Antstolio veikla, vykdant teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo, dažnai kelia klausimų dėl jo veiksmų teisėtumo. Ypač daug diskusijų kyla dėl nekilnojamojo turto arešto, jo proporcingumo skolai ir skolininko teisių apsaugos.
Nuotrauka iliustracinė. Šaltinis: Verslo žinios
Kada antstolis gali areštuoti turtą?
Antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą, įskaitant ir nekilnojamąjį, siekiant užtikrinti skolos išieškojimą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją riboja įstatymai bei teismų praktika.
- Jei turtas yra nekilnojamasis, skola turi būti didesnė nei 7 tūkst. litų (apie 2000 eurų).
- Ši riba nustatyta turto pardavimui iš varžytynių, kai nekilnojamasis turtas yra vienintelė skolininko gyvenamoji vieta, o ne turto areštui.
LR CPK 675 str. 2 d. iš esmės reiškia, kad areštuotas turtas turi būti proporcingas skolai.
Proporcingumo principas
Svarbu, kad antstolis areštuotų tik tiek turto, kiek būtina skolai padengti. Pagal LR CPK 645 str., antstolis turi vadovautis proporcingumo principu.
Pavyzdžiui: jei skolai padengti pakanka automobilio, antstolis pažeistų teisės aktų nuostatas, jei areštuotų ir automobilį, ir butą. Jei automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį, antstolis areštuos dar kažką, jei neturite piniginių lėšų už likusią skolos dalį.
Pavyzdžiui: Skola 1782 eur. Antstolis areštavo visą sodybą, kurios vertė apie 40546 eur., visas sąskaitas. Kyla klausimas dėl turto ir skolos santykio, ar tai yra proporcinga?
Bendro turto areštas
Nėra svarbu, kad skola priteista tik vienam iš sutuoktinių. Jei turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, automatiškai nepadaro jo asmenine nuosavybe - turtas vistiek bendras. Jūsų turtas laikomas bendra jungtine nuosavybe. Ir antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į jūsų bendrą turtą, kadangi tai yra kartu ir skolininko turtas. Antstolis mato, kas byloje yra atsakovas.
Modified V-stenting for simultaneous ostial lesions
Ką daryti, jei antstolis areštavo turtą?
Visada, pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.
Skundo pateikimas
Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egz. turite pateikti ir teismui.
Trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo.
Kada nuimamas areštas?
Nėra tokio termino, priklauso nuo antstolio. Paprastai užtrunka nuo keletą dienų iki savaitės laiko. Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo.
Patarimai skolininkams. Šaltinis: Antstolių rūmai
Teismų praktika
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.
Kitos svarbios nuostatos
- Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.).
- Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draužiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
- Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.
- Pagal CPK 736 str. 1 d. 2 p. 20 %, jeigu nėra numatyta kitaip vykdomajame rašte, išskyrus jei buvo išduoti keli vykdomieji raštai, tada iki 50 procentų nuo gauto uždarbio sumos atskaičius mokesčius.
Pagal CPK 736 str. 1 d. 2 p. 20 %, jeigu nėra numatyta kitaip vykdomajame rašte, išskyrus jei buvo išduoti keli vykdomieji raštai, tada iki 50 procentų nuo gauto uždarbio sumos atskaičius mokesčius.
Pagal CPK 668 straipsnį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Pavyzdys iš teismų praktikos
Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1867-230/2016 rodo, kaip teismas vertina įmonės mokumą ir turto realią vertę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad balanse nurodytas turtas ne visada atspindi realią situaciją, ypač kai didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas, kurio atgavimas yra abejotinas.
Šioje byloje teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktus finansinius duomenis, nes jie nebuvo patvirtinti visų atsakingų asmenų parašais ir nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui. Be to, teismas nustatė, kad dalis ilgalaikio turto (transporto priemonės) apskritai nėra registruotos atsakovės vardu.
Remiantis šiais duomenimis, teismas konstatavo, kad atsakovės turtas yra mažesnis, nei nurodyta balanse, ir kad įmonė yra nemoki.
Turto įkainojimas ir ginčijimas
Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.
Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą.
Ekspertams įkainojus turtą, nebelieka abejonių, ar antstolio nustatyta turto kaina atitinka rinkos kainą. Tai padeda išvengti rizikos, kad varžytynės teisme bus pripažintos neteisėtomis ir antstoliui vėliau teks atlyginti pripažintą žalą.
Teismų praktika ir ginčų sprendimas
Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.
Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.
Apibendrinant, turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.
Galimi sunkumai
Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.
Svarbu žinoti
Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį „antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus“. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas.
Žemės įstatymo 30 str. 9 d. (2010-06-18 redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas nesuteikė galimybės bendraturčiams, inter alia bendraturčiui, kurio žemės sklypo dalis nebuvo areštuota arba teisminio ginčo objektas, sudaryti sandorį dėl žemės sklypo atidalijimo net ir tais atvejais, kai asmenų, turinčių teisių ar pretenzijų į areštuotą arba teisminio ginčo objektu esantį turtą, teisėtų interesų apsauga galėjo būti užtikrinta kitų įstatymų nustatytomis, be kita ko, bendraturčių nuosavybės teises mažiau ribojančiomis priemonėmis.
Tokiu Žemės įst. 30 str. 9 d. (2010-06-18 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos areštuoto arba teisminio ginčo objektu esančio žemės sklypo bendraturčių, inter alia bendraturčio, kurio žemės sklypo dalis nebuvo areštuota arba teisminio ginčo objektas, nuosavybės teisę riboti individualiai neįvertinus tokio ribojimo poreikio, taip neužtikrinant žemės sklypo bendraturčių ir asmenų, turinčių teisių ar pretenzijų į areštuotą arba teisminio ginčo objektu esantį turtą, interesų pusiausvyros.
Konstatuotina, kad ginčijamoje Žemės įst. 30 str. 9 d. (2010-06-18 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį negalėjo būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, žemės sklypo bendraturčių, kurių žemės sklypo dalis nebuvo areštuota arba teisminio ginčo objektas, teisė laisvai savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiu turtu buvo apribota labiau, nei būtina asmenų, turinčių teisių ar pretenzijų į areštuotą arba teisminio ginčo objektu esantį žemės sklypą, teisėtiems interesams apsaugoti. Todėl ginčijamas teisinis reguliavimas neatitiko Konstitucijos 23 str. 1 d. įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, nesiderino su konstituciniu proporcingumo, taigi ir konstituciniu teisinės valstybės principu.
tags: #turto #arestas #proporcingas