Algirdas Julius Greimas: Biografija ir Kūryba

Algirdas Julius Greimas - lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas bei eseistas, gimęs 1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusijoje, ir miręs 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje. Jis buvo vienas žymiausių struktūralizmo atstovų ir vienas iš pagrindinių modernios semiotikos kūrėjų.

Greimas priklausė pirmajai kartai, kuri augo nepriklausomoje 1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje ir buvo skatinama siekti vakarietiško išsilavinimo. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais. Profesorius yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle „Vienybės medis“ Vilniuje. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje.

Minint šimtąsias Algirdo Juliau Greimo metines įvairiose pasaulio šalyse (Lietuvoje, Pranzūzijoje, Italijoje, Brazilijoje, Irake ir kt.) vyksta konferencijos ir paskaitos šiam mokslininkui atminti. Lietuva visam pasauliui pristatė specialiai A. J. Greimo metams sukurtą internetinę svetainę www.greimas.eu. Čia atrasite svarbių biografinių detalių, sužinosite apie visame pasaulyje vykstančius Greimui skirtus renginius, pasidairysite po archyvinių dokumentų galeriją, turėsite galimybę patyrinėti Greimo rankraščius, išgirsti jo balsą ir pamatyti 100-osioms mokslininko gimimo metinėms išleistą simboliką.

Algirdas Julius Greimas

Biografija

Greimui dar būnant visiškai mažam, jam su šeima Pirmojo pasaulinio karo metais teko pasitraukti į Rusijos gilumą. Po karo, 1919 m. Greimas su šeimyna grįžo į Lietuvą. Iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje. Nuo 1929 m. iki 1931 m. jis gyveno Šiauliuose ir mokėsi berniukų gimnaziją. Vėliau Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją.

1934 m. jis pradėjo teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Didžiausią įspūdį, pasak paties Greimo, „savo kultūra, retorika ir gesto elegancija“ jam darė universiteto rektorius Mykolas Riomeris (Michał Römer), Paryžiaus politinių mokslų mokyklos auklėtinis, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas. Didelį įspūdį Greimui paliko ir Levas Karsavinas, religijos filosofijos istorikas. Iki 1935 m. Greimas studijavo teisės mokslus Vytauto Didžiojo universitete Kaune, o nuo 1936 m. iki 1939 m. mokėsi kalbotyros Grenobilio universitete. Atėjus Hitleriui į valdžią ir Vokietijai sustiprinus politinį bei ekonominį spaudimą Lietuvai, ši atsigręžė į Prancūziją. Į Prancūziją su valstybės stipendija buvo pasiųsti tris šimtai gimnazijas baigusių moksleivių. Greimas, nutraukęs teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, išvyksta į Grenoblį studijuoti prancūzų kalbos ir dialektologijos.

1939 m. Greimas grįžo į Lietuvą, kur atliko privalomąją karinę tarnybą. 1939 metų rudenį Greimas grįžta į Lietuvą atlikti karinės tarnybos. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Greimo tėvas, Prienų burmistras, buvo ištremtas į Krasnojarsko sritį ir ten mirė, o motina - į Altajų.

Iki 1944 m. Greimas vėl gyveno Šiauliuose, kur mokytojavo bei buvo almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorius. Gyvendamas Šiauliuose, 1941 m. kovą Greimas įsijungė į Lietuvos aktyvistų frontą (LAF), kovojusį prieš sovietų valdžią. Kai birželio pabaigoje į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė, iš pradžių Greimas dalyvavo LAF nariams pertvarkant Šiaulių kasdienį gyvenimą, tačiau gavęs nacių valdžios įsakymą suiminėti žydų tautybės žmones iš LAF gretų pasitraukė. 1942 m. rudenį Greimas persikėlė į Kauną, kur prisijungė prie Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), taip pat projektavusios Lietuvos nepriklausomybę. II pasaulinio karo metais gyvendamas Lietuvoje įsitraukė į antinacinį sąjūdį. Karo metų patirtį po daugiau nei keturiasdešimties metų Greimas apibūdins kaip nulėmusią ir jo intelektualinę biografiją. Interviu Paryžiaus dienraščiui Le Quotidien de Paris jis teigė: „Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku - tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatino susirūpinti prasme tų baisybių, kurios vyko prieš jūsų akis.

1944 m. Greimas pasitraukė į Prancūziją. Artėjant frontui, Greimas pasitraukia į Vakarus ir 1945 metų pradžioje apsistoja Paryžiuje. Iš čia jis palaiko ryšius su antisovietine rezistencija, bendradarbiauja Amerikos lietuvių spaudoje. Pasitraukęs į Vakarus, Greimas iki 1951 m. veikė išeivijos politiniame gyvenime, buvo kairiosios-liberaliosios krypties atstovas. Apsistojęs Prancūzijoje, Greimas susituokė su Ona Bagdonaite. 1948 m. apgynė Sorbonoje daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais (išspausdinta 2000). 1948 m. apgynęs Sorbonoje daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais, jis išvyksta dėstytojauti į Aleksandriją, kur gilinasi į XX a. struktūrinę kalbotyrą, Claude‘o Lévi-Strausso antropologiją, Edmundo Husserlio ir Maurice‘o Merleau-Ponty fenomenologiją, susidraugauja su būsima prancūzų intelektualinio gyvenimo įžymybe Roland’u Barthes’u.

Taip pat dėstė Aleksandrijos, Ankaros ir Stambulo bei Puatjė universitetuose. 1950-1958 m. dėstė Aleksandrijos, 1958-1962 m. Ankaros ir Stambulo, 1962-1965 m. Puatjė universitetuose. Penkiolika metų dėstęs Aleksandrijos, Ankaros bei Stambulo universitetuose, Greimas grįžta į Prancūziją. Nuo 1965 m. Algirdas Julius Greimas pradėjo dirbti tarptautinės semiotikos asociacijos generaliniu sekretoriumi, o 1969 m. jis tapo moksliniu vadovu Tarptautiniame semiotikos ir lingvistikos centre Urbine, Italijoje. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Nuo 1965 metų jis vadovauja bendrosios semantikos ir semiolingvistikos tyrimams vienoje iš vadinamųjų didžiųjų Paryžiaus mokyklų - École des hautes études en sciences sociales (Aukštųjų visuomenės mokslų studijų mokykla). Čia Greimas įkuria tarpdisciplininį reikšmės tyrimų seminarą, į kurį rinkdavosi per šimtą įvairiausių mokslinių disciplinų tyrėjų iš viso pasaulio. 1960 m. būdamas aktyvus visuomenės veikėjas, Greimas su bendraminčiais įkūrė Prancūzų kalbos tyrimų draugiją. 1960 metais drauge su bendraminčiais A.J.Greimas Prancūzijoje įkūrė Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, iš esmės žymėjusią lingvistikos atgimimą toje šalyje.

Būdamas ten, nemažai lankėsi ir Lietuvoje, kur dažnai skaitydavo paskaitas Vilniaus universitete. Du kartus - 1971 ir 1979 metais - Greimas lankėsi Lietuvoje ir skaitė paskaitas Vilniaus universitete, sutraukdamas šimtus klausytojų inteligentų ir palikdamas didžiulį įspūdį susirinkusiems. Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniaus universitete Greimui pagerbti yra atidarytas A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Paskutinis Greimo sumanymas buvo surengti Vilniuje tarptautinį koliokviumą „Estetika ir kasdienis gyvenimas Europoje“, kuris įvyko 1992 m. rugsėjo mėnesį, jau po Greimo mirties tų pačių metų vasario 27 d. Koliokviumo metu Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis paskelbė, kad universitete įkuriamas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras.

Iš tikro, Greimas aktyviausiai politikoje reiškėsi iki 1951 m., vėliau jis atsidėjo kultūriniams reikalams, tad iki gyvenimo galo A. J. Greimas daugiausiai laiko skyrė kūrybai. Rašytojas mirė 1992 m., būdamas 74 metų. Algirdas Julius Greimas mirė 1992 m. vasario 27 d. (1917 m. kovo 9 d. - 1992 m. vasario 27 d.) Paryžiuje. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Šeima

Gyvendamas Kaune, susipažino ir tapo artimas su Ona Bagdonaite. Vedė ją Paryžiuje 1948 m. Iš pirmosios santuokos ji turėjo dukterį Adą Martinkus. Ona Greimienė mirė 1982 m. Su Teresa Mary Kean Greimas praleido paskutinįjį savo gyvenimo dešimtmetį. Jie susituokė prieš pat Greimo mirtį. Vaikų neturėjo. Ji žinoma mokslininkė, be to, abu jie 1992 m. išleido Prancūzijoje itin vertinamą leksikografinį darbą Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas.

Kūryba ir jos bruožai

Algirdas Julius Greimas daugiausiai rašė mokslinius darbus, tarp kurių buvo ypač daug kalbinių, semiotinių ir leksikografinių darbų. Dalį darbų Greimas parašė prancūziškai, o dalį - lietuviškai. Trumpai tariant, Greimas daugiausiai rašė lingvistikos, semantikos ar semiotikos temomis.

Greimas veikaluose formulavo bendrosios semiotikos idėjas bei kėlė Lietuvos kultūros lygį kitų šalių atžvilgiu. Jis labiausiai atsižvelgė į lietuvių kultūrą, jos paveldą bei jo unikalumą, kuris garsino Lietuvą Greimo darbuose. Jis nagrinėjo lietuvių kultūros vyksmą ir formulavo naujus kultūrologijos principus, galimus pritaikyti praktikoje. Greimas turėjo puikų gebėjimą į jau žinomus ir suvokiamus dalykus pažiūrėti kiek kitaip, tarsi tai būtų visiškai nauja.

Pratęsdamas Ferdinande‘ą de Saussure‘ą ir Louisą Hjelmslevą jis imasi kurti bendrąją reikšmės teoriją - semiotiką. Didysis Greimo mokslininko tikslas buvo sukurti prasmės teoriją. A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai, kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. A.J.Greimas sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus.

Greimo semiotika neapsiriboja raštiškų tekstų analize. Naratyvinės gramatikos taisyklės aptinkamos įvairiausiose reikšmės apraiškose: literatūros, dailės ir architektūros kūriniuose, Evangelijos parabolėse, etinėje nuostatoje (iššūkis), aistrų proveržyje (pyktis), net kulinariniuose receptuose ar reklamoje. A. J. Greimas praturtino semiotiką originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei.

Didžiausią jo lietuviškos kūrybos dalį sudaro mitologijos studijos. Mitologijai suteikęs aktualios struktūros statusą, tautinės atminties ieškojo dievų ir žmonių pasauliuose. Viename pokalbyje Greimas netgi teigė savo semiotinius tyrinėjimus pradėjęs nuo mitologijos, o ne atvirkščiai, mat jau 1965 m. lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavime skaitęs paskaitą apie lietuvių mitus. Didžiąją dalį bendrųjų svarstymų jis paskelbė prancūziškai, o beveik visus praktinius tyrimus paskyrė senosios lietuvių mitologijos rekonstrukcijai. Tiesa, tąkart jis auditorijai kalbėjo apie jos pačios, modernios visuomenės mitus… Bet neužilgo vienas po kito ėmė pasirodyti ir senajai lietuvių mitologijai skirti straipsniai. Greimas svarstė teorines mitologijos problemas ir nagrinėjo paskirus atvejus.

Toliau pateikiama lentelė su svarbiausiais A. J. Greimo darbais:

tags: #a #j #greimas #buti #lietuviu #vikipedija