Krikštėnų dvaro sodybos istorija

Kviečiame Jus leistis į kelionę po Ukmergės kraštą, kur susipina istorija, kultūra ir gamtos grožis. Šiame regione išsiskiria „Dvarų žiedas“ - išskirtinis maršrutas, jungiantis aštuonis įspūdingus dvarus, kurių kiekvienas turi savitą istoriją ir architektūrą. Kelionė, kurios ilgis apie 140 km, atvers duris į Prezidento Antano Smetonos, Vaitkuškio, Taujėnų, Krikštėnų, Sližių, Leonpolio ir Šventupės dvarus bei Siesikų pilį.

Šiandien kelionę pradėsime nuo Krikštėnų dvaro, kuris minimas nuo XVIII a. Išsiaiškinkime, kuo šis dvaras ypatingas ir kodėl verta jį aplankyti.

Krikštėnų dvaro istorijos vingiai

Apie Krikštėnų dvaro įsikūrimą tikslių žinių nėra. Žinoma, kad 1745 m. iš Monkevičių dvarą pirko Ignas Bogušas (1720-1778), LDK politinis veikėjas, teisininkas, kilęs iš šių apylinkių. Po jo mirties dvarą paveldėjo jaunesnysis brolis Ksaveras Bogušas (1746-1820).

Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Pastarajam išsikėlus į Varšuvą, Krikštėnų dvarą valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau Julius Pac Pomarnackis, kuris XIX amžiaus viduryje čia pastatė vėlyvojo baroko stiliaus dviaukščius rūmus.

XIX a. viduryje dvaras įgavo baroko stilių. XX amžiaus pradžioje dvaras buvo parduotas ir jo savininku tapo prancūzų kilmės carinės Rusijos generolas Edvardas de Bondi, vėliau dvarą valdė jo sūnus - karinio jūrų laivyno admirolas Ignacis de Bondi. Paskutinė dvaro valdytoja iki sovietmečio buvo I. 1994 m. dvaras grąžintas de Bondi paveldėtojams, kurie dvarą pardavė Vladui Algirdui Šemetai. Rūmai jo pastangomis 2010 m.

Kaip atrodė Pomarnackių rezidencija galima pamatyti dailininko Napoleono Ordos (1807-1883) 1875 m. piešinyje, kuris yra bene vienintelis ikonografinis šaltinis, vaizduojantis Krikštėnų dvaro rūmus prieš XX a.

De Bondi šeimos pėdsakas

Didžiausią žymę Krikštėnuose paliko prancūzų kilmės de Bondi giminė. Ši šeima valdė dvarą kone šimtą metų. Jie rūpinosi ne tik pastatais, bet ir aplinka - parkas, sodybos ūkiniai pastatai, reprezentacinė dalis buvo tvarkomi, o rūmų erdvės garsėjo elegancija. Dvaras tapo vieta, kur buvo juntamas vakarietiškos kultūros alsavimas.

Istorijos lūžiai

Tragiškiausią puslapį Krikštėnų dvaro istorijoje paliko XX amžiaus okupacijos. Paskutinė šeimininkė, Eugenija Janušienė de Bondi, buvo represuota sovietų valdžios ir 1941 m. sušaudyta. Šis likimas - skaudi daugelio Lietuvos dvarininkų dalia.

Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, juose ilgą laiką buvo įsikūrusi Krikštėnų kaimo raštinė ir biblioteka, vėliau jie apleisti. Po karo rūmai buvo nacionalizuoti, perduoti kolūkiui: čia veikė raštinė, biblioteka, o prabangaus interjero vietoje įsikūrė paprastos administracinės patalpos.

Sunykimas ir atgimimas

Dešimtmečiais nenaudotas ir neprižiūrimas dvaras pamažu nyko. Sovietinių rekonstrukcijų metu dvaro rūmai smarkiai pakito. 1992 m. Krikštėnų dvaro sodybos rūmai paskelbti vietinės reikšmės architektūriniu kultūros paveldo objektu.

1994 m. jis buvo grąžintas paveldėtojams, o vėliau įsigijo nauji savininkai. Dvaras grąžintas de Bondi giminės paveldėtojams, kurie jį pardavė dabartiniam dvaro savininkui ir valdytojui. Šiandien Krikštėnų dvaras vėl prikeltas - išsaugotas fasadas, sutvarkyta aplinka. Nors interjeras nebeatkuria viso buvusio grožio, čia jaučiama pagarba istorijai ir siekis, kad vieta gyvuotų. 2010 m.

Dvaras šiandien

Šiuo metu Krikštėnų dvaras atviras lankytojams: čia vyksta renginiai, šventės, priimami svečiai. Parkas ir pastatas tampa ne tik kultūrinės atminties, bet ir šiandieninio gyvenimo dalimi.

L. Baublienė džiaugėsi, kad ir Krikštėnų dvaras tampa atviras ir viešas lankytojams. Ligi šiol šis dvaras buvo nuomojamas pokyliams, tačiau turistams durų viešai neatverdavo. Šį dvarą neseniai administruoti ėmėsi įmonė „Roko virtuvė“. Jos vadovas Rokas Galvonas neslėpė, kad, norėdami pritraukti daugiau lankytojų, jie gerokai pamažino patalpų nuomos ir maitinimo kainas. Kadangi patys yra maitinimo įmonė, pirmiausia ketina dvaro aplinką pritaikyti banketams ir šventėms. Tačiau planuoja vesti ekskursijas, edukacijas ir, be abejo, jungtis prie Ukmergės dvarus jungiančio dvarų žiedo.

Krikštėnų dvare duris atvėrė Kalėdų Senelio rezidencija ir pasakų parkas „Vieną kartą dvare...“. Dvare įsikūrė Kalėdų Senelis su nykštukais, o greta esantis parkas virto tikru kalėdiniu miesteliu su pasakiškomis erdvėmis ir atgijusiais personažais.

Dvare yra įsikūręs restoranas ,,Roko virtuvė“. Restoranui vadovauja charizmatiškas ir jaunas virtuvės šefas Rokas, kuris nestinga išradingumo bei nebijo eksperimentuoti, todėl kaskart klientams siūlo naujų, dar neatrastų skonių.

Krikštėnų dvaro kompleksas - puiki vieta pasivaikščioti parke, organizuoti šventę elegancija dvelkiančiose banketų salėse ar pasilikti nakvynei. Dvaras įsikūręs ramioje ir nuošalioje vietoje, išsiskiriančioje nuostabiu erdvės ir vaizdingo kraštovaizdžio deriniu.

Kodėl verta aplankyti?

Krikštėnų dvaras primena, jog dvarai - tai ne tik mūrai. Tai žmonių likimai, šeimų istorijos, kartų atmintis. Šio dvaro sienos mena prancūzišką eleganciją, sovietmečio praradimus ir dabartinį prisikėlimą. Apsilankęs čia, kiekvienas pajunta, kaip laikas keičia erdves, bet kartu išsaugo jų dvasią.

Įdomu žinoti

• XVIII a. - pirmą kartą minimas Krikštėnų dvaras.
• XIX a. vidurys - Julijonas Pac-Pamerneckis pastato dabartinius rūmus.
• XIX a. pab.-XX a. pr. - dvarą paveldi prancūzų kilmės de Bondi šeima.
• 1941 m. - paskutinė dvaro ponia Eugenija Janušienė de Bondi sušaudyta sovietų.
• Pokaris - rūmuose įsikuria kolūkis, veikia raštinė ir biblioteka.
• 1994 m.

Šiandien Krikštėnų kaimas - stačiakampio plano. Jame yra keletas architektūros paminklų. Žymiausią iš jų - dabartinę Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią 1787-1790 m. pastatė iš šių vietų kilęs prelatas, filosofijos daktaras Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas, žymus XVIII a. pab. - XIX a. Medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra liaudiško klasicizmo stiliaus, stačiakampio plano, su bokšteliu, vienanavė. Bažnyčios pagrindinis fasadas išryškintas keturių kolonų portiku ir apdailintas liaudiškais pjaustiniais. Bažnyčioje yra du paminkliniai dailės kūriniai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą: profesionalaus vietos skulptoriaus darbo XIX a. skulptūra „Nukryžiuotasis“ (medis, 68 cm aukščio) ir varpas (žalvaris, liejimas), kurį 1830 m. išliejo Danielius Vėneris Vilniuje. Tai vienas iš retų išlikusių šio meistro dirbinių.

Bažnyčios viduje, prie Šventosios Marijos altoriaus, 1996 m. atidengtas medinis bareljefas K. Bogušui, vaizduojantis atverstą knygą, kurioje užrašyta: „Kunigui/ Ksaverui/ Bogušui/ (Bogužiui) / XVIII-XIX a. išaukštinusiam /lietuvių /tautą ir kalbą, /1790 m. pastačiusiam /Krikštėnų bažnyčią /250 Jubiliejaus/ proga dėkingi/kraštiečiai 1996 m.” (skulpt. Rimantas Zinkevičius). Bažnyčios šventorius apjuostas klasicistinės stilistikos tinkuotais ir akmenėlių mozaika puoštais vartų stulpais, išmūrytais 1823 m. ir kaltine tvora. Bažnyčios šventoriuje pastatytas medinis kryžius (tautodailininkas R. Zinkevičius) jubiliejiniams 2000-iesiems metams. Taip pat šventoriuje yra granitiniai antkapiniai paminklai: klasicistinis Julijono ir Rožės Pamarnackių paminklas padarytas Vilniuje, Juozapo Kazlausko skulptūros dirbtuvėje, po 1856 m.

Kviečiame tęsti kelionę po Ukmergės krašto dvarus, kurių kiekvienas atveria vis kitą Lietuvos istorijos ir kultūros puslapį.

tags: #krikstenu #dvaro #sodyba