Šiame straipsnyje panagrinėsime turtingų Lietuvos žemvaldybių istoriją, apimdami įvairius laikotarpius ir aspektus - nuo seniausių laikų iki XVII a. antrosios pusės - XVIII a.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija
Lietuvos teritorijos apgyvendinimo pradžia
Tinkamos sąlygos žmonėms nuolat apsigyventi dabartinėje Lietuvos teritorijoje susidarė tik vėlyvajame paleolite, t. y. X - IX tūkstantmetyje pr. Kr. Iki tol Lietuvą, kaip ir visą Šiaurės Europą, dengė ledynai, kurie pradėjo trauktis apie XVIII - XVI tūkstantmetį pr. Kr. Formavosi didžiųjų upių, kurios tekėjo į pietus, slėniai.
Ledai anksčiausiai atlaisvino pietinę šios teritorijos dalį, ir ten pirmiausiai pasirodė žmonės. Pirmieji gyventojai dabartinėje Lietuvoje pasirodė tik X tūkstantmetyje pr. Kr., prasidėjus antrajam poledyniniam atšilimui.
Į poledyninio laikotarpio tundrą vienu metu atėjo kelių kultūrinių grupių žmonės: vieni pietiniu Baltijos pajūriu, kiti iš pietvakarių. Tai vėlyvojo paleolito kultūrų gyventojai, atsekę paskui klajojusias šiaurės elnių kaimenes.
Mezolitas
Mezolite (VIII - V tūkstantmetis pr. Kr.) visoje Šiaurės Europoje labai keitėsi klimatas ir gamta. Atšilus, mezolito pradžioje, spygliuočių miškus keitė lapuočių miškai. Pasitraukė šiaurės elniai ir paplito šiltesnį klimatą mėgstantys miškų žvėrys: briedžiai, elniai, šernai ir kiti.
VII - IV tūkstantmetyje pr. Kr. dabartinėje Lietuvos pietinėje, Baltarusijos ir buv. Rytprūsių teritorijoje susidarė savita mezolitinė Nemuno kultūra. Tai pirmoji vietinė kultūra, tolimesnė vėlyvojo paleolito kultūrų tąsa.
Pagrindinis mezolito gyventojų verslas - medžioklė ir žvejyba. Medžioklėje naudota lankai su strėlėmis, ietys, kauliniai ir titnaginiai durklai, primityvūs, gludinti kirveliai, o žvejota ne tik su žeberklais, bet ir tinklais.
Neolitas
Neolite (IV tūkstantmetis pr. Kr. - II tūkstantmečio pr. Kr. pradžia) klimatas Pabaltijyje tapo subborealinis. Žiemos švelnios ir šiltos, vasaros ilgesnės nei dabar, miškuose daugybė žvėrių, o upėse ir ežeruose gausu žuvų. Žmonių gyvenimas tampa sėslus, gyvenama jau nuolatinėse gyvenvietėse, o ne laikinose stovyklavietėse.
Ankstyvajame neolite (IV-III tūkstantmečio pradžia pr. Kr.) pietinėje Lietuvoje, buv. Rytprūsiuose, Šiaurės rytų Lenkijoje ir didžiojoje Baltarusijos dalyje, kaip rodo tyrinėtos gyvenvietės ir ten rasti radiniai, toliau be pertrūkio gyvavo Nemuno kultūra. Šukinės duobelinės keramikos kultūros žmonės Baltijos link pajudėjo III tūkstantmetyje pr. Kr. iš šiaurės rytų.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvių žemės ir kaimynai XIII a. pradžioje.
- Santykiai su kaimynais.
- Lietuvių žemės ir kunigaikščiai.
Mindaugo valstybė (Kodėl ir kaip vienyta. Lietuva suvienyta. Koalicija prieš Mindaugą ir kova su ja. Krikštas ir katalikų bažnyčios reikalai. Karalystė ir kitos regiono politinės jėgos. Valstybės teritorija ir valdymas 1253 - 1261 metais. Žemaičių kovos 1253 - 1261 metais. Mindaugas ir Treniota 1261 - 1263 metais. Mindaugo mirtis.
Visuomenė ir valstybė (Ūkio ir visuomenės pažanga. Kaimas: valstiečiai ir bajorai. Miestas. Valstybė. Gediminaičiai. Dinastinė politika. Valstybės teritorija lietuviškose žemėse. Valstybės valdymas.
Lietuvių tauta (Lietuvių žemių ribos. Lietuvių tautos raida. Lietuvių kalba. Dievai, šventikai ir šventovės.
Karas su kryžiuočiais (Vokiečių ordinas ir katalikiškosios Europos talka. Su kryžiuočiais kovojanti Lietuva. Karo pobūdis ir arealas.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Rusios žemėse (Rusios žemių prijungimas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Rusios (gudų) žemių visuomenė ir valdymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Gediminaičių valdymas; politinė istorija (Pirmieji Gediminaičiai. Vytenis (1295 - 1316 m.). Gediminas (1316 - 1341 m.). Jaunutis (1341 - 1345 m.). Algirdas (1345 - 1377 m.).
Jogailos Valdymas
- Politinio sprendimo paieškos.
- Krikšto problema.
- Krėvos sutarties aktas.
Krikštas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė. Vytauto kova dėl valdžios.
Vytauto įsitvirtinimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės soste (Valstybės vidaus padėtis, Jogailos statusas ir santykiai su Vytautu. 1401 m.
Pergalė prieš Ordiną (Lenkija - sąjungininkė. Nuo Salyno iki Žalgirio. „Didysis karas”. Bandymai spręsti po Žalgirio mūšio iškilusias problemas. Santykių su Ordinu problema Konstancos susirinkime.
Valstybės ir visuomenės christianizacija ir europeizacija (Dar kartą apie krikštą. Žemaičių krikštas. Katalikų bažnyčios padėtis. Krikšto padariniai valstybės gyvenimui - santykiai su Europa, santykiai su LDK stačiatikiais.
Valstybingumo raida (Valstybės ir visuomenės organizavimo pakitimai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos santykių problemos. Dinastijos krizė. Vytauto pastangos karūnuotis.
Povytautinė Visuomenė
- Gyventojai.
- Teritorinė-administracinė valstybės sandara.
- Valstybės valdymo struktūra.
Etninės konfesinės visuomenės gyvenimo problemos.
Kaimas: bajorai ir valstiečiai (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų metamorfozė - nuo kario XV a. pradžioje iki prekiaujančio žemvaldžio XVI a. viduryje.
Miestai ir jų gyventojai (Sąlygos. Miestų įvairovė. Savivaldūs miestai. Savivaldos plitimas.
Tikybos ir bažnyčios (Katalikybės plitimas ir sinkretizmo problema. Santykiai su stačiatikiais. Reformacijos pradžia.
Kultūros viduramžiai ar renesansas? (Kultūros novacijos pradiniu katalikybės sklaidos laikotarpiu. Viduramžių kultūra (be kai kurių komponentų?). Kontaktai su Renesanso ir Reformacijos Europa. Kultūros modernizacija.
Naujoji visuomenė XVI amžiuje (Bajorijos socialinis ir politinis veržlumas. Metraščiai ir lietuvių kilmės teorijos - etnopolitinės savimonės išraiška. Lietuvos Statutai.
Gediminaičiai virsta Jogailaičiais (Švitrigaila - Lietuvos didysis kunigaikštis. Valstybės perversmas. Žygimantas Kestutaitis - Lietuvos didysis kunigaikštis. Kazimieras Jogailaitis - Lietuvos didysis kunigaikštis. 1440 - 1447 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės suverenumo ir Jogailaičių idėjos sankirta. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras.
Luominės valstybės kūrimas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės unija su Lenkija (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų taryba ir dinastinė didžiojo kunigaikščio politika. Maskvos reikšmė XVI a. politinei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai. Žygimantas Augustas, tarp didikų ir bajorų, tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos. Baltijos jūra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. Livonijos prijungimas. Pastangos reformuoti valstybę. Liublino unija.
Senos ir Naujos Problemos po Liublino Unijos
Liublino unijos aktų esmė.
- Pirmieji tarpuvaldžiai ir valdovo rinkimai.
- Henriko artikulai.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Steponui Batorui valdant 1576 - 1586 m.
Kraštas taikos ir karo metais (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija ir sienos po Liublino unijos. Gyventojai. Ūkio ir visuomenės raidos kryptys.
Bajorai ir jų valstybė (Bajorai ir didikai. Bajorų tauta - etnopolitinis fenomenas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinė valdžia Respublikoje. Respublikos seimas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausieji suvažiavimai - senojo seimo pėdsakas. Bajorų seimeliai. Bajorų teisės ir lygybė. Didikų valdžia ir konfliktai.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir užsienio valstybės (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio politika po Liublino unijos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykiai su kaimynais.
Tikybos ir bažnyčios (Reformacija. Kontrreformacija. Bažnytinė Bresto unija.
Kultūrinis gyvenimas vykstant ideologinėms kovoms (Diskusijų dvasia.
Sustingęs laikas. XVII a. antrosios - XVIII a.
Etnopolitiniai ir etnolingvistiniai procesai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (Visuomenės gyvenimo polonizacija.
Lietuviškai kalbantys Prūsijos valdiniai (Lietuvių kultūros centras.
Zigmantas Vaza (1587 - 1632 m.) (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomeninės-politinės raidos tendencijos Zigmantui Vazai valdant. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Zigmantas Vaza. Karas Livonijoje 1600 - 1611 m. Netikrų carų avantiūra. Zebržydovskio rokošas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1606 - 1609 m. Karas su Rusija 1609-1618 m.
Jonas Kazimieras (1648-1668 m.) (Ukrainos sukilimas, karo su Rusija pradžia ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Švedų įsiveržimas. Kėdainių sutartis. Interventų išvarymas.
Augustas II (1697 - 1733 m.) (Tarpuvaldis: vidaus kovos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir valdovo rinkimai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus karas ir švedų įsiveržimas. Augustas II ir Stanislovas Leščinskis, Rusija ir Švedija bei karo pabaiga. Nebylusis seimas 1717 m.
Reformos ir Valstybės Žlugimas
1764 - 1772 m. I Respublikos padalijimas (Tarpuvaldis. Valdovo rinkimai. Bandymai daryti reformas. Radomo ir Baro konfederacijos. 1772 m.
Respublika tarp I ir II padalijimų. 1773 - 1791 m. reformų laikotarpis (Tarptautinis Respublikos statusas. Vidaus reformų programos. Nuolatinė taryba. Švietimo ir mokslo reforma. Edukacinė komisija. Nuo valstybinio dualizmo prie unitarizmo. Pradžia. Ketverių metų seimas. 1788 - 1792 m. 1791 m. gegužės 3 d.
Paskutiniai Respublikos metai (Targovicos konfederacija. 1793 m. valstybės padalijimas. 1794 m. sukilimas. 1795 m.
Apolinaro Sventožeckio atsiminimai
Knyga „Iš 1863 metų tremtinio atsiminimų“ parašyta 1908 m., remiantis sukilėlio-partizano Apolinaro Sventožeckio atsiminimais, įvairiais užrašais. Nors šis sukilimas neblogai nušviestas mūsų istorikų darbuose, tačiau to laikotarpio atsiminimų beveik neturime.
Boguševičių valdos užėmė didžiules žemes, Igumeno paviete nusidriekusias kelių mylių juosta. Valdoms priklausė Ladų, Horkų, Vysokos Guros, Podvaloskų, Janutos ir keletas kitų dvarų. Kai 1863 m. Liaskovskio būrys, visur vadintas Sventožeckio, nors aš tik palaikiau ir kėliau jo kovinę dvasią, keletą kartų sumušė kariuomenę, Boleslovo vardas tapo kareivių siaubu.
Kariuomenės vadai už jo galvą pažadėjo atlygį, tačiau, neįstengdami sugauti, iki pamatų sudegino visą Boguševičių dvarą, jį sulygino su žeme ir suarė. Tas didelis mūsų žemės plotas vėliau atiteko rusams, kurie tame milžiniškame Igumeno pavieto plote įskiepijo Rytų kultūros pradmenis bei eksploatacinio ūkininkavimo pavyzdžius.
Prasidėjus sukilimui Varšuvoje, iškart, atsakydama Karūnai brolišku aidu, sujudo ir visa Lietuva. Bažnyčiose skambėjo himnai ir tautinės giesmės, ant moterų gedulo drabužių atsirado ereliai ir vyčiai, jauni vyrai nešiojo vengrikes ir konfederates, miesto gatvėmis ir kapinėse nusidriekė procesijos su trispalvėmis vėliavomis, be to, visus apėmė didelė meilė ir pasišventimas savo kraštui. Jaunimas buvo užsidegęs ir veržėsi į kovą.
Turtingiausi Lietuvos Parlamentarai
Žurnale TOP 500 įvertinti ne tik Lietuvos verslininkų, bet ir dabartinių Seimo narių pinigai. Reitingą sudarę analitikai naudojosi viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis, asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktomis deklaracijomis.
Turtingiausių parlamentarų sąrašas:
- Artūras Skardžius, 300 196 Eur. Pajamos - 44 582 Eur, GPM - 3973 Eur, LSDP
- Petras Čimbaras, 306 799 Eur. Pajamos - 35 846 Eur, GPM - 5349 Eur, DP
- Linas Antanas Linkevičius, 313 855 Eur. Pajamos - 44 348 Eur, GPM - 6150 Eur, LSDP
- Juozas Baublys, 317 098 Eur. Pajamos - 184 457, GPM - 129 Eur, LRLS
- Tomas Tomilinas, 325 tūkst. Eur. Pajamos - 15 833 Eur, GPM - 2106 Eur, LVŽS
- Vytautas Kamblevičius, 326 796 Eur. Pajamos - 32 673 Eur, GPM - 4727 Eur, TT
- Juozas Olekas, 351 017 Eur. Pajamos 71 528 Eur, GPM - 6473 Eur, LSDP
- Virgilijus Alekna, 386 316 Eur. Pajamos 12 744 Eur, GPM - 1653 Eur, LRLS
- Irena Degutienė, 389 980 Eur. Pajamos 43 497 Eur, GPM - 6525 Eur, TS-LKD
- Gabrielius Landsbergis, 420 248 Eur. Pajamos 97 401 Eur, GPM - 0 Eur, TS-LKD
- Kazys Starkevičius, 495 tūkst. Eur. Pajamos 299 859 Eur, GPM - 4792 Eur, TS-LKD
- Kęstutis Mažeika, 552 tūkst Eur. Pajamos 105 482 Eur, GPM - 3173 Eur, LVŽS
- Kęstutis Pūkas, 578 tūkst. Eur. Pajamos 37 065 Eur, GPM - 5137 Eur, TT
- Kęstutis Bartkevičius, 591tūkst. Eur. Pajamos 33 833 Eur, GPM - 4945 Eur, TT
- Viktoras Rinkevičius, 738 tūkst. Eur. Pajamos 239 957 Eur, GPM - 2897 Eur, LVŽS
Politikai apie uždirbtus turtus yra nelinkę kalbėti, tačiau tikina, kad viskas pasiekiama sunkiu darbu. Liberalas Kęstutis Glaveckas vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“.
Šiame straipsnyje apžvelgėme Lietuvos žemvaldos istoriją, pradedant nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo dabartinėje Lietuvos teritorijoje ir baigiant turtingiausių šalies parlamentarų apžvalga. Istorija yra turtinga ir įvairi, o žemė visada buvo svarbus Lietuvos turtas.