Ar Turtas Padaro Žmogų Laimingu? Mokslinių Tyrimų Įžvalgos

Su Naujaisiais metais ateina ir nauji finansiniai metai, kartu nauji ekonomikos planai bei praėjusių metų darbų vertinimas. Speciali proga pakalbėti apie ekonomiką, nors šiaip mes linkime vienas kitam laimingų metų, nesiejamų su ūkiškais reikalais.

Ekonominė gerovė neabejotinai yra gyvenimo kokybės pagrindas, tačiau ant to pagrindo gali rastis sugriauti žmonių likimai ir beviltiškumo nuotaikos. Nemažai politekonomų kaltę už žmonių nelaimes verčia kapitalizmui. Lietuvos politikai taip pat linkę netiesiogiai pripažinti „gryną“ kapitalizmą kaltą, vis stengdamiesi atskiesti jį socializmu.

Kaip pastebėjo žurnalas „The Economist“, kapitalizmas gali visuomenę padaryti turtingą ir laisvą, bet negalima iš jo reikalauti, kad jis padarytų žmones ir laimingus. Vien turtas ir laisvė nepadaro žmogaus laimingo, nors daug kam šito užtenka su kaupu.

Ekonominėje literatūroje galima rasti daugybę straipsnių laimingumo tema. Jie dažniausiai remiasi apklausomis, kurios rodo, kad turtingi žmonės apskritai jaučiasi laimingesni nei neturtingi, tačiau panaikinus masinį skurdą tolesnis šalies turtėjimas nedaro jos žmonių laimingesnių. To priežastis yra žmogaus prigimtyje slypintis siekis būti pranašesniam už panašius į save.

Neužtenka būti turtingam, norisi būti turtingesniam už kitus. Norisi kilti ir kilti socialinės ierarchijos laiptais, jei ne pozityviomis pastangomis, tai bent nustumiant nuo laiptų aukščiau stovintį. Kažkodėl mūsuose labai viliojantis yra Seimo nario laiptelis. Vienų veržimasis pirmyn verčia kitus neatsilikti, besivejantieji verčia pirmaujančius veikti dar įnirtingiau.

Žmogus, leisdamas rinkoje dorai uždirbtus pinigus, gali jaustis patenkintas, kad pasiima iš nacionalinio produkto ne daugiau negu jis ten yra įdėjęs. Kapitalizmas neneigia to, kad darbas - laimės šaltinis. Todėl linkėjimas laimingų metų ekonomikos ir, ko gero, šiaip žmogišku požiūriu reiškia linkėjimą sėkmingų darbų.

Tikslai pasiekiami darbu, darbas, be to, atitraukia nuo blogų minčių ir mažina galimybes rastis žalingiems įpročiams. Tad kokius darbus sėkmingai atlikti Lietuvai reikia palinkėti? Valdžios vyrai ir moterys turi pagaliau susitarti dėl valstybės politikos prioritetų, t.y. tų tikslų, kuriems pasiekti pasiryžę skirti tiek pastangų ir pinigų, kiek reikia.

Nesvarbu, kad artėja kokie nors rinkimai. Neužmiršti, kad kalbėjimas apie kokios nors srities reformą turi tik tada prasmę, jei kalbama apie jos finansavimą ar apribojimų panaikinimą. Stengtis kuo daugiau reikalų atiduoti į žmonių ir jų bendruomenių rankas, skatinti juos rūpintis pačiais savimi.

Politikai turėtų neužmiršti, kad tarpusavio rietenos dėl niekingai menkų dalykų paslepia nuo visuomenės jų gerus darbus bei skatina nusivylimą savo valdžia ir valstybe. Vienas svarbiausių tikslų turėtų būti ES paramos efektyvus naudojimas. O tautai? Ji gaus daug pinigų visokių kompensacijų, didesnių atlyginimų ir mažesnių mokesčių pavidalu.

Pragyvenimas šiek tiek brangs, bet ne tiek, kad niekais paverstų gautus pinigus. Linkėčiau, kad gerėjant gyvenimui darbas taptų smagesnis ir įdedant į jį daugiau kūrybos bei žinių - produktyvesnis. Absoliuti dauguma žmonių savo gyvenimo tikslus suveda į tris dalykus: sveikatą, turtą ir laimę.

Dėl pirmųjų dviejų negalime skųstis - gyvename amžiuje su pažengusiomis medicinos technologijomis, esame nepalyginamai turtingesni už savo protėvius , tačiau trečiasis atrodo kur kas sunkiau pasiekiamas. Netgi atvirkščiai - dauguma mūsų esame kur kas nelaimingesni (ir tik apie 30 procentų Vakarų pasaulio žmonių sakosi esą „iš esmės laimingi“).

Tai yra vienas didžiausių išsivysčiusio pasaulio paradoksų - su dideliu turtų pagausėjimu mes esame mažiau patenkinti savo gyvenimu. Tad kas yra ta laimė? Atsakymą į šį klausimą ištisus šimtmečius bando rasti politikai ir psichologai, žurnalistai ir ekonomistai.

Laimės siekis yra daugelio filosofinių tyrimų objektas, beje, šiais laikais labai madingas. Ir, žinoma, vienareikšmio atsakymo nėra. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, žmonėms laimė ilgai reiškė vien išgyvenimą (per marus, karus ir revoliucijas), taip pat - turtą, sveikatą, socialinį statusą, skanesnį ėdalą, galimybę keliauti (prisiminkite save okupacijos metais).

Tačiau tai buvo tik atibutai. Nes dabar mums jau nebereikia rūpintis išgyvenimu, ėdalu ar leidimu išvažiuoti. Mes gyvename taip gerai, kad išvis kartais erzina suvokimas, kad visi mirsime. Ir kai gyvename geriausius laikus, vėl nenumaldomai iškyla tas pats klausimas: kaip dabar tapti laimingu?

Mašinos, aksesuarai, moterys, greitis, prašmatnūs automobiliai - ar tai yra laimė? Gal tai yra šeima? Vaikai? Pripažinimas? Galite visa tai turėti, tačiau pripažinkite, kažkodėl vis tiek negana. Ir besisukančio kaip voverė rate vyro niekas taip neerzina, kaip paslapčia sau užduodamas klausimas: „kada pagaliau aš būsiu laimingas?“

Žinoma, iš esmės laimės samprata yra subjektyvus dalykas. Galima jausti nenusakomą laimę, kai laimi „Žalgiris“ arba įkvėpus gryno oro. Prieš penkiolika metų lyg tai laimingi buvo tie, kurie dalyvavo turto dalybos, dabar tarsi laimingi yra tie, kas yra užsitikrinę gerbūvį bei pripažinimą… Mums atrodo, kad mes žinome, kaip tapti laimingu, tačiau greitai suvokiame, kad nieko nežinome…

Mes dažnai maišome hedoniką (psichologijos atšaka, studijuojanti malonius ir nemalonius išgyvenimus ir tai, kas daro mus laimingus - malonumo techniką) su hedonizmu (malonumų paieška kaip gyvenimo principas) - nors šių žodžių šaknis vienoda, tačiau skirtumas tarp jų begalinis. Mums atrodo, kad laimė tai prisiryti ir būti sočiam, pergulėti su visomis patraukliomis moterimis ir gauti visus pasaulio pinigus bei žaisliukus.

Tačiau hedonizmas iš esmės yra tiesiog bandymas pabėgti nuo nelaimingumo… Nes laimė - tai ne vien kančios nebuvimas. Laimė yra kur kas daugiau, nei vien akimirka. Kiekvienas žmogus gali būti laimingas, valgydamas neišpasakytai skanų „McDonald‘s Big Tasty“ sumuštinį, kurį suvalgius lieka tik kartėlis bei graužatis.

Taip ir su laimės paieškomis. Kas iš to, kad viską turite, o Jūsų moteris miega su kitu? Kas iš to, kad vadovaujate tūkstančiams, o nuosavi vaikai Jūsų nekenčia ir nemyli? Kas iš to, kad Jūsų nuotrauka pasirodė aukštuomenės kronikoje, o gydytojas negailestingai pranešė, jog turite teniso kamuoliuko dydžio auglį?

Nes sėkmė yra tik įžanga į laimę, bet ne laimė, jokiu būdu. O laimė nėra vien momentas, ji visada yra procesas. Nes, kai viską pasiekiate, ateina tuštuma - o ji visada pavojinga. Prisiminkite, kiek daug pasaulyje sklando istorijų apie nusižudžiusius čempionus, aktorius ar menininkus, sulaukusius pripažinimo.

Nes svarbiausia šiame gyvenime - tai tikslai. Nes tik tikslas padeda sustiprinti dabarties teikiamus malonumus. Ir jis turi būti prasmingas ir malonus. Tačiau kaip atskirti, kurių tikslų siekti? Meilės ar pinigų? Rūpintis sveikata ar niekada ja nesirūpinti? Ar leisti laiką su šeima, ar vengti jos?

Atsakymus tegali pasakyti tik Jūs pats. Aiškūs tikslai yra paprastai apibrėžiami - tai aukštas koncentracijos ar dėmesio sutelkimo laipsnis (nepastebite, kaip prabėga laikas), greitas darbo ir elgesio įvertimas, pastangos, kurios nėra nei pernelyg lengvos, nei pernelyg sunkios, galimybė jausti aplinkybių kontrolę bei atlyginimas už tai.

Kaip bebūtų keista, bet visada buvo laimingi žmonės, išpažįstantys konservatyviąsias vertybes - tradicijas, šeimą, darbinę etiką. Nešiojantys kostiumus ir ryšintys kaklaraiščius. Besimėgaujantys tyliais malonumais. Besirūpinantys kitais…

O juk nepaskysiu nieko naujo, tvirtindamas, kad turtas yra ne vien pinigai, bet tai ir aplinka, ir mūsų kultūros kokybė ir virš visko - mūsų tarpusavio santykių stiprumas. Nes laimė - tai balansas tarp šeimos ir darbo, sekso ir meilės, savo laiko ir kitų laiko.

Nes svarbiausia laimėje yra asmeniniai santykiai su kitais žmonėmis. Skaudus klausimas, bet teisingas - kas pasidarys nelaimingas, jei Jūs staiga mirsite? Jei nėra tokio, tada tai yra problema. Todėl pirmas ir pagrindinis žingsnis į laimę yra įvertinti žmones, kurie Jus supa.

Prieš pradedant galvoti apie judėjimą kitomis kryptimis ieškant laimės, pažvelkite prieš šokdamas - galite staiga suvokti, kad nėra taip blogai tai, ką jau turite… Darbas sekasi, svoris krenta ir neauga, pinigų daugėja, šeima jaučiasi gerai, saulė šviečia - primityvu, bet ar ne primityvumas ir daro mus laimingus?

Daugelis iš mūsų laimę gali rasti sporte, mene ar literatūroje. Kitiems tai gali reikšti žaidimą kompiuteriu arba sprendžiant dėlionę. Meditacija yra vienas seniausių ir tikriausių būdų tai pasiekti tokią būseną. Iš esmės mes visada laimingi, kai kažką darome, ir nelaimingi, kai nieko nedarome - nuobodulys kenkia sveikatai.

Žinoma, ne visi, kurie yra laimingi yra tiesiog nuobodžiaujantys - dauguma iš mūsų beprasmiškai plėšosi. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp mūsų laiko ir tai, kas vyko prieš 20 metų yra tai, kas auga kartu su turtu - tai pasirinkimas.

Pinigai mums atneša daugiau pasirinkimo gyvenime ir pakelia mūsų aspiracijų bei siekių lygį. Tai aiškiai pozityvūs dalykai, bet jie taip pat turi ir blogąją pusę. Kai visuomenės gyvenimo struktūros išsiderina ir galimybės pasiekia svaiginančius greičius, mums jau nebeaišku, ar mes esame tinkamuose santykiuose, ar dirbame tai, kas mums yra geriausia, ar mums reikėtų gyventi didesniame name ar vairuoti kitokį automobilį.

Kartais sakoma, kad laimė - tai žinojimas, ko gali iš savęs reikalauti, ir tai padarydamas. Bet būtina ir nusiteikti, kad laimė nėra nuolatinė būsena, galite ten patekti netikėtai, galite niekada jos nerasti. Juoba kad laimė visada ateis ir praeis…

Ar galima išmokti laimės? Akademikai mano, kad taip - galimybės susikurti pozityvią aplinką gali padėti mums pagerinti savo nuotaiką, ugdyti pasitikėjimą savimi, gerinti sveikatą ir savijautą. Žemiau pateikta, kas jų manymu, yra laimingas žmogus.

Laimingas žmogus yra tas, kuris:

• Myli - meilės jausmas yra dažnai lyginamas su stimuliacijomis, kurias sukelia nedidelės narkotikų dozės.
• Daug mylisi - nes seksas nėra vien giminės pratęsimas, tai ir išgyvenimo priemonė.
• Bėgioja - galite net nevaikščioti į sporto salę, bet du kartus per savaitę išėję pabėgioti duosite savo kūnui endorfinų.
• Mąsto pozityviai - optimistų kraujo spaudimas yra visada mažesnis, nei pesimistų.
• Valgo vaisius - nes jie gamina aminorūgštis, kurios yra geros psichologinės būsenos pagrindas.
• Padeda kitiems - įvertinkite, kaip gera kartais kam nors padaryti gerą darbelį, kaip kokiam skautui.
• Žino, kada reikia ilsėtis - pabandykite išsimiegoti bent septynias valandas per parą, tai padarys Jus fiziškai stipriu, budriu ir prailgins Jūsų gyvenimą.
• Mėgsta bendrauti - žmonės yra socialūs sutvėrimai, kuriems būtina būti gaujoje.
• Turi naminį gyvūną - kartais užtenka vien pasižiūrėti į savo šunį, ir tai mažina kraujo spaudimą bei stresą.
• Pats priima sprendimus - sakoma, kad pinigai nenuperka Jums laimės.

Visuomenėje vyrauja aiškūs įsitikinimai apie tai, kaip turėtume gyventi: privalome būti ambicingi, siekti turto ir sėkmės, įgyti išsilavinimą, sukurti šeimą, likti ištikimi ir auginti vaikus. Mes veikiame pagal šiuos socialinius lūkesčius tarsi pagal paruoštą scenarijų, ir tai tikrai palengvina mūsų gyvenimą (kartais tai netgi iš tiesų atneša laimę).

Mūsų įsitikinimai apie turtą ir sėkmę yra tikri socialiniai kapkanai. Jei nepasiekiame bent vieno iš šių komponentų, esame nepatenkinti ir nelaimingi. Mes tikime, kad kuo daugiau pinigų ir kitų sėkmės ženklų turime, tuo esame laimingesni.

Laimės Tyrimai ir Statistika

Nuo 2011 metų Jungtinės Karalystės Nacionalinė statistikos tarnyba tyrinėjo laimės lygį, apklausdama 200 000 žmonių. Remiantis šiais duomenimis, tik 1 % respondentų jaučiasi nelaimingi. Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos neigiamam savęs vertinimui, yra mažas atlyginimas (mažiau nei 400 svarų sterlingų per savaitę). Kitas veiksnys - tai atlyginimas virš 400 svarų per savaitę.

Naujausia amerikiečių apklausa apie laiko panaudojimą leidžia analitikams įvertinti laimės lygį, susijusį su kasdieniu laiko praleidimu. Ji parodė, kad didėjant pajamoms, laimės lygis taip pat auga, tačiau tik iki tam tikros ribos. Keista, tačiau žmonės, uždirbantys daugiau nei 100 000 dolerių, nebuvo laimingesni nei tie, kurių pajamos neviršija 25 000 dolerių.

Šie statistiniai duomenys rodo, kad siekis praturtėti verčia mus skirti savo laiką ir išteklius tokiems užsiėmimams, kurie didina pajamas - pavyzdžiui, dirbti papildomas valandas ar vykti į toliau esančią, bet geriau apmokamą darbą. Būtent tai yra tas laikas, kurį būtų galima skirti kitiems, džiaugsmą teikiantiems dalykams: vakarienei ar pasivaikščiojimui su šeima, apsilankymui pas draugus.

Mes tikimės, kad didėjant pajamoms tapsime laisvesni ir laimingesni, bet taip nenutinka. Nepaisant to, dauguma mūsų, nepriklausomai nuo esamo pajamų lygio, sieks jį didinti, nepaisant nieko. Jei jums nereikia kovoti už išgyvenimą, spėju, kad ir jūs esate šiame uždarame pinigų siekimo rate.

Pinigų įtaka laimei: riba

Apibendrinant tyrimus, galima teigti, kad pinigai turi įtakos laimei tik iki tam tikros ribos. Štai orientacinis modelis:

Tačiau vietoje šios lenktynės galite pasirinkti pagalbos kelią tiems, kuriems kasdien tenka kovoti dėl pragyvenimo. Sunku sustoti kelyje į turtus ir pasakyti sau „štai, dabar aš uždirbu pakankamai“, kai mus supa šeimos ir visuomenės lūkesčiai. Socialinė žiniasklaida dar labiau užkuria puikybės katilą.

Nors frazė „Aš patenkintas tuo, ką turiu“ gali skambėti nuobodžiai, ji gali suteikti nuostabų laisvės pojūtį. Be to, mūsų siekis praturtėti verčia griežtai teisti tuos, kurie nesiekia turto: tokius žmones vadiname neambicingais ar tingiais. Mes palaikome savo status quo, priversdami kitą žmogų jaustis nevykėliu.

Dėl to nereikėtų smerkti tų, kurie vadina save laimingais, net jei mums jų gyvenime matyti tingumo ir motyvacijos trūkumo ženklai. Turto siekimas turi ilgalaikių pasekmių. Dažniausiai tai veda prie perteklinio vartojimo, kuris neigiamai veikia globalią ekologinę situaciją.

Sėkmės Spąstai

Pirmasis žingsnis sėkmės kelyje - tai darbo turėjimas. Yra ir kitų duomenų, rodančių, kad veiklos sritys, kurias laikome sėkmingomis, nepadaro žmonių laimingesniais. Pavyzdžiui, 2014 m. Paaiškėjo, kad vyresnieji vadovai ir aukščiausio lygio vadovai, gaunantys didelius atlyginimus, nebuvo laimingesni už savo sekretorius.

Galbūt žmonės, pasirinkę fitneso instruktoriaus ar floristo karjerą, iš esmės yra labiau patenkinti gyvenimu nei tie, kurie nusprendžia tapti teisininkais. Norint tai išsiaiškinti, reikalingi rimti ilgalaikiai tyrimai.

Vis dėlto floristo profesijoje akivaizdžiai yra privalumų, kurių biuro teisininkams nėra prieinama: pavyzdžiui, artumas gamtai, galimybė stebėti savo darbo rezultatus, kontrolė savo darbo dienai. Keturi iš penkių floristų tvirtina, kad jie kasdien tobulina savo įgūdžius, o tai jiems teikia malonumą.

Kuo daugiau valandų skiriame darbui, tuo daugiau pinigų uždirbame, tuo sėkmingesni tampame. Didėjant pajamoms, pradedame vertinti neišnaudotas pajamų galimybes per laisvas valandas ir pradedame dirbti dar daugiau, kad išspaustume iš savęs maksimumą. Laiko suvokimas kaip galimybės uždirbti pinigus gerokai sumažina malonumą, kurį gauname ilsėdamiesi.

Kokia gero gyvenimo paslaptis? Pamokos iš ilgiausio laimės tyrimo

Taip, daugelis žmonių renkasi viršvalandžius. Kai kuriems jų darbas taip patinka, kad jie mielai skiria jam laisvas valandas. Kur kas dažniau žmonės dirba viršvalandžius, nes to reikalauja socialiniai spąstai. Dažniausiai jie tai daro, kad pakiltų karjeros laiptais.

Viršvalandžiai yra įprasti daugelyje profesijų: bankininkystėje, reklamos srityje, teisinėje praktikoje, švietime, aptarnavimo sektoriuje ir net kultūros srityje.

Santuokos Idealizavimas

Dauguma iš mūsų užaugo girdėdami pasakas, kurios baigdavosi fraze „…ir jie susituokė, ir gyveno ilgai bei laimingai, ir mirė tą pačią dieną“. Dauguma respondentų beveik visuose apklausose santuoką laiko būtina laimingo gyvenimo sąlyga. Mes pernelyg idealizuojame romantinius santykius.

Statistiškai naujai užmegzti santykiai turi daug didesnę tikimybę nutrūkti, nei vesti į laimingą gyvenimą iki pat gyvenimo pabaigos. Mes tikimės, kad santykiai mums neš vien tik malonumą, ir tai ilgam laikui, o iš partnerio laukiamės visų mūsų norų patenkinimo.

Kai ilgi santykiai nutrūksta, dažnai girdime tokius žodžius kaip „išeikvoti geriausi gyvenimo metai“ arba „visi tie metai nuėjo perniek“. Tačiau ar gali būti perniek laikas, kai bent dalį jo abu partneriai buvo laimingi?

Mes, būdami itin prisitaikantys padarai, niekada nesirinksime pasirinkimo, kuris būtų prastesnis nei ankstesnis, todėl kiekvienas mūsų kitas partneris dažniausiai būna geresnis už ankstesnįjį. Taigi, jei kyla rimtų abejonių dėl pasirinkto partnerio, geriau nedelsti.

Galite man prieštarauti, sakydami, kad skyrybos daro neigiamą įtaką vaikams. Iš dalies tai tiesa. Virdžinijos universiteto tyrėjai parodė, kad išsiskyrusių tėvų vaikai patiria tam tikras neigiamas emocijas (pyktį ir nusivylimą), tačiau šios emocijos dažniausiai išnyksta per porą metų po skyrybų.

Tie suaugusieji, kurių tėvai išsiskyrė po ilgo konflikto periodo, yra labiau patenkinti gyvenimu nei tie, kurių tėvai nusprendė likti kartu, nepaisant ilgalaikių barnio.

Šių matrimonių spąstų galima atsikratyti. Tėvų užduotis - paaiškinti vaikams, kad meilė ne visada tęsiasi iki kapo. Vaikai bus išlaisvinti nuo pernelyg didelių lūkesčių ir nepatirs didelio streso bei sukrėtimų, jei prireiks nutraukti nesėkmingus santykius.

Mokyklose taip pat galima paaiškinti pagrindinius dalykus apie meilės ir žmogaus santykių prigimtį, apie tai, kad aistra yra laikina. Valstybinės institucijos taip pat turėtų peržiūrėti savo požiūrį į santuokas ir skyrybas.

Kaip Būti Laimingu?

Apie laimę pasaulyje sklando daugybė sentencijų: „Dauguma žmonių laimingi tiek, kiek pasiryžta tokie būti", „Laimės paslaptis - gebėjimas džiaugtis kito laime", „Laimės raktas yra dėkingumas". Laimės indeksais matuojame tautų mokėjimą jaustis laimingoms. Viskas priklauso nuo požiūrio.

„Jei apie viską galvosi blogai, tikrai būsi nelaimingas. Net blogiausia situacija turi pliusų. Laimė priklauso nuo požiūrio. Giedrius Drukteinis teigia, kad svarbu ne tik kiek tu išleidi, bet ir kaip išleidi pinigus.

Mokslininkai siūlo žmonėms daugiau pirkti ne daiktus, bet patirtis. Pavyzdžiui, televizorius yra puikus pirkinys, tačiau jis neatneš tiek laimės, kiek, pavyzdžiui, už tą pačią sumą įsigytos atostogos arba keliasdešimt vakarienių restorane su draugais.

„Viena didžiausių klaidų, kurias galima padaryti su savo pinigais, tai nepanaudoti jų taip, kad jie suteiktų mums kuo daugiau laiko užsiimti ta veikla, kuri mums suteikia džiaugsmo, - sako M. Nortonas. - Vietoj to, mes dažnai netyčia išleidžiame pinigus tam, kas atrodo suteiks mums džiaugsmo, bet iš tikrųjų pasmerkia liūdesiui.“

Mokslininkai taip pat atskleidė, kad dovanos, skirtingai nei manoma, suteikia laimės ne dovanų gavėjams, bet dovanotojams.

Ekonomistas ir sociologas Randallas Bellas iš Kalifornijos išsiaiškino, kokie konkretūs įpročiai teigiamai veikia bendrąją gerovę. „Kalbant apie laimę labai svarbūs yra įpročiai. Nors atlikti tyrimai rodo, kad didelės reikšmės turi genetika, vis tik įspūdinga 40 proc. dalis tiesiogiai susijusi su kasdieniais ritualais, kuriuos renkamės atlikti, - neabejojo R. Bellas.

- Kodėl gi nedaryti to, ką daro laimingi žmonės? Gali pasirodyti, kad šeimose, kurių nariai turi itin daug veiklos, vakarinis susėdimas prie stalo beveik neįmanomas. Vis tik rezultatas vertas pastangų.

„Kai žmonės leidžia laiką su kitais žmonėmis ar objektais, turinčiais jiems prioritetinę vertę, jų nuomonė apie save taip pat pagerėja. Svarbių santykių ignoravimas gali sukelti stresą ir nerimą.“, - teigė R. Bellas.

Kažin ar kam pasirodys keista, kad laimingiausi asmenys visada randa laiko kasdienei mankštai, net jei tai - paprasčiausias 20 minučių trukmės pasivaikščiojimas. „Mankštindamiesi skatiname smegenis išskirti chemines medžiagas endorfinus į kraujotaką, tad šios medžiagos pasklinda po mūsų kūną ir skatina gerai jaustis“, - tęsė R. Bellas.

• Šokiai - taip pat skatina endorfinų gamybą ir glaudina tarpasmeninius ryšius.
• Jokio agresyvaus elgesio keliuose - spūstys keliuose ir netinkamas vairavimas kelia kraujospūdį, o štai ramybės išsaugojimas sėdint prie vairo - vienas lengviausių būdų jausti didesnę laimę.
• Jokių apkalbų - dažnai pagunda apkalbėti naujus kolegos santykius ar pasidalinti draugo paslaptimi būna itin didelė, bet apkalbų vengimas neabejotinai yra vienas iš kelių, vedančių laimės link.
• Tvarka ant darbastalio - itin sparčioje darbinėje aplinkoje ganėtinai paprasta apkrauti darbo stalą nereikalingais daiktais. Vis tik, anot R. Bello, kur kas naudingiau ant stalo palaikyti švarą ir tvarką.
• Šiltas bendravimas su kaimynais - pro kaimynus tylomis be mandagaus pasisveikinimo ar draugiško pamojavimo praeinantys asmenys kur kas dažniau jaučiasi nelaimingi.
• Meditacija - kasdien medituojantys ar pasimeldžiantys žmonės 50 proc. dažniau jaučiasi laimingi nei tie, kurie to nedaro.

tags: #turtas #nepadaro #zmogu #laiminga