„Hesburger“ – Nuosavybės Ženklas ir Istorija

„Hesburger“ restoranų tinklo istorija siekia 1966 m., kai du jauni verslininkai Heikki ir Kirsti Salmela atidarė pirmąjį grilio kioską Nantalio miestelyje Suomijoje. Kai greito aptarnavimo maisto įmonių paslaugų kultūra Suomijoje pradėjo įgauti vis didesnę paklausą, 1980 m. Bėgant metams „Hesburger“ išplėtė savo restoranų tinklą visoje Suomijoje, kad gaminiai būtų prieinami kiekvienam šalies gyventojui.

„Hesburger“ - registruotas prekės ženklas, kurio nuosavybės teisės priklauso Suomijos pagrindinei bendrovei „Burger-In Oy“. „Burger-In Oy“ savininkai ir valdytojai - Salmela šeima. „Burger-In Oy“ valdybos pirmininkas - bendrovės steigėjas Heikki Salmela. Kari Salmela yra „Burger-In Oy“ generalinis direktorius, o Jari Vuoti - generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Pagrindinė „Hesburger“ būstinė yra įsikūrusi Turku mieste, Suomijoje. Pagrindinėje būstinėje įvairiose grupės vykdomose veiklose (vadyba, verslo ir personalo administravimas, teisės reikalai, informacinės technologijos, gaminių kūrimas, rinkodara ir komunikacijos) dirba apie 70 darbuotojai. „Hesburger“ turi nuosavą gamybos įmonę, įsikūrusią Kaarina mieste, Suomijoje. Čia taip pat yra įsikūręs centrinis „Hes-Pro“ sandėlis. „Hes-Pro“ dirba apie 85 darbuotojus. Pagrindinis Baltijos šalių sandėlis ir logistikos centras yra Sauė mieste, Estijoje.

2002 m. „Burger-In Oy“ įsigijo greitojo maisto restoranų tinklą „Carrols“ ir tapo šios pramonės rinkos lyderiu tiek apyvartos, tiek komercinės veiklos vykdymo vietų skaičiaus atžvilgiu. Daugiausia naujų „Hesburger“ restoranų buvo atidaryta 2011-2012 m. Kalbant apie atsakomybę, įžengimas į Vokietijos rinką padarė didelę įtaką restorano tinklo sprendimams aplinkosaugos srityje. Palyginti su aplinkosaugos reikalavimais Suomijoje, 1990 m. reikalavimai Vokietijoje buvo gerokai griežtesni.

Hesburger restoranas Kuopio mieste, Suomijoje.

„Hesburger“ Darbuotojai ir Produkcija

„Hesburger“ dirba apie 5400 darbuotojų Suomijoje ir apie 2600 filialuose užsienyje. 2021 m. pabaigoje Suomijoje buvo 281 „Hesburger“ restoranai.

Į standartinį „Hesburger“ gaminių asortimentą įeina mėsainiai, kompleksai, tortiljos, salotos, desertai ir karšti ar šalti gėrimai. Standartiniame gaminių asortimente taip pat rasite kepsnelių, sojos lazdelių ir svogūnų žiedų.

Verslo Kultūros Ypatumai Turkijoje ir Graikijoje

Vienas ryškiausių šių šalių verslo ypatumų - siekis užmegzti tvirtus ir draugiškus santykius prieš imantis bendros veiklos. Turkai imasi verslo išskirtinai su tais, kurie jiems patinka, kuriais pasitiki ir mato ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyvą. Graikai atiduoda prioritetą gyvam bendravimui, nes elektroninių laiškų rašymą ar pokalbius telefonu laiko ne tokiais asmenišais.

Turkija: Stereotipai, Mitas ir Verslo Etiketas

Vienas plačiausiai po pasaulį, o ypač po Europą, paplitusių mitų yra susijęs apie turkų vyrais ir tai, kad jie visi nešioja ūsus. Remiantis skirtingais šaltiniais ir žiniasklaidos priemonėmis, šis stereotipas seniai atgyvenęs. Vešlius ūsus dažniausiai nešioja senyvi vyrai, o daugelyje sąrašų Turkija pagal ūsuotų vyrų skaičių dažniausiai lieka paskutinėse dešimtukų vietose.

Dar vienas stereotipas yra susijęs su turkų istorija. Jie tikrai didžiuojasi savo istoriniu palikimu ir ypač Osmanų imperija, tačiau gandas, esą dėl to turkai nemėgsta graikų, neturi pagrindo. Tiesa yra ta, kad šios tautybės žmonės tiesiog trokšta ir moka ginti savo interesus, šeimą bei verslą.

Siekiant įsitvirtinti Turkijos verslo rinkoje svarbu atsiminti du dalykus. Jūsų sėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo gebėjimo užmegzti efektyvius asmeninius santykius, suderintus su aiškiais ir nepriekaištingai pateiktais verslo pasiūlymais bei potencialaus bendradarbiavimo tikslais.

Turkų verslininkai yra labiau oratoriai ir vizualių prezentacijų mėgėjai, todėl vietoj ilgų raportų ir kitų dokumentų mieliau naudojasi grafikais, iliustracijomis, žemėlapiais ir kitomis vizualiomis priemonėmis. Derantis itin svarbu pabrėžti finansinę savo pasiūlymo naudą. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad sprendimai priimami gana lėtai. Tikėtina, kad per derybas pirmiausia susitiksite su žemesnio rango darbuotojais ir tik įsitikinus, jog esate patikimi, turėsite galimybę bendrauti su kompanijos vadovybe, kuri ir priims galutinius sprendimus.

Nors jaučia poreikį užmegzti draugiškus ryšius, šios šalies verslininkai yra protingi ir gabūs, todėl bet koks gudravimas tuoj pat bus išaiškintas. Pasisveikinimas ir atsisveikinimas (ne visada) lydimas tvirtu rankos paspaudimu tiek su moterimi, tiek su vyru ar vaiku, jeigu jis dėl tam tikrų priežasčių dalyvauja verslo susitikime. Pirmiausia ranka spaudžiama vyriausiam asmeniui.

Verslo aplinkoje vyrauja konservatyvus aprangos kodas. Taigi moterims derėtų vengti trumpų sijonų ar šortų ir palaidinių, o vyrams kaklaraištis privalomas net ir karščiausią dieną. Turkams nereikia didelės asmeninės erdvės, todėl per dalykinį pokalbį jie gali stovėti arčiau pašnekovo nei daugelyje Europos šalių. Taigi jūsų žingsnis atgal gali būti palaikytas nedraugišku. Nepagarbos ženklu laikoma ir rankų padėtis ant klubų ar kišenėse, ypač bendraujant su vyresniais ar aukštesnes pareigas einančiais žmonėmis.

Svarbu atsiminti, kad ženklas „Ok“, rodomas pirštais, reiškia netradicinę lytinę orientaciją. Punktualumas yra vienas svarbiausių sėkmingo bendradarbiavimo su Turkijos verslininkais elementų. Prieš aptariant verslo reikalus ar posėdį skiriama šiek tiek laiko susipažinti ir šnektelėti laisvomis temomis. Turkai didžiuojasi savo šalimi, todėl mielai atsakys į klausimus, susijusius su tėvynės kultūra ir istorija.

Graikija: Stereotipai ir Verslo Kultūros Ypatumai

Vienas labiausiai paplitusių įsitikinimų - esą graikai pakvaišę dėl rūkalų. Oficialūs Europos ir kiti statistikos departamentų bei nepriklausomų agentūrų atlikti tyrimai rodo, kad Graikija visuomet patenka į šalių, kuriose daugiausia rūkoma, trejetuką, o dažnai užima ir pirmą vietą.

Kita vertus, verta pridurti, kad lankantis šioje šalyje, priešingai nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje, šis žalingas įprotis taip nekrinta į akis, todėl iš pirmo žvilgsnio ši statistika gali pasirodyti klaidinga. Jų apklausa parodė, kad graikai mano ir teigia esantys viena sunkiausiai dirbančių tautų. O štai tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Lenkija, Italija, Ispanija ir Vokietija gyventojai graikus nurodė kaip mažiausiai dirbančius.

Draugiški santykiai yra sėkmingo bendradarbiavimo su graikais pagrindas, nes jie linkę imtis verslo tik su asmenimis, kuriuos gerai pažįsta ir kuriais pasitiki. Vis dėlto sukurti gerus santykius užtrunka, be to, verslo ryšiai mezgami ne tik biure, bet ir pietaujant ar vakarieniaujant. Blogiausia, ką gali padaryti užsienio partneriai, - tai žodžiais ar veiksmais suabejoti graiko verslininko sąžiningumu ir garbe. Dar verta įsidėmėti, kad ypač nemėgstami nedraugiški, santūrūs ir pretenzingi asmenys.

Nors verslo aplinka nėra įpareigojanti, graikai į viską žiūri rimtai. Taigi neformalus bendravimas dar nepelnius pasitikėjimo traktuojamas kaip prastas išsiauklėjimas. Jeigu graikas verslininkas staiga tampa tylus, vadinasi, kažkuo jį nuliūdinote.

Graikai pasižymi nepriekaištingais derybų ir tarpininkavimo įgūdžiais, todėl itin mėgsta derėtis. Verslo sprendimai priimami gana lėtai, todėl reikia apsišarvuoti kantrybe ir supratingumu.

Kompanijose vyrauja hierarchija, be to, rodoma išskirtinė pagarba amžiui ir pareigoms. Įdomu tai, kad nors iš užsienio svečių reikalaujama punktualumo, graikai sau leidžia vėluoti. Susitikimai dažnai prasideda ir baigiasi vėliau, nei numatyta.

Pasisveikinimas ir atsisveikinimas lydimas rankos paspaudimu su kiekvienu asmeniu nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar pareigų. Susitikimai skiriami prieš vieną ar dvi savaites, tačiau esant poreikiui galima susitarti ir likus vos kelioms dienoms. Visi susitikimai dar kartą patvirtinami telefonu dieną prieš. Kadangi pietaujama tarp pirmos ir trečios valandos dienos, šiuo metu nedera skirti susitikimo.

Dažniausiai prie svarbiausių verslo klausimų prieinama tik per trečią susitikimą (per pirmąjį graikai nori susipažinti asmeniškai, o per antrąjį siekia įtvirtinti pasitikėjimą ir pagarbą). Skubinimas priimti sprendimus ir spraudimas į laiko rėmus dažnai lemia derybų ar sutarčių nutraukimą. Be to, vertėtų pasistengti pademonstruoti, kaip jūsų siūlomos paslaugos ar prekės ir bendradarbiavimas pagerins potencialių partnerių ar klientų reputaciją.

Senųjų Spaudinių Istorija Kauno Apskrities Viešojoje Bibliotekoje

Žvilgsnis į senąją knygą - tai žvilgsnis į istoriją, į dar nepažintą ir be galo intriguojantį pasaulį. KAVB saugomas didžiausias (ne sostinėje esantis) senujų spaudinių rinkinys Lietuvoje. Šį knygų lobyną sudaro apie 14 tūkst. egzempliorių knygų ir smulkiųjų spaudinių (proginių leidinių, disertacijų santraukų, kalendorių, laikraščių, valdovų privilegijų etc.), išspausdintų nuo 1482 iki 1850 m. imtinai. Vertingiausi fonde saugomi spaudiniai eksponuojami Senosios knygos ekspozicijoje (Donelaičio g. 8, III aukštas).

Fonde saugomi 3 spaudiniai, išlikę net iš XV a. Seniausi bibliotekoje esantys tekstai lietuvių kalba - tai maldos, išspausdintos Petro Dusburgiečio „Chronicon Prussiae“ (Frankfurtas/Leipcigas, 1679). Fonde saugomas Konstantino Sirvydo parengtas žodynas, šešios XVIII a. religinės tematikos knygos ir vienas Prūsijos valdovo įsakas. XIX a. pirmosios pusės lietuviškų knygų lentynos kiek pilnesnės - čia rasime jau 58 pavadinimų knygų. Senajame fonde taip pat yra saugomi asmenų rinkinių fragmentai, tarp kurių yra žymiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros ir politikos veikėjams priklausiusios knygos. Kol iki XVIII a. lotynų kalba vyravo kaip pagrindinė inteligentijos kalba, knygų rinka buvo bendraeuropinė - knyga galėjo būti sukuriama viename mieste ar kaime, išspausdinama - kitame, o migruoti galėjo po visą Europą, kur tik atsirasdavo skaitytojas.

Seniausia fonde saugoma knyga lotynų kalba išleista dar XV a. - 1482 m. Seniausia knyga graikų kalba išleista 1535 m., o hebrajų kalba - metais vėliau, 1536 m. Senojo fondo knygos išspausdintos 277 miestuose, išsibarsčiusiuose po visą Europą. Biblioteka didžiuojasi turinti knygų, išspausdintų to meto garsiausiose ir labiausiai pripažintose spaustuvėse - Aldų (Venecija), Giuntų (Florencija), Elzevyrų (Amsterdamas, Leidenas), Plantenų (Antverpenas), Oporino (Bazelis), Frobenų (Bazelis), Estiennų (Paryžius).

Senųjų ir retų spaudinių skyrius gali didžiuotis turintis tokias knygas kaip Erasmo Roterdamiečio „Adagia” (Kiolnas, 1539), vieną pirmųjų Mikalojaus Koperniko „De revolutionibus orbium coelestium” leidimų (Bazelis, 1566), Pilypo Melanchtono „Elementorum rhetorices libri duo“ (Bazelis, 1563), priklausiusią Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui.

tags: #turku #nuosavybes #zenklas