Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje nuolat auga, todėl svarbu suprasti, kas yra nekilnojamojo turto vystytojas ir kokia jo atsakomybė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija NT vystytojo sąvoką apibrėžia taip: tai statytojas, kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose, t. y. formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda. Šįmet įsigaliojusioje Statybos įstatymo redakcijoje įtvirtinta nauja sąvoka „nekilnojamojo turto vystytojas“.
Sąvoka „nekilnojamojo turto vystytojas“ detalizuota užtikrinant garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą, mat ilgą laiką NT vystytojai tiesiog pamiršdavo Civiliniame kodekse numatytą pareigą atsakyti už parduodamos prekės kokybę. Taigi, NT vystytojas turi vykdyti ne tik statytojo prievoles, jis taip pat yra atsakingas statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
LAT teigia, kad NT vystytojo veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jo veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o, visų pirma, į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą. Taip pat ekonominiu požiūriu pripažįstama, kad NT vystytojo veikla yra platesnė nei tik statytojo ir/ar rangovo funkcijas apimanti veikla. NT vystytojas koordinuoja visą projekto vykdymo procesą nuo pradinės idėjos iki objekto įgyvendinimo ir tolesnės eksploatacijos, todėl jis yra atsakingas už visą projekto vykdymo procesą, jis koordinuoja ir organizuoja visų kitų projekto vykdymo dalyvių veiklą, jis prisiima visą su projektu susijusią riziką.
NT vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. NT vystytojo nemokumo ar bankroto atveju šis dokumentas turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui.
NT vystytojas, parduodamas statinį (ar jo dalį), kuriam prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas po 2017 m. sausio 1 d, išskyrus nesudėtingąjį, pirkėjui turi pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentą. Tai gali būti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas arba kredito įstaigos garantija.
Nuo ko pradėti renkantis NT vystytoją?
Kiekvienas ieškantis būsto turėtų atidžiai pasidomėti patikusio projekto vystytojo istorija, kas apie jį kalbama viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, sužinoti, kiek ir kokių projektų vystytojas yra sėkmingai užbaigęs. NT rinkoje būstus pardavinėja daugybė įmonių: vystytojai arba plėtotojai, statytojai, brokeriai arba tarpininkai.
„Citus“ pardavimų vadovė Andželika Čiūtienė mano, kad dar ne visi potencialūs būsto pirkėjai suvokia, kas yra vystytojas. Nors terminas vartojamas senokai, visgi tikroji jo reikšmė apipinta įvairių mitų. Vystytojui labai retai priskiriama statybų veikla, todėl įsivaizduojama, kad jis prisiima mažiau atsakomybės - realybėje situacija visiškai priešinga.
„Dažnai iš klientų sulaukiame klausimų, kas vykdys statybas mūsų projektuose. Natūralu, kad žmonėms svarbi statybų kokybė ir garantijos už atliktus darbus. Akcentuojame pirkėjams, kad patys statybos darbų neatliekame, tačiau valdome visą statybų procesą, sukaupėme daug patirties ir kontaktų, todėl galime užtikrinti projektų kokybę. Ji pabrėžia, kad dauguma įmonių turi savo kokybės ekspertus, kurie prižiūri, kad statybos vyktų griežtai pagal visus reikalavimus ir rezultatas būtų toks, koks numatytas projekte.
Specialistė teigia, kad vienoje įmonėje vykdyti statybą ir projektų plėtrą (vystymą), paprastai, būdinga didelėms bendrovėms, o specializuotos NT vystymo įmonės būna sutelkusios stiprias kūrybines kompetencijas, kurias išnaudoja projektų koncepcijos sukūrimui ir tobulinimui, rinkodaros priemonėms, pardavimams.
„Tai, kad pirkėjai iš statytojo tikisi nuolaidų tik rodo, kad kol kas painiojamos statytojo ir vystytojo sąvokos. Vystytojas arba dar kitaip - plėtotojas - yra investuotojas, idėjos autorius ir projekto šeimininkas. Jis yra atsakingas už projekto kokybę, garantijas ir kainodarą. Todėl supratimas, kad statytojas gali suteikti nuolaidas yra klaidingas.
Projektą vystančios, plėtojančios įmonės patikimumą ir žinomumą, kaip svarbiausią kriterijų renkantis būstą, įvardijo 37 proc. „Citus“ užsakymu atlikto tyrimo dalyvių. Jis akcentuoja, kad būtent vystytojo reputacija turėtų būti vienas svarbiausių faktorių priimant sprendimą įsigyti būstą. „Vystytojas prisiima ne tik irziką, bet ir atsakomybę už projektą. Todėl svarbu įsivertinti būtent jo reputaciją, ilgalaikius santykius su klientais ir darbų kokybę“.
Garantijų už būsto kokybę mechanizmas veikia paprastai: suteikiamos garantijos ir jų terminai statybų ar vystymo įmonėms nesiskiria.
„Anksčiau buvo kalbama, kad žmonės neskaito sutarčių: nesigilina į paties sandorio ar garantines sąlygas. Mes to nepastebime, ypač pastaruoju metu. Žmonės atidžiai gilinasi, kartais konsultuojasi su teisininkais, užduoda daug klausimų mums, domisi. Raginame juos tai daryti, kad neliktų neaiškumų, nebūtų nepagrįstų lūkesčių“, - kalba „Citus“ pardavimų vadovė. - „Stengiamės edukuoti būsto ieškančius žmones, patarti jiems: juk būsto pirkimas yra labai svarbus žingsnis, kuriam reikia atidžiai pasiruošti, kad ateityje netektų gailėtis.
Per paskutinius metus pastebime didesnį pirkėjų dėmesį vystytojo reputacijai, patirčiai. Projektą vystančios, plėtojančios įmonės patikimumą ir žinomumą, kaip svarbiausią kriterijų renkantis būstą, įvardijo 37 proc. „Citus“ užsakymu atlikto tyrimo dalyvių.
Svarbiausi faktoriai besirenkantiems būstą:
- Kaina (89 proc. apklaustųjų)
- Vieta (86 proc.)
- Statybos darbų kokybė (80 proc.)
Rinkdamiesi iš vienodų nekilnojamo turto pasiūlymų, gautų iš skirtinga veikla užsiimančių įmonių, 44 proc. apklaustųjų (2018-aisiais tokių buvo 42 proc.) prioritetą teiktų statybų bendrovės pasiūlymui, argumentuodami, jog iš jų tikisi geresnės kainos ir nori išvengti tarpininkų. 21 proc. kreiptųsi į nekilnojamojo turto vystytojus, nes mano, jog šie daugiau žino apie patį projektą, statybas arba prisiima daugiau atsakomybės už projektą, statybų eigą (2018 m. - 18 proc.). Mažiausiai, 5 proc. pasitikėtų NT tarpininkais (2018 m.
Vertindami įmones ir jų būsto pasiūlymus, žmonės statybų veiklą sieja su kokybe bei garantijomis.
Tie tyrimo dalyviai, kurie apsispręstų būstą pirkti iš brokerių, pagrindiniu privalumu laiko tikimybę, kad NT galės įsigyti pigiau. Brokerių paslaugomis, paprastai, naudojasi mažesni vystytojai, kurie patys neturi resursų rinkodarai ir pardavimams, o daugiausiai darbo NT agentūros turi antrinėje rinkoje - parduodamos butus iš „antrų rankų“.
Svarbu pastebėti, kad, 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems visiškai nesvarbu, kas parduos būstą, o 6 proc.
Apklausa: NT įmonių veiklos vertinimas:
2019 metų spalį įmonė „Spinter tyrimai“ apklausė 513 Vilniaus ir Kauno gyventojų, kurie per pastaruosius 5 metus įsigijo nuosavą būstą arba ketina tą daryti per artimiausius 3 metus. Apklausa vykdyta interneto platformoje, pateikus elektroninę anketą.
Rinkdamiesi iš vienodų būsto pasiūlymų, tyrimo respondentai taip rinktųsi NT įmones pagal veiklą: statybų bendroves pasirinktų 44% (2018 m. - 42%), NT vystytojus (plėtotojus) - 21% (2018 m. - 18%), NT (brokerių) agentūras - 5% (2018 m. Neteikia reikšmės įmones veiklai 24% respondentų (2018 m. - 28%), o nežino, kuo skiriasi įmonių veikla 6% (2018 m.
Statybų įmonėms tyrimo respondentai priskyrė šias veiklas: statybą - 100% (2018 m. - 99%), projektavimą - 68% (2018 m. - 53%), pardavimą - 45% (2018 m. - 38%), projekto koncepcijos ir idėjos parengimą - 43% (2018 m. - 35%), NT administravimą - 18% (2018 m.
NT vystymo (plėtros) įmonėms tyrimo respondentai priskyrė šias veiklas: projekto koncepcijos ir idėjos parengimą - 71% (2018 m. - 60%), pardavimą - 66% (2018 m. - 60%), projektavimą - 52% (2018 m. - 46%), NT administravimą - 51% (2018 m. - 43%), statybą - 21% (2018 m.
NT agentūros (brokeriams) tyrimo respondentai priskyrė šias veiklas: pardavimus - 92% (2018 m. - 89%), NT administravimą - 30% (2018 m. - 24%), statybą - 7% (2018 m. - 6%), projekto koncepcijos ir idėjos parengimą - 6% (2018 m. - 5%), projektavimą - 6% (2018 m.
Nekilnojamojo turto nuoma - ką reikia žinoti norint išnuomoti turtą? | Teisinėkonsultacija.lt
tags: #nekilnojamojo #tiurto #vystytojas