės aktų pažeidimų kontrolė. Valstybinėms institucijoms vengiant ginti viešąjį interesą, pasitikėjimas jomis smunka.
Nepageidaujamos statybos yra kompleksinė problema ir jai išspręsti vienos priemonės, šiuo atveju - išplėsto Visuomenei svarbių objektų sąrašo - nepakaks.
Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl statybų yra labai svarbus. Šaltinis: am.lt
Medienos Ir Kitų Organinių Medžiagų Naudojimas Statybose
Nuo kitų metų lapkričio 1 dienos statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagamintų statybos produktų. Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, šių pokyčių griebtasi skatinant klimatui ir aplinkai palankių statybos sektoriaus ir produktų transformaciją, taip pat naujų verslo modelių, ekoinovacijų, tvarių, ilgaamžių „žiedinių“ produktų gamybos ir paslaugų kūrimą.
Į šio reikalavimo sąrašą neįrašomi ir statiniai, kurių statytojai nebus valstybės ar savivaldybės institucijos ir kuriuos įgyvendinti techniškai bus sudėtinga. Ministerijos teigimu, atlikus statomiems visuomeninės paskirties pastatams išduotų statybą leidžiančių dokumentų per penkerius metus analizę, prognozuojama, kad naujoji tvarka turės įtakos 40-80 naujų pastatų per metus. Anot jos, pokyčiai įgyvendinami įsitikinus, kad medienos statybos produktų gamybos pajėgumų Lietuvoje pakanka.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc. Rengiant šiuos pakeitimus reglamentuojantį Vyriausybės nutarimą buvo įvertintos suinteresuotų asmenų pateiktos pastabos ir pasiūlymai.
Atsižvelgus į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siūlymą privalomo reikalavimo taikymas visuomeninės paskirties pastatams su miegamomis vietomis - mokslo paskirčiai priskiriamiems vaikų darželiams ir lopšeliams, viešbučių, gydymo ir poilsio paskirties pastatams - atidėtas iki 2028 m. Įvertinus Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pasiūlymus, statinių, kuriems bus taikomas šis reikalavimas sąrašas yra baigtinis ir pritaikytas prie būsimo statytojo - valstybės ar savivaldybės institucijos poreikių, techninių galimybių.
Tai yra, į jį neįrašomi statiniai, kurių statytojai nebus valstybės ar savivaldybės institucijos ir kuriuos įgyvendinti techniškai bus sudėtinga. Atlikus statomiems visuomeninės paskirties pastatams išduotų statybą leidžiančių dokumentų per penkerius metus analizę, prognozuojama, kad naujoji tvarka turės įtakos 40-80 naujų pastatų per metus.
Parengti ir patvirtinti teisės aktus, numatančius žaliuosiuose pirkimuose statant visuomeninius pastatus naudoti bent 50 proc. organinių ir medienos statybos produktų buvo numatyta Vyriausybės programoje. Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje taip pat nurodytas tikslas, kad iki 2024 m. visi visuomeninės paskirties pastatai būtų statomi ne mažiau kaip iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, aktyviau naudojant antrines žaliavas ir mažinant statybinių atliekų susidarymą.
Medienos naudojimas statybose. Šaltinis: lsta.lt
Žemiau pateikta lentelė apibendrina informaciją apie medienos ir kitų organinių medžiagų naudojimą statybose:
| Reikalavimas | Galiojimo data | Pastatų tipas | Finansavimo šaltinis | Medienos/organinių medžiagų kiekis |
|---|---|---|---|---|
| Privalomas medienos ir kitų organinių medžiagų naudojimas | Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. | Nauji visuomeninės paskirties pastatai | Valstybės ir savivaldybių biudžetai, tarptautinė finansinė parama | Bent 50 proc. |
| Atidėtas reikalavimas | Iki 2028 m. | Visuomeninės paskirties pastatai su miegamomis vietomis (vaikų darželiai, lopšeliai, viešbučiai, gydymo ir poilsio paskirties pastatai) | Valstybės ir savivaldybių biudžetai, tarptautinė finansinė parama | Bent 50 proc. |
Statybą leidžiančio dokumento išdavimas per IS „Infostatyba“
tags: #visuomenines #paskirties #pastatu #sarasas