Kaimo turizmo sodybų veiklos rūšys Lietuvoje

Kaimo turizmas Lietuvoje yra sparčiai augantis ekonominis sektorius ir perspektyvi turizmo verslo rūšis. Jis įtrauktas į Turizmo įstatymą, Lietuvos turizmo generalinį planą, Nacionalinę turizmo bei kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programas. Kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas rodo, kad ateityje Lietuvoje bus plėtojamas vietinis turizmas.

Lietuvos žemėlapis

Turizmas ir jo sudedamosios dalys

Turizmas - viena svarbiausių žmogaus rekreacinės veiklos sudedamųjų dalių. Savo prigimtimi ir esme turizmas pirmiausia yra keliavimas, kurio metu gaunami nauji potyriai ir informacija. Tačiau keliaujant atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, patiriame nuotykių, bendraujame ir sportuojame. Turizmas apima atostogas, trumpas savaitgalio išvykas ar vienos dienos keliones, verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas, susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais. Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei suteikia daugiausia darbo vietų nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje.

Kaimo turizmo esmė ir ypatumai

Kaimo turizmas plačiai paplitęs daugelyje pasaulio šalių. Kaimo turizmo verslas turi nemažai ypatumų, lyginant su kitomis turizmo verslo rūšimis. Tai gamtinis, ekologinis ir kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Svarbiausias kaimo turizmo elementas yra gamtinė aplinka. Kaimo turizmo esmę sudaro poilsio paslaugų kaip prekės visuma. Šios paslaugos vis populiarėja tarp šalies miesto gyventojų.

Kaimo turizmo nauda

• Vietinės ekonomikos diversifikavimas.
• Papildomas pajamų šaltinis ūkininkams.
• Nauja sritis, nešanti pajamas ir pelną kaimo vietovėse.
• Socialiniai kontaktai tarp vietinių gyventojų ir turistų.
• Išaugęs kultūrinio paveldo svarbumo ir apsaugos suvokimas.
• Atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų.

Tačiau turizmo augimas gali iššaukti kai kurių pavojų atsiradimą, pavyzdžiui, galimas kriminalinių nusikaltimų išaugimas ir užterštumo padidėjimas.

Kaimo turizmo raida Lietuvoje

Nuo 1994 metų įvairių užsienio ekspertų skatinami Lietuvos kaimo žmonės susidomėjo kaimo turizmo verslu. 1996 metais turizmo agentūros paslaugų kataloge atsirado pirmoji keturių kaimo sodybų reklama. 1997 metais išleistas pirmas sodybų katalogas. Reikia pabrėžti, kad tai savarankiška ne pelno siekianti organizacija, vienijanti Lietuvos kaimo turizmo paslaugų tiekėjus, bendriems jų poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija

Kaimo turizmo asociacijos uždaviniai:

• Atstovauti asociacijos narių interesus įvairiose institucijose ir organizacijose.
• Rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas.
• Ruošti metodines priemones.
• Kelti asociacijos narių kvalifikaciją.
• Organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje.

Šiuo metu asociacija vienija per 300 narių ir turi savo patentuotą ženklą - žaliame fone stovintį baltą gandrą. Jis žymi poilsio kaime sodybą - asociacijos narę. Ženklą naudoja asociacijos nariai savo reklamos priemonėse. Be to, juo žymimos kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės (komfortiškumo) kategorijos. Visos asociacijos narių sodybos skirstomos į 4 kategorijas, suteikiant joms vieno, dviejų, trijų ir keturių gandrų ženklus.

Kaimo turizmo asociacijos ženklas

Verslo kūrimas kaimo turizmo srityje

Dažniausiai tai yra energingi, veiklūs žmonės, sugebantys įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Tai optimistai, nebijantys rizikuoti, nes vertindami save įvertina ir rizikos faktorius, nes sunkumus numato iš anksto. Kaimo turizmo paslaugas gali teikti gyventojai, gyvenantys kaimo vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininkai savo sodyboje ar individualiame gyvenamame pastate. Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti.

Kultūriniai ir gamtiniai ištekliai

Kaimo turizmas vyksta ne tik kaimo (t.y. iš dalies urbanizuotame), bet ir natūraliame kraštovaizdyje. Gamtiniai turizmo ištekliai - tai gamtiniai veiksniai, naudojami turistų poreikiams tenkinti. Turizmo kultūriniams ištekliams priskiriami archeologijos, mokslo ir technikos, urbanistikos paveldo objektai, folkloro tradicijos ir liaudies amatai, šiuolaikiniai meno kūriniai ir mokslo laimėjimai, kolekcijos, kiti kultūros objektai ir saugomos teritorijos, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti juos pažintiniam, kultūriniam ir kitokiam turizmui.

Etnografinis kaimas

Kaimo turizmo paslaugos ir produktai

Kaimo turizmo produktu vadinama apgyvendinimo paslauga, kai už nustatytą mokestį ar be mokesčio išnuomojama apgyvendinimui įrengta individuali gyvenamoji patalpa arba atskiri kambariai ir papildomai suteikiamos aktyvaus poilsio galimybės. Kaimo turizmo produktą sudaro sodyboje apsigyvenusiems turistams teikiamų paslaugų ir prekių visuma. Apgyvendinimo paslauga - būtinos apgyvendinti sąlygos ir veikla, kuria tenkinami turisto nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiai. Reikia pabrėžti, kad apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip šeši nuomojami kambariai (numeriai). Jei kambarių (numerių) skaičius didesnis, tokioms patalpoms taikomi apgyvendinimo paslaugų įmonės reikalavimai.

Pagrindiniai reikalavimai kaimo turizmo sodyboms

• Švara ir tvarka.
• Privalomos sąlygos asmens higienai palaikyti.
• Rajono savivaldybės reikalavimų, susijusių su vandens tiekimu ir kanalizacija, atliekų šalinimu, priešgaisrinėmis priemonėmis, higiena-sanitarija, bendru saugumu, laikymasis.
• Apgyvendinimui naudojami tik individualūs gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos ar jų dalys, vasarnamiai, sodo nameliai arba kambariai išvardintose patalpose.
• Apgyvendinimui negali būti skirta daugiau šešių nuomojamų kambarių.
• Kambariuose neturi būti vabzdžių, pelių ar kitokių kenkėjų.
• Visuose turistų nuomojamuose kambariuose turi būti palaikoma nustatyta temperatūra.
• Turistams turi būti užtikrinta ramybė ir tyla.
• Šalia namo turi būti įrengta vieta mašinų parkavimui.

Sėkmė priklauso nuo sodybos, kuriose greta apgyvendinimo paslaugų, organizuojamas ir maitinimas. Šiuo metu populiariausias maitinimo būdas - savitarnos virtuvės. Daugelis užsienio svečių, atvykę į Lietuvoje esančias kaimo sodybas, pageidauja maitinimo paslaugos. Juos domina įvairūs firminiai šeimininkės patiekalai.

Problematika ir perspektyvos

Lietuvoje kaimo turizmo verslo sritis dar gana nauja, todėl turistai turi nedidelį pasirinkimą. Kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas rodo, kad ateityje Lietuvoje bus dažniau susiduriama su kaimo turizmo problemomis: organizavimo įgūdžių stoka, paslaugų teikėjų pasirengimo svečių priėmimui praktikos trūkumas, užsienio kalbos barjeras, finansinių išteklių trūkumu, nepakankama informacijos stoka ir rinkodaros veikla. Viena iš svarbių sėkmingos kaimo turizmo sodybų vadybos problemų yra tai, kad kaimo turizmas yra ne tik gana „jauna“ verslo šaka, bet ir mažai išnagrinėta moksliniuose leidiniuose. Dėl to atsiranda turizmo informacijos nepakankamumas, o su tuo susijęs netinkamas vadovavimo principų pasirinkimas. Visa tai daro neigiamą įtaką kaimo turizmo paslaugų kokybei.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos

Nuo 2019 metų Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Turizmo rinkodaros asociacija organizuoja Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą. Konkurso prizines vietas bei nominacijas laimėjusios sodybos įtraukiamos į Etninės kultūros globos tarybos rengiamą Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidą. Daugelyje šių sodybų rasite puoselėjamą tradicinę architektūrą, išsaugotą arba atkurtą interjerą. Kitose galėsite susipažinti su tradicinėmis augalų ir gyvūnų veislėmis arba pasivaišinti kulinarinio paveldo patiekalais. Trečiose turėsite galimybę mokytis tradicinių amatų, dalyvauti etnokultūrinėse šventėse, sodybų šeimininkai supažindins su apylinkių istorinėmis vietomis.

Etnokultūrinių sodybų pavyzdžiai

• „Pagulbis“ - dvarelis su išsaugotais autentiškais pastatais ir antikvariniais baldais.
• Senosios Gegužinės ūkis - tradicinės Aukštaitijos kaimo sodybos detalės, auginami tradicinių lietuviškų veislių gyvuliai.
• Senoji Ruslių sodyba - harmoningas aukštaičių tradicijų ir modernių detalių derinys.
• Sodyba „Vėjų fėja“ - aukštaitiškas ūkis su renovuotais pastatais ir etnokultūrinėmis edukacijomis.
• Laumės sodyba prie Mūšos tyrelio - vaizduotę žadinantis lietuvių mitologinės būtybės Laumės pasaulis.
• Ažvinčių sodyba - buvusios dvarvietės valdose, išsaugant autentišką išplanavimą, ramybe dvelkianti poilsio sala su gamtos muziejumi.
• Sodyba „Po vienu rūmu“ - sena dzūkiška pirkia su išsaugotu autentišku interjeru ir turtinga etnografinių daiktų ekspozicija.
• Laimos ir Kosto Mačionių sodyba „Grikucis" - puikios etnokultūrinės edukacijos apie grikių auginimą ir panaudojimą.
• Sodyba „Šilas" - edukacinės programos, skirtos ir vaikams, ir suaugusiems, galima išmokti tradicinių amatų.
• Dalgedų sodyba - kuriamas namų muziejus ir didelė edukacinių programų pasiūla.
• Sodyba „Pakalnė“ - rekonstruota žvejo sodyba Rusnės saloje, stengiantis kiek įmanoma išsaugoti šio krašto tradicijas.
• Sodyba „Ėvė“ - restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas su ūkiniais pastatais, Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys.
• Mociškių palivarkas - renovuota Mažosios Lietuvos ūkininko sodyba su edukacijomis apie lietuvininkų kulinarinį paveldą.
• „Gervių giesmė" - sodyba, kurioje išsaugoti autentiški, tradiciniai Suvalkijos (Sūduvos) vienkiemiui būdingi trobesiai ir jų aplinka.
• Kaimo turizmo sodyba „Mockynė“ - sodyba ant aukšto Nemuno kranto, išsaugota protėvių sodyba ir Suvalkijos (Sūduvos) tradicinės architektūros puoselėjimas.
• Sodyba „Kukarskė“ - renovuota XX a. sodyba su gausybe naminių paukščių ir edukacijomis.
• Suvalkiečio sodyba - išsaugotas XIX a. pabaigos etnografinis ūkis su dideliu kiemu ir sodu, klėtimis ir kitais ūkiniais pastatais.
• „Prie šaltinio" - žemaitiška sodyba, kurioje visi pastatai pasižymi šio krašto tradicinei architektūrai būdingais bruožais.
• Etnografinė Bilionių sodyba „Gīvenėms" - unikali, žemaitiško vienkiemio dvasią išsaugojusi vieta.

Poilsis gamtoje

Lietuva yra apdovanota gamtos turtais, kuriais galima pritraukti net išrankiausius turistus. Būtent poilsiui Lietuvoje ypač tinkamos yra kaimo turizmo sodybos, kurios gali pasiūlyti tiek platų aktyvių veiklų spektrą, tiek ramaus poilsio prie vandens telkinių galimybę. Prie daugelio poilsiautojų lūkesčių gali būti prisiderinama, siekiant sukurti nepakartojamas patirtis ir priversti klientus sugrįžti dar ir dar kartą.

Kaimo turizmo verslo planavimas

Kaimo turizmo verslo planavimas yra sodybos šeimininko teikiamų paslaugų kokybės skatinimas, siekiant klientų pasitenkinimo poilsiu, o tuo pačiu ir savo verslo sėkme. Vadovas turi nuo pat pradžių nustatyti ko nori pasiekti plėtodamas savo verslą ir kaip tai darys. Dažniausiai kaimo sodybos yra įvertinamos priskiriant jiems gandrų skaičių, kuris gali būti nuo nulio iki penkių, priklausomai nuo teikiamų paslaugų kokybės. Teisingai pasirinkta sodybos veiklos kryptis bei paslaugų struktūra sukuria prielaidas sėkmingai turizmo vadybai.

Remiantis A. Astromskienės, R. Sirusienės teigimu, kaimo turizmo sodyboje veiklos organizavimas apima keletą etapų, iš kurių galima išskirti sodybos paruošimą turistų atvykimui, poilsio paslaugų paketo sukūrimas, atitinkamo aptarnaujančio personalo parinkimas, ryšių palaikymas su partneriais, konkurentais, visuomene ir žiniasklaida, naujų klientų pritraukimas, esamų paslaugų tobulinimas it t.t. Visa tai prisideda prie sėkmingos turizmo vadybos. Kadangi kaimo turizmo sodybos paslaugos teikiamos kompleksiškai, tai jų organizavimas tampa gana painiu dalyku. Paslaugų tarpusavio suderinimas yra vienas svarbesnių sėkmingos vadybos principų.

Veiklos krypties nustatymas

Prieš pradedant įgyventi kaimo turizmo verslo idėjas, svarbu įvertinti turimo sklypo ar sodybos geografinę vietą, supančią gamtą, galimas pasiūlyti pramogas. Tokiu būdu, dar gerokai prieš imdamiesi aktyvių veiksmų žinosite kokią turizmo nišą galėsite užpildyti, savo verslą ir prekės ženklą taps lengviau pozicionuoti savo verslą: ar jūsų sodyba taps poilsio oaze poroms, edukacinių veiklų traukos centru, o gal garsės aktyviomis vandens pramogomis? Verslo krypties nustatymas vienas svarbiausių žingsnių ir svarbi idėjos planavimo dalis.

Galimos veiklos ir paslaugos

• Edukacinės programos.
• Ekskursijos ir žygiai.
• Jodinėjimas arkliais.
• Pažintiniai renginiai.
• Amatų dirbtuvės.
• Vandens pramogos.
• Sporto užsiėmimai.

Rizikos įvertinimas

Tie, kurie yra tvirtai nusprendę imtis šios verslo idėjos turi užmegzti ryšius su vietos savivaldos pareigūnais, kurie padės išspręsti teisinius ir administracinius klausimus. Svarbu žinoti ir apie ES paramą, kuri gali būti taikoma jūsų verslui. ES parama verslo pradžiai kaime gali siekti iki 37 600 eurų ir sudaryti iki 100 % investicijų.

Apgyvendinimo paslaugų įforminimas

Gyventojas, turintis sodybą, ir norintis ją nuomoti bei teikti papildomas paslaugas, pavyzdžiui, pasiūlyti svečiams pusryčius, tai daryti gali įsigijęs verslo liudijimą „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“ arba „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“.

Nors kaimo turizmas dabar yra populiarus, tačiau neapgalvoti ir skuboti sprendimai gali pakišti koją ilgalaikėje perspektyvoje. Atidus planavimas, rinkos ir paslaugų analizė, tikslingi marketingo sprendimai gali padėti sukurti sėkmingą verslą.

tags: #kaimo #turizmo #sodybos #veiklos #rusys