Netikėtai dingus karštam vandeniui, svarbu žinoti, kur kreiptis ir kokie galimi sprendimai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl gali nebūti karšto vandens, ir pateiksime rekomendacijas, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Priežastys, Kodėl Gali Nebūti Karšto Vandens
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl nėra karšto vandens. Gali būti kelios priežastys:
- Laikinas atjungimas dėl remonto: Kažkas iš kaimynų daro remontą ir laikinai atjungė karštą vandenį (pasižvalgykite apie tai informuojančių skelbimų).
- Avarija arba remonto darbai: Avarija namo vidinėje karšto vandens tiekimo sistemoje arba AB „Šiaulių energija“ atliekami kasmetiniai šilumos trasų bandymai, remontas.
- Hidrauliniai bandymai: AB „Kauno energija“ atliekami kasmetiniai šilumos trasų hidrauliniai bandymai ir šilumos magistralių profilaktinio remonto darbai, kurių metu kelioms dienoms sustabdomas karšto vandens tiekimas vartotojų būstams.
Ką Daryti Netikėtai Nutrūkus Karšto Vandens Tiekimui?
Netikėtai nutrūkus karšto vandens tiekimui, reikėtų kreiptis į šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją ir informuoti apie esamą situaciją. Gali būti, kad iš karto sužinosite karšto vandens tiekimo sutrikimo priežastį ir išgirsite, kada vėl turėsite galimybę naudotis karštu vandeniu.
Informaciją apie karšto vandens tiekimo laikiną nutraukimą galima gauti ir trumposiomis SMS žinutėmis.
Jei informacijos apie darbų termino pratęsimą interneto svetainėje nėra, o karštas vanduo vis dar neįjungtas, bendrovė „Kauno energija“ maloniai prašo gyventojų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką, nes neretai pasitaiko atvejų, kad šilumininkai darbus jau būna pabaigę, o karšto vandens įjungti neskuba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Karas sprogdina naftos kainas: Lietuvoje degalai brangsta kas valandą
Hidrauliniai Bandymai: Kas Tai ir Kodėl Jie Reikalingi?
Bendrovė atsiprašo gyventojų dėl nepatogumų, atliekant kasmetinius šilumos trasų hidraulinius bandymus ir šilumos magistralių profilaktinio remonto darbus, kurių metu kelioms dienoms sustabdomas karšto vandens tiekimas vartotojų būstams.
Hidraulinis bandymas - tai vamzdynų stiprumo tikrinimas, kai laikinai yra padidinamas slėgis. Atliekant bandymus, būtina atjungti vamzdyną nuo šilumos tinklų sistemų, kadangi daugiabučių šilumos punktuose esantys šilumokaičiai, gaminantys karštą vandenį, nepritaikyti padidintam slėgiui ir jų neatjungus - gali sprogti. Dėl šios priežasties hidraulinių bandymų metu vartotojams laikinai nutraukiamas karšto vandens tiekimas.
Hidrauliniai bandymai atliekami kaip įmanoma greičiau po šildymo sezono pabaigos, jog būtų galima iki kito šildymo sezono sutvarkyti rastus defektus.
Hidraulinių bandymų metu, slėgis vamzdyne pakeliamas ne mažiau kaip 16 barų ir laikomas 30 minučių. Po to jis sumažinamas iki darbinio lygio. Taip siekiama nustatyti, ar nėra vamzdynų defektų, tokių kaip korozija ar įtrūkimai.
Sumažinus slėgį, atvyksta specialistų komanda, kuri ieško nutekėjimo trasoje. Jeigu po hidraulinio bandymo didelių defektų nerandama, pranešus dispečeriams, galima grąžinti karšto vandens tiekimą gyventojams.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad sklendes name užsuka ir atsuka namo prižiūrėtojas.
Kaip Vyksta Šilumos Tiekimo Tinklų Paruošimas?
Pasibaigus šildymo sezonui, būtina patikrinti ir paruošti šilumos tiekimo tinklus ateinančiam. Šiuo tikslu šilumos tiekimo įmonės kiekvienais metais vykdo tinklų hidraulinius bandymus ir, esant poreikiui, remontuoja vamzdynus.
Iki rugsėjo Kauno šilumininkams tenka patikrinti daugiau nei 400 kilometrų po visu miestu išsiraizgiusių šilumos tiekimo vamzdynų. Šilumnešio slėgis juose padidinamas iki 20 bar (darbo režimo slėgis - nuo 4 iki 16 Bar). Silpnos vamzdynų vietos šio slėgio neatlaiko ir trūksta, taip parodydamos, kur reikia remontuoti. Visi rasti nesandarumai sutvarkomi.
Tačiau tam reikia laiko ir tenka nuo išorinio tinklo atjungti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas.
Taip pat pasitaiko ir atvejų, kai, vykdant išorinių tinklų hidraulinius bandymus, įvyksta trūkiai pastatų šildymo ir karšto vandens sistemose. Dažniausiai jie įvyksta dėl to, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos nebūna tinkamai ir patikimai atjungtos nuo išorės tinklų.
Tokiais atvejais šilumnešio slėgis pastatų šildymo bei karšto vandens sistemose pakyla iki 20 bar ir silpnesnėse jų vietose įvyksta trūkiai (pastatuose bandymai vykdomi tik iki 6 bar slėgiu).
Siekiant išvengti trūkių gyventojų patalpose, AB „Kauno energija“ visuomet prašo pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų prieš prasidedant hidrauliniams bandymams, patikimai atjungti pastatų vidaus sistemas nuo išorės tinklų.
Konkrečiuose pastatuose karštą vandenį išjungia ir įjungia namo administratorių ar bendrijų paskirtas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Šiemet net 46 proc. klientų nebus laikinai nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Ši praktika bus taikoma pirmą kartą Lietuvoje. Tokį sprendimą įmonei leido priimti nuoseklios investicijos į šilumos tiekimo tinklą ir inicijuoti teisės aktų pakeitimai. Bendrovė atliks 30 proc.
Mūsų komanda nuoširdžiai daro viską, kad laikinas paslaugų išjungimo laikas būtų kuo trumpesnis, o mūsų klientai pajustų kaip įmanoma mažiau nepatogumų. Pastangos duoda rezultatų.
Per penkerius metus vidutinis klientų atjungimo laikas hidraulinių bandymų metu sutrumpėjo kiek daugiau nei dvigubai - 2016 m. Karšto vandens atjungimo laikas priklauso ir nuo to, ar rastas vamzdyno defektas, kurį reikia pašalinti.
Siekiame užtikrinti kokybišką bei patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą savo klientams, todėl pasibaigus šildymo sezonui turime patikrinti šilumos kelią į Jūsų namus, besidriekiantį 758 km.
Vamzdynų diagnostika arba hidrauliniai bandymai - tai efektyvus būdas patikrinti vamzdynų, kuriais į Jūsų namus keliauja šiluma ir karštas vanduo, stiprumą bei sandarumą. Specialiu prietaisu numatytoje vamzdyno atkarpoje yra pakeliamas slėgis, kuris leidžia aptikti tokius defektus kaip korozija, įtrūkimai, termofikacinio vandens nuotėkiai.
Suprantame, kad net ir laikinas karšto vandens išjungimas kelia papildomų rūpesčių ir nepatogumų, tačiau yra keletas priežasčių, kodėl atliekant vamzdynų diagnostiką (hidraulinius bandymus) ir kitus būtinus remonto darbus tai yra neišvengiama.
Šiluma Jūsų namus pasiekia uždaru ciklu - termofikacinės elektrinės katilinėje įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punktų, ten per šilumokaitį atiduoda savo šilumą ir grįžta atgal į katilinę tam, kad vėl būtų pašildytas ir keliautų iki pastatų šilumos punktų. Atliekant hidraulinius bandymus vienodas slėgis sukeliamas tiek „perdavimo“, tiek „grįžtamojo“ termofikacinio vandens vamzdynuose vienu metu, nes tinklą sudaro du vamzdynai.
Šilumos punktuose sumontuoti šilumokaičiai veikia būtent cirkuliacijos pagrindu. Šilumokaitis - tai toks prietaisas, kuris paima šilumą iš termofikacinio vandens ir ją atiduoda namo vidaus sistemų vandeniui, pašildo vandentiekio vandenį.
Dar viena priežastis - šilumokaičiai nėra tinkami tokiems slėgiams, kuriais tikrinamas vamzdynų stiprumas, todėl privalo būti atjungti nuo bendro šildymo sistemos tinklo.
Bendrovė, siekdama sumažinti dėl laikino paslaugų stabdymo susijusius nepatogumus, gyventojus apie karšto vandens tiekimo nutraukimą informuoja ir trumposiomis SMS žinutėmis.
Jūsų patogumui apie numatomus paslaugų teikimo sustabdymus ir atnaujinimus informuojame Jus asmenine SMS žinute. Jei pastebėjote, kad negaunate šių pranešimų, gali būti, kad nesate pateikę mums savo telefono numerio arba jis yra pasikeitęs.
Faktinis šildymo ir (ar) karšto vandens tiekimo sustabdymo / atnaujinimo laikas priklauso nuo to, kada jo tiekimą sustabdo / atnaujina Jūsų pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Šiame tinklalapyje nesant informacijos apie darbų termino pratęsimą, prašome kreiptis į savo pastato administratorių ar šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrėtoją.
Legioneliozės Prevencija
Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu higienos normų HN 24:2003 reikalavimais dėl legioneliozės prevencijos, terminis šokas atliekamas pastato karšto vandens sistemoje temperatūrą padidinant iki 66 °C, o vartotojų vandens čiaupuose - iki ne mažiau 60 °C.
Atkreiptinas dėmesys, kad termofikacinį vandenį šilumos tiekėjas tiekia iki pastato įvado. Pagal higienos normas karšto vandens temperatūra turi visada būti be mažesnė nei 50 °C, nes tokioje temperatūroje legionelės nesidaugina.
Legioneliozė yra ūminė pneumonija (bakterinis plaučių uždegimas), kurią sukelia Legionella bakterijos. Inkubacinis periodas - 2-10 dienų, retais atvejais - iki 3 savaičių.
Ligos simptomai panašūs į gripo, dažniausiai prasideda karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais. Trečdalis susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie pusė ligonių patiria sąmonės sutrikimų. Imlumas šiai ligai nėra vienodas.
Sergantiems lėtinėmis ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms pavojus susirgti legionierių liga yra didesnis, 5-10 proc. susirgusiųjų miršta. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo.
Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.
Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių.
Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
Karšto Vandens Temperatūra ir Gyvatukai
LRT radijo klausytojai skundžiasi, kad karštą dieną gyvatukas duoda ne naudos, o žalos. „Visą savaitę lauke karšta, o mūsų gyvatukai dega. Mano namuose 26 laipsniai šilumos. Kokia čia tvarka?
„Tokią karšta dieną, kaip šiandien, vonioje - pirtis. Prie gyvatuko neįmanoma prisiliesti. Gyvatuku teka karštas vanduo, kurį naudojame iš krano.
Krane temperatūra turi būti apie 52 laipsnius, todėl, nepriklausomai nuo oro temperatūros, karštas vanduo vis tiek bus 52 laipsnių. Jis sako, kad šiuo atveju gali tekti rekonstruoti namo karšto vandens cirkuliacijos sistemą, mat įstatymas atjungti gyvatuko neleidžia.
Tai, manau, būtų idealu, bet apvadą reikia padaryti per šilumos tiekėją arba per šilumos tinklų prižiūrėtoją. Tačiau tai jau yra šildymo sistemos rekonstrukcija, kurią daryti reikėtų pagal projektą“, - pažymi J.
Šilumos Kainų Nustatymas ir Paskirstymas
Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir VKEKK pastabas, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Šilumos kainos dedamosios yra perskaičiuojamos kasmet, kadangi jos galioja ne ilgiau kaip 12 mėn.
Perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias, šilumos tiekėjai teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą.
Karšto vandens tiekėjas, teisės aktų nustatyta tvarka, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai karšto vandens kainos projektą.
Kas mėnesį šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas pateikia VKEKK duomenis apie praėjusio mėnesio pirkto kuro kainas ir apskaičiuotas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Komisija patikrina pateiktų duomenų teisingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas iki mėnesio 25-tos dienos viešai informuoja vartotojus apie galutines šilumos energijos ir (ar) karšto vandens kainas.
Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.
Pastate per atsiskaitymo laikotarpį suvartota šiluma yra išmatuojama šilumos apskaitos prietaisu įrengtu namo įvade. Jei pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, tuomet šilumos energija atskiriems vartotojams yra išdalijama tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus.
Šilumos Paskirstymo Metodai
- Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir visų daugiabučio gyvenamojo namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.
- Jei name bent vieno buto (patalpos) šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomi kitu būdu (elektra, dujomis ir kt.), tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Šiuo atveju atjungusiems savo butų (patalpų) šildymo įrenginius yra apskaičiuojama šilumos energijos, suvartojamos bendrojo naudojimo patalpose, dalis.
- Jei namo butuose (patalpose) įrengti šilumos kiekio dalikliai, tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6.
- Jei namo butuose (patalpose) įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3.
Gali būti taikomi ir kiti šilumos paskirstymo metodai, parengti pagal Šilumos paskirstymo vartotojams rengimo ir taikymo taisykles.
Kompensacijos Už Šildymą
Kai buto plotas ir šilumos sąnaudos jam šildyti yra ne didesni nei nustatyti normatyvai, yra kompensuojama mokėjimo dalis už šildymą, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų.
Buto Šildymo Sistemos Atjungimas
Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas pateikia Šilumos ūkio įstatyme nurodytą ir jo pasirašytą sutartį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.
Sutartys Su Vartotojais
Sutartys su gyventojais ir juridiniais vartotojais sudaromos UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Abonentinėje tarnyboje, adresu Klaipėdos g. 16, Jonavoje.
Šilumos Tiekėjo Atsakomybė
Šilumos tiekėjas atsako už:
- Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu šilumos vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
- Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.
Karšto Vandens Tiekėjo Atsakomybė
Karšto vandens tiekėjas atsako už:
- Karšto vandens parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje, geriamojo vandens kokybę, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu pastato savininkas - karšto vandens vartotojas ar daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis karšto vandens vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
- Nepatiektą karštą vandenį, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.
Kur Kreiptis Dėl Karšto Vandens Skaitiklių
Informacija dėl skaitiklių keitimo ir įrengimo teikiama Priežiūros paslaugų tarnyboje telefonais (8 349) 50577, (8-349) 77122 arba atvykus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“, adresu Klaipėdos g.
Jei sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tokiu atveju reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą, telefonas: (8 46) 220 220, adresas: Ryšininkų g.
Daugiabučio Namo Priežiūra
Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Temperatūros Reikalavimai
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC.
Kaip Susisiekti Su Šilumos Tiekėjais
Jei gyvenate viename iš šių miestų, štai kur galite kreiptis dėl karšto vandens tiekimo problemų:
- Klaipėda: Kreipkitės į AB "Klaipėdos energija" arba namo administratorių.
- Kaunas: Kreipkitės į AB "Kauno energija" arba namo administratorių.
- Vilnius: Kreipkitės į AB "Miesto gijos" arba namo administratorių.
Atsijungimo Nuo Centralizuotos Sistemos Procesas
Daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą. Valdytojas privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Jeigu vartotojų pasirinkimas neatitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo plano ir šilumos ūkio specialiųjų planų, savivaldybė atlieka numatytus veiksmus, po kurių motyvuotu pagrindu atsisakoma išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo ar karšto vandens įrenginius, kada keičiama pastato paskirtis ir pastatas nebus šildomas (taip pat ir dėl veiklos nutraukimo) arba kai numatoma pastatą nugriauti, privalo parengti pastato paskirties keitimo projektą arba griovimo projektą (arba supaprastintąjį griovimo aprašą).
Pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams.
Šilumos Punkto Rekonstrukcija
Daugelyje iki 1997 m. pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, yra įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota vadinamoji elevatorinė šilumos tiekimo sistema su paskirstomąja ir uždaromąja armatūra, kontrolės -matavimo prietaisais, vandens filtrais ir kitais įrenginiais.
Šiuos trūkumus galima pašalinti rekonstruojant šilumos punktą, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Šilumos punkto rekonstrukcijos metu elevatorinė šildymo sistema keičiama nepriklausoma, karšto vandens ruošimui įrengiamas individualus plokštelinis šilumokaitis, šilumos apskaita, kontrolės ir automatikos prietaisai.
Nepriklausomos sistemos įrengimas įgalina daugiabučio namo šildymo sistemoje palaikyti pastovų reikiamą slėgį, apsaugo nuo slėgių svyravimų magistraliniuose tinkluose, namo vamzdžių ar radiatorių avarijų, butų užpylimo pavojaus.
Sąskaitos Už Šildymą
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.
Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kaip atjungti karštą vandenį daugiabutyje ir kokie yra susiję procesai. Jei turite daugiau klausimų, kreipkitės į savo namo administratorių arba šilumos tiekėją.