Pastaruoju metu Lietuvoje pastebima tendencija, kad žmonės, pavargę nuo miesto šurmulio, ieško ramybės gamtoje. Šimtametės sodybos išgyvena renesansą, o nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad žmonės ieško senų vienkiemių ir savo rankomis juos atgaivina. Perkami apleisti, šimtamečiai pastatai vienkiemiuose ir prikeliami naujam gyvenimui.
Kaimo turizmo sodybų populiarumas
Lietuvoje turizmas kiekvienais metais populiarėja, populiarėja poilsis kurortuose bei kaimo turizmo sodybose, didėja turizmo paslaugų įvairovė. Apie Akmenės rajono turizmo plėtrą dalinai bandoma spręsti ir Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbo dėka.
Pagrindiniai rajono lankytojai, kaip rodo statistika, yra Lietuvos gyventojai. 2005 m., lyginant su 2004 metų analogiškais rezultatais, lankytojų skaičius išaugo 1,57 karto. Užsieniečių skaičius 2004-2005 metais išaugo net 117 proc. (2004 - 91 žmogus, 2005 m. - 198 žmonės). Daugiausia užsienio lankytojų yra iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Rusijos. Iš Vakarų Europos daugiausia lankytojų yra iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos. Iš Šiaurės Europos daugiausia lankytojų yra iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos. Iš Pietų Europos valstybių - Ispanijos, Italijos, Portugalijos.
Lietuva priskiriama vienam turistiniam Baltijos šalių regionui. Dauguma užsienio turistų vienos kelionės metu lanko visas tris Baltijos valstybes. Taip pat pagal Šiaulių miesto turizmo informacijos centro pateiktus duomenimis, daugiausia per Šiaulių apskritį (per Joniškio, Šiaulių ir Kelmės rajonus) vyksta lankytojai ir užsienio turistai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, t.y. iš tų valstybių, per kurias driekiasi Via Hanza kelias Rytų ir Šiaurės Baltijos regione.
Konkurencija kaimo turizmo rinkoje
Tiesioginiai konkurentai yra kitos kaimo turizmo sodybos, įsikūrusios Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiuo metu veikia 29 kaimo turizmo sodybos, kuriose siūloma įvairių paslaugų: apgyvendinimas, maitinimas, žvejyba, grybavimas, uogavimas.
Iš pateikto kaimo turizmo sodybų sąrašo bei jų apibūdinimų matyti, kad kaimo turizmo sodybų tinklas nėra labai platus. Konkurencija vyksta tarp daugelio nedidelių sodybų. Atkaklios konkurencinės kovos nėra. Didžiąja dalimi tai lemia pasyvus šios veiklos vykdymas, aiškios rinkodaros strategijos nebuvimas. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra apgyvendinimas, maitinimas, konferencijų ir pobūvių salių nuoma, pirtis, vandens inventoriaus nuoma, žvejyba, uogavimas, grybavimas.
Įdomesnių atrakcijų galima patirti tik kai kuriose sodybose, pavyzdžiui, pajodinėti žirgais galima tik R. Gutkauskienės sodyboje, pasivažinėti sniego motociklais - sodyboje "Po ąžuolais", susipažinti su naminiais gyvūnais, juos pašerti, pasiskinti sodybos šeimininkų užaugintų vaisių ir gėlių - R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyboje.
Išanalizavus konkurentų teikiamas paslaugas galima teigti, kad dauguma sodybų šeimininkų parduoda pagrindinę paslaugą, t.y. apgyvendinimą. Trūksta papildomų paslaugų, tokių kaip aktyvaus poilsio organizavimas, ekskursijų rengimas ir kt. Poilsiautojams turėtų būti siūlomas visas paslaugų paketas, užtikrinantis įdomų poilsį kaimo turizmo sodyboje. Tai padėtų geriau patenkinti poilsiautojų poreikius, o tai savo ruožtu didintų paklausą kaimo turizmo paslaugoms.
Rinkos segmentai
Kuriama kaimo turizmo sodyba orientuosis į du stambius segmentus - šeimas ir verslo klientus. Taip pat bus siekiama pritraukti savaitgalio poilsiautojus bei specialių interesų žmones.
- Savaitgalio poilsiautojai. Šis segmentas labai svarbus vietinio turizmo skatinimui ir plėtrai, kadangi jis yra didžiausias ir pelningiausias. Didėjant žmonių užimtumui, gerėjant kelių būklei ir susisiekimo galimybėms, savaitgalio rekreacija tampa vis populiaresnė, poilsiautojų srautai didėja, todėl daugėja ir savaitgalinių pasikėlimų. Savaitgalio poilsiautojų segmentą sudaro jaunesnio ir vidutinio amžiaus asmenys, gaunantys vidutines pajamas. Tokių poilsiautojų poreikiai susiję su infrastruktūra kokybe, atrakcijomis ir gerai organizuotu lankytinų objektų pasiekiamumu. Sodybos siūlo romantiškus savaitgalius, ekskursijas ir kitokius trumpalaikiam poilsiui skirtus paslaugų paketus. Savaitgalio atostogautojai per trumpą laiką nori patirti kuo daugiau aukštos kokybės potyrių.
- Šeimos. Šeimos yra viena didžiausių savaitgalinio ir ekoturizmo segmentų. Reikia daug dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams ir aptarnavimo paslaugų kokybei. Šis segmentas yra lengvai pritraukiamas, nes šeimos skiria ypatingą dėmesį ramiam poilsiui. Orientuojantis į šeimas, turizmo paslaugos turi būti diversifikuotos, nes tėvų ir vaikų poreikiai yra skirtingi. Būtina atsižvelgti į abiejų pusių interesus.
- Specialių interesų žmonės. Šiems žmonėms svarbus aktyvus poilsis, pavyzdžiui, jodinėjimas žirgais, žvejyba, kelionės dviračiais ir vandens transporto priemonėmis. Ši veikla dažnai tampa pagrindiniu atostogų tikslu. Pastebima galimybė šį segmentą sudominti vietiniu maistu, produktais, paveldu ir kt.
- Verslo arba dalykiniai turistai. Paskutiniu metu vis daugiau verslo susitikimų, konferencijų bei seminarų yra organizuojama kaimo sodybose, atokiau nuo miesto šurmulio. Konferencijų turizmas dažnai derinamas su pažintiniu.
Rinkos dydžio įvertinimas
Šiuos atskirus rinkos segmentus yra sunku išmatuoti dėl nepakankamai išsamiai pateikiamų regioninių statistinių duomenų. Tačiau galima apytiksliai įvertinti, kiek žmonių galėtų būti potencialiais kaimo turizmo klientais bei jų išlaidas poilsio paslaugoms. Kaimo turizmo poilsiautojais dažniausiai būna 20-60 m. amžiaus žmonės.
Šiaulių ir Telšių apskrityse 2008 m. pradžioje iš viso gyveno 523 259 žmonės, iš kurių 15-60 m. amžiaus yra 332 653 gyventojai (222 235 Šiaulių apskrityje, 110 418 Telšių apskrityje). Dažniausiai kaimo turizmo paslaugų pirkėjai yra miesto gyventojai. Statistikos departamento duomenimis mieste gyvena 61,46 % Šiaulių apskrities gyventojų ir 58,98% Telšių apskrities gyventojų. Iš viso Šiaulių apskrityje 20-60 m. amžiaus mieste, yra 117 577, o Telšių apskrityje - 54 273 žmonės.
Kuriamo kaimo turizmo sodybos klientų tikslinę grupę sudaro 172 250 gyventojai. Statistikos departamento duomenimis vidutinės vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai vienam namų ūkio nariui per mėnesį Šiaulių apskrityje siekia 25,4 Lt., o Telšių apskrityje - 17,2 Lt. Šio amžiaus kategorijos miesto gyventojų išlaidos poilsiui ir kultūrai per metus sudaro 47 039 417 Lt. Užėmus bent vieną procentą poilsio ir kultūros rinkos būtų gautos virš 470 tūkst. Lt. pajamos per metus.
Toliau nustatysime verslo klientų segmento rinkos dydį. Šiaulių apskrityje veikia 4457 įmonės, Telšių apskrityje 2293 įmonės. Reikėtų atsižvelgti į įmones, kurios turi didesnes pajamas, t.y. į įmones, kurių pajamos viršija bent 100 000 Lt. Įmonių, kurių pajamos per metus viršija 100 000 Lt., Šiaulių apskrityje yra 2343, Telšių - 1094. Verslo klientų tikslinę rinką sudaro 3437 įmonės.
Tikslias pajamas iš šio segmento nustatyti yra sunku, kadangi nežinomas jų poreikis seminarams ar konferencijoms ir darbuotojų motyvavimo politika. Išskirtiems segmentams bus taikoma diferencijuoto marketingo strategija, t.y. atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti bus naudojami skirtingi specialiai šioms rinkoms pritaikyti marketingo kompleksai. Efektyviam klientų poreikių tenkinimui reikalinga integruota marketingo strategija.
Apželdinimo svarba kuriant sodybos įvaizdį
Apželdinimas yra svarbi sodybos įvaizdžio dalis. Tinkamai parinkti augalai gali suteikti sodybai jaukumo, privatumo ir estetinio patrauklumo. Natūralistinis apželdinimas šiandien populiarus visame pasaulyje. Kitokio grožio, ekologijos, vienybės su gamta tendencijos be galo aktualios.
Net tik Ispanijoje, Italijoje ir kituose šiltuosiuose kraštuose auga palmės. Puikiai jos auga ir Akmenės rajono Papilės seniūnijos Pelkelės kaime. Darbštūs šio kaimo gyventojai Algis ir Rita Bukiai 2021 m. pavasarį pasodino dvi palmes, kurios auga ir gražiai žaliuoja, džiugina įdomiais žiedais.
10 dalykų, kuriuos pamiršote savo sodybos išplanavime
Patarimai planuojant sodybos apželdinimą
- Atsižvelkite į vietos sąlygas: dirvožemį, apšvietimą, vyraujančius vėjus.
- Parinkite augalus, kurie gerai augs jūsų regione.
- Sukurkite planą: apgalvokite, kur norite įrengti gėlynus, vejas, takelius ir kitus elementus.
- Pasikonsultuokite su specialistais: kraštovaizdžio architektai ir apželdinimo specialistai gali padėti jums sukurti gražią ir funkcionalią aplinką.
Investicijų į sodybos apželdinimą ekonominis pagrindimas
Investicijos į sodybos apželdinimą gali būti ekonomiškai pagrįstos. Gražiai apželdinta sodyba gali padidinti jos vertę, pritraukti daugiau turistų ir padidinti pajamas iš kaimo turizmo veiklos. Atliekant investicijų analizę, svarbu įvertinti šiuos aspektus:
- Apskaičiuoti būsimus pajamų srautus, kol bendra suma tampa teigiama.
- Dabartinės grynosios vertės nustatymas. Projekto dabartinė grynoji vertė yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma. Tai dabartinė visų pinigų srautų, įskaitant ir pradinę investiciją, vertė. Projektas pasirenkamas, jei grynoji dabartinė vertė yra teigiama, o tai reiškia, kad iš investicijos prognozuojama gauti pinigų srautus didesnius už grynąją investicijos vertę. Dabartinė grynoji vertė parodo projekto absoliutų efektą atsižvelgiant į laiko veiksnį. Didesnę dabartinę vertę turintis projektas yra priimtinesnis.
- Vidinės pelno normos nustatymas. Vidine projekto pelno norma laikoma diskonto koeficiento reikšmė (r), prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0. Šis rodiklis nusako investicijos rentabilumą ir parodo maksimalų leistiną santykinį (procentinį) investicijos kainos lygį, kurį viršijus projektas tampa nerentabiliu. Siūloma atsisakyti finansuoti tuos projektus, kurių vidinė pelno norma mažesnė nei vidutinė rinkos palūkanų norma analogiško laikotarpio paskoloms. Priimtinesniu laikomas turintis didesnę vidinę pelno normą projektas. Jeigu dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu pasirinktas kitas investicinis projektas, nei vidinės pelno normos nustatymo metodu, tai priimtinesniu laikomas dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu parinktas projektas. Projektu nesidomima, jei IRR = i.
Remiantis pateikta turizmo išteklių analize ir rinkos įvertinimu nustatyta, kad didžiausią turizmo potencialą Akmenės rajone turi Ventos upė. Šiame upės vingyje galima teikti platų paslaugų asortimentą ir būti netoli potencialių vartotojų. Atliekant galimybių tyrimą bus nagrinėjamos 2 alternatyvos. Vienu atveju būtų įrengtas didelis senovinio tipo namas, kuriame būtų 10 gyvenamųjų kambarių, kuriuose galėtų apsistoti 32 poilsiautojai, taip pat būtų įrengta 80 vietų konferencijų ar pobūvių salė ir kitos reikalingos patalpos. Taip pat būtų pastatytas ūkinis pastatas žirgų auginimui ir inventoriaus saugojimui. Upės pakrantėje būtų įrengtas dešimties vietų kempingas su lauko tualetu, kriauklėmis ir dušu. Įgyvendinant kitą alternatyvą upės pakrantėje būtų kuriama kuklesnė kaimo turizmo sodyba, labiau atitinkanti senovines tradicijas. Čia būtų teikiamos pagrindinės apgyvendinimo, maitinimo ir kai kurios poilsio paslaugos. Poilsio paslaugos būtų labiau orientuotos į kaimiško gyvenimo kasdienybę ir šventes. Turistams būtų atskleidžiamos senosios kulinarijos paslaptys su gausybe senovinių receptų, jie būtų mokomi elementarių kaimiškų darbų, kaimo amatų. Būtų rengiamos įvairios kaimo darbų ir gėrybių šventės, demonstruojamos senosios tradicijos ir laisvalaikio organizavimo formos.
Sodybos apželdinimo pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje yra daug gražių sodybų, kurių apželdinimas įkvepia ir stebina. Štai keletas pavyzdžių:
- Virginijos ir Antano Paušų sodyba Tetirvinų kaime (Pasvalio r.). Kadaise čia plytėjo paprastas laukas: bulvių lysvės, šienaujama pieva ir keli pavieniai medžiai.
- Snieguolės ir Petro Daunių sodyba Žarėnuose (Šiaulių r.). Sodybos išskirtinumas - šeimininkės iškarpytos, naujai suformuotos tujos, pušys, kadagiai, net jazminai.
- Nonos ir Rolando Tamošiūnų sodyba Panevėžio rajone. Pora įsigijo apleistą sodybą ir ją savo rankomis pavertė svajonių namais.
Panevėžio rajono gyventojai hortenzijas sodino norėdami gėrėtis gražiu vaizdu pro sodybos langus, tačiau nutiko taip, kad žydinti gėlių jūra tapo visuotiniu traukos objektu. Šiandien į Hortenzijų parką pasigrožėti įstabiais vaizdais plūsta tūkstančiai turistų iš visos Lietuvos ir ne tik.
