Techninio Projekto Korektūra: Neskelbiamos Derybos VPT Sistemoje

Šis straipsnis skirtas išanalizuoti techninio projekto korektūros procesą, kai jis vykdomas neskelbiamų derybų būdu, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nustatytas taisykles ir reikalavimus. Straipsnyje aptariami teisės aktai, teismų praktika ir VPT pozicija, siekiant užtikrinti skaidrų ir teisėtą procesą.

Kas yra Neskelbiamos Derybos?

Neskelbiamos derybos yra pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija neprivalo skelbti apie pirkimo vykdymą, viešinti pirkimo dokumentų, o gali pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie kviečiami pateikti pasiūlymus ir su kuriais yra deramasi.

Kadangi toks pirkimo būdas riboja tiekėjų konkurenciją ir yra mažiausiai skaidrus (tam tikra dalimi neskelbiamos derybos - pirkimų antagonizmas), neskelbiamos derybos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, o VPĮ 71 straipsnio sąlygos aiškinamos ir taikomos siaurai.

VPĮ 71 straipsnio sąlygos yra taikomos tiek tarptautiniams (išskyrus VPĮ 71 straipsnio 6 dalies nuostatas), tiek supaprastintiems pirkimams (mažos vertės pirkimo atveju yra vykdoma neskelbiama apklausa, kuri savo esme atitinka neskelbiamas derybas, pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą[2]). Neskelbiamos derybos pagal atskiras sąlygas gali būti taikomos arba visiems pirkimo objektams (darbams, paslaugoms, prekėms), arba tik jų daliai, t. y.

Sąlygos, kada galima vykdyti neskelbiamas derybas:

1. Jeigu atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita.
2. Jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais.
3. Jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų.

VPĮ 71 straipsnio sąlygos

VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, gali būti vykdomi prekių, paslaugų arba darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu. Šiuo būdu pirkimas gali būti vykdomas esant bent vienai iš VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y.

Atviras ar ribotas konkursas

VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita.

Prieš vykdant neskelbiamas derybas buvo vykdomos atviro arba riboto konkurso procedūros.

• iš viso nebuvo pateikta paraiškų (pasiūlymų).

Atviro konkurso atveju neskelbiamos derybos vykdomos tik esant trūkumų pasiūlyme, o kai atviro konkurso atveju yra nustatomi nepriimtini pasiūlymai, t. y. pirminės atviro konkurso ar riboto konkurso sąlygos yra nekeičiamos, vykdant neskelbiamas derybas.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal pirmines sąlygas nedalyvavo pirkime tiekėjai ar dalyvių (kandidatų) paraiškos (pasiūlymai) buvo netinkamos, tai sąlyga, jog negali būti keičiamos pirminės konkurso sąlygos turi būti suprantama taip, kad yra leidžiami tokie pakeitimai, kurie reikalingi tam, kad būtų įvykdytos neskelbiamos derybos, pavyzdžiui, nurodoma, dėl kokių aspektų bus deramasi, nurodoma, kad gali būti vienas pasiūlymo vokas, o ne du ir pan.

Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita. Taigi, ataskaita neprivalo būti teikiama visais atvejais, o tik tuomet, kai to paprašo Europos Komisija.

Perkančioji organizacija turi pranešti visiems tiekėjams apie jų paraiškų (pasiūlymų) netinkamumą, t. y.

Kreipimasis į konkretų tiekėją

Taigi, neskelbiamos derybos, taikant VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti vykdomos tokiu būdu, kad dėl objektyvių priežasčių kreipiamasi tik į vieną konkretų tiekėją.

Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a-c papunkčiuose nustatytas sąlygas į konkretų tiekėją galima kreiptis tik tais atvejais, kai nėra (ar negali būti) kitų rinkos dalyvių, kurie perkančiajai organizacijai galėtų parduoti pirkimo objektą arba pirkimo objektas yra neatsiejamas nuo jį sukuriančio subjekto.

Komentuojamos sąlygos (teisės norma) aiškinamos siaurai ir griežtai, todėl nepagrįstai ir neteisėtai taikant neskelbiamų derybų būdą, ypač tinkamai nepagrindus aplinkybių, jog nėra kitų tiekėjų, tai laikoma esminiu pirkimų teisės pažeidimu[5].

VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatyta, kad pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą. Ši sąlyga nustatyta atsižvelgiant į tai, kad menininko tapatybė iš principo lemia unikalų meno kūrinio pobūdį ir vertę[6].

Kitaip tariant, komentuojamo punkto taikymas yra grįstas intuitu personae (liet. dėl asmens) principu, tai reiškia, kad sutartis yra sudaroma su konkrečiu asmeniu būtent dėl jo asmenybės (pavyzdžiui, yra tik vienas konkretus ar išskirtinis menininkas, meno trupė, orkestras ir pan.).

Tai nereiškia, kad apskritai neegzistuoja kitų tokių tiekėjų, galinčių parduoti pirkimo objektą (pavyzdžiui, nutapyti paveikslą arba atlikti meno kūrinį), tačiau perkančioji organizacija siekia įsigyti būtent konkretaus tiekėjo (pavyzdžiui, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro) kūrinio atlikimą, t. y.

VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai konkurencija negalima dėl techninių priežasčių.

Techninės priežastys aptariamu atveju turi būti itin detaliai pagrįstos, įskaitant, kodėl nėra pagrįstų alternatyvų ar pakaitalų, pavyzdžiui, naudojant alternatyvius platinimo kanalus, įskaitant esančius už perkančiosios organizacijos valstybės narės ribų[7], arba renkantis funkcijų atžvilgiu panašius darbus, prekes ir paslaugas (perkančioji organizacija turi atlikti rinkos tyrimą ar rinkos konsultaciją).

Techninėmis priežastimis galėtų būti pripažintas, pavyzdžiui, toks faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikromis priemonėmis, metodais, kuriuos turi tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas.

Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su specialiais sąveikos reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą[8].

VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta, kad tam, kad būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas komentuojamu teisiniu pagrindu, yra būtina, jog egzistuotų poreikis užtikrinti išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugą.

Šiai neskelbiamų derybų vykdymo sąlygai taip pat taikomas reikalavimas, kad rinkoje negali būti alternatyvų ar pakaitalų perkamam objektui (prekėms, paslaugoms ar darbams), t. y. iš esmės susiklosto natūrali monopolija prekėms, paslaugoms ar darbams[10].

Išimtinės teisės turi būti suprantamos griežtai, kadangi teisės aktais suteiktos išimtinės teisės ir prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas iš tokią teisę turinčio tiekėjo reguliuojamas VPĮ 6 straipsnio 12 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 6 straipsnio 12 punkto komentarą).

Pavyzdžiui, pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“[11] 9, 41 punktus, techninį darbo projektą rengia tas pats projektuotojas, kuris parengė projektinius pasiūlymus. Kitas projektuotojas gali rengti techninį darbo projektą tik esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) pirminis projektuotojas nutraukė projektavimo veiklą ir (ar) faktiškai neegzistuoja; 2) pirminis projektuotojas neprieštarauja, kad techninį darbo projektą parengtų kitas projektuotojas ir šis sutikimas patvirtintas raštu ar nustatytas projektinių pasiūlymų projektavimo darbų sutartyje, ir, kai reikia, gautas statinio architekto (architektūros kūrinio autoriaus) sutikimas šio reglamento 41 punkte nustatyta tvarka.

Taigi, jeigu parengęs projektinius pasiūlymus projektuotojas vykdo projektavimo veiklą ir nėra davęs sutikimo keisti jo sprendinių, projekto keitimo paslaugas galėtų suteikti tik šis projektuotojas ir jokie kiti tiekėjai dėl šių paslaugų teikimo neturi objektyvios galimybės konkuruoti.

Ypatinga skuba

VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais.

Pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik itin tokios, į kurias reikia reaguoti itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.

Dėl to perkančioji organizacija pirmiau turi įvertinti, ar nėra galimybės taikyti sutrumpintus terminus kitiems pirkimo būdams, pavyzdžiui, atviras konkursas gali būti vykdomas sutrumpintais terminais dėl skubos aplinkybių (detaliau žiūrėti VPĮ 60 straipsnio 3 dalies komentarą).

Skuba atsirado dėl nenumatytos aplinkybės. Be to, aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Yra priežastinis ryšys tarp skubos ir nenumatytų aplinkybių. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą.

Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą - nustatoma, ...

Perkančioji organizacija turi sudariusi mokinių maitinimo paslaugų sutartį, kurios galiojimas baigiasi 2025 m. birželio 21 d. Perkančioji organizacija 2025 m. rugsėjo 7 d. nustato, kad neturi galiojančios mokinių maitinimo paslaugų sutarties, ir siekia įsigyti paslaugas neskelbiamų derybų būdu, remdamasi būtinos skubos aplinkybe.

Tačiau ši situacija susidarė dėl netinkamo perkančiosios organizacijos sutarčių valdymo, t. y. nebuvo vykdoma sutarčių priežiūra, savalaikiai nenustatyta, kad baigia galioti ankstesnė paslaugų pirkimo sutartis ir nebuvo laiku suplanuota nauja paslaugų pirkimo procedūra bei užtikrintas mokinių maitinimo paslaugų teikimo tęstinumas naujais mokslo metais.

Todėl susiklosčiusi būtinybė skubiai vykdyti pirkimą kyla iš pačios perkančiosios organizacijos veiksmų (ar neveikimo), t. y. ypatinga skuba priklauso nuo pačios perkančiosios organizacijos netinkamo sutarčių valdymo, o ne dėl objektyvių ir nenumatytų aplinkybių.

Pirkimo Sutarties Reikalavimai (VPĮ 87 straipsnis)

Komentuojamo VPĮ 87 straipsnyje[1] yra įtvirtinti materialieji (turinio) viešojo pirkimo-pardavimo sutarties (toliau - pirkimo sutartis) reikalavimai.

Komentuojamame straipsnyje yra įtvirtintas reikalavimas sudaryti pirkimo sutartis, taikant Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patvirtintas tipines pirkimo sutarčių sąlygas (išskyrus VPĮ nustatytus atvejus), taip pat konkretūs pirkimo sutarties turinio reikalavimai, t. y. esminės pirkimo sutarties sąlygos, kurios privalo būti nurodytos pirkimo sutartyje.

Sąlygos, įtvirtintos sudarytoje pirkimo sutartyje, per visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį turi kuo labiau atspindėti galutinį atlikto viešojo pirkimo (toliau - pirkimas) rezultatą, t. y. pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirkimo vykdytojo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimus bei atsakomybę.

Dėl to pirkimo sutartys turi būti rengiamos ne tik vadovaujantis VPĮ įtvirtintais privalomais reikalavimais, tačiau taip pat kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus visas įmanomas su konkrečiu pirkimu ir su pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes[3].

Be to, perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sutarties sąlygos turi ne tik neprieštarauti VPĮ reguliavimui ir kitoms teisės normoms (pavyzdžiui, CK), bet taip pat negali būti pernelyg griežtos tiekėjams.

VPĮ 87 straipsnio nuostatos turi būti sistemiškai aiškinamos ir taikomos kartu su VPĮ 35 straipsniu, kuriame įtvirtinti reikalavimai pirkimo dokumentų turiniui, kadangi pirkimo sutarties projektas yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 1 dalies komentarą).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos turi diskreciją rengti pirkimo sutartis ir jose nustatyti konkrečius reikalavimus, dėl to reikalavimai pirkimo sutartims (kiek jie neatsispindi pirkimo sutarties projekte) turi būti ne tik suderinti su VPĮ nuostatomis, bet jiems taip pat, kaip ir pirkimo dokumentams bendrąja prasme, taikomi ir kiti tinkamumo kriterijai: (i) reikalavimų tikslingumas, proporcingumas; (ii) reikalavimų atitiktis aktualių kitų specialiųjų teisės aktų nuostatoms; (iii) objektyvus atitikties reikalavimams patikrinamumas; (iv) realios konkurencijos pirkime užtikrinimas (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 1 dalies komentarą).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pirkimo sutartis, sudaryta atlikus pirkimo procedūras pagal VPĮ nuostatas, yra specifinė tuo, jog tiekėjai jas sudaro prisijungimo būdu, todėl atitinkamai perkančiosios organizacijos yra atsakingos už tikslias, aiškias, nedviprasmiškas bei teisingas pirkimo sąlygas ir visus pirkimo dokumentus, įskaitant pirkimo sutarties projektą. Priešingu atveju gali kilti nepagrįsto perkančiosios organizacijos praturtėjimo grėsmė[4].

Už pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos[5]. Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai - profesionalūs pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai[6].

Komentuojamo VPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms sudarant pirkimo sutartis taikyti VPT patvirtintas tipines pirkimo sutarčių sąlygas.

Pirkimo sutarčių tipinių sąlygų tikslas - standartizuoti pirkimo sutarčių nuostatas, taip supaprastinant jų taikymą ir užtikrinant teisinį aiškumą tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams.

Tipinių sąlygų taikymas padeda išvengti skirtingo pirkimo sutarties sąlygų interpretavimo, didina teisinį tikrumą, garantuoja pirkimo sutarties sąlygų atitiktį pirkimų teisės reikalavimams.

Taigi bendroji taisyklė yra ta, kad perkančiosios organizacijos privalo taikyti minėtas tipines pirkimo sutarčių sąlygas.

Išimtys, kada galima netaikyti tipinių sutarčių sąlygų:

1. nėra taikytinos perkamam objektui, t. y.
2. nėra pritaikomos dėl perkamo objekto ypatumų ir perkančioji organizacija pagrindžia savo sprendimą netaikyti tipinių pirkimo sutarčių sąlygų.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis sąrašas taikomas tik raštu sudarytoms pirkimo sutartims (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio komentarą).

Nurodytas privalomų sąlygų sąrašas yra baigtinis, tačiau perkančioji organizaciją turi teisę pirkimo sutartyje nustatyti ir papildomas sąlygas (pavyzdžiui, šalių bendravimo, keitimosi informacija tvarka, susitikimų organizavimo tvarka ir pan.), kurios negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms.

Privalomos sąlygos pirkimo sutartyje

1. Pirkimo sutarties šalių teisės ir pareigos. Įstatyme nėra įtvirtintų konkrečių reikalavimų, kokios šalių teisės ir pareigos turi būti nustatytos pirkimo sutartyje. Rekomenduojama perkančiosioms organizacijoms kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo sutarties šalių teises ir pareigas apibrėžti, atsižvelgiant į perkamų darbų, paslaugų ar prekių specifiką, pirkimo sutarties pobūdį, perkančiosios organizacijos pirkimo sutartimi siekiamus tikslus ir kitas svarbias aplinkybes.
2. Perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, - tikslus jų kiekis. Pirkimo sutartyje turi būti aiškiai nurodomos ir apibrėžiamos perkamos prekės, paslaugos ar darbai. Pirkimo sutartyje taip pat nurodomas preliminarus, o jei įmanoma, tikslus jų kiekis (apimtis). Kitaip tariant, pirkimo sutartyje turi būti aiškiai apibrėžiamas pirkimo objektas, kuris nustatytas pirkimo dokumentuose bei detalizuotas techninėje specifikacijoje VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje bei 37 straipsnyje nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio komentarus).
3. Kainodaros taisyklės, nustatytos pagal VPT patvirtintą metodiką. Ši nuostata koreliuoja su VPĮ 35 straipsniu, kadangi perkančiosios organizacijos tiek pirkimo dokumentuose, tiek pirkimo sutartyse privalo nustatyti taikomą kainodarą. Nustatydamos kainodaros taisykles, perkančiosios organizacijos privalo vadovautis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatomis.
4. Mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta perkančiosios organizacijos atsiskaitymo su tiekėju už pagal pirkimo sutartį atliktus darbus, suteiktas paslaugas, tiektas prekes tvarka.

Pirkimo sutartyje nustatyta, kad tiekėjas privalo atlikti statybos darbus, vadovaujantis prie pirkimo sutarties pridėtu techniniu darbo projektu. Pirkimo sutartyje jokie kiti darbų atlikimo reikalavimai nėra detalizuoti. Techninis darbo projektas buvo su trūkumais, dėl kurių tiekėjas privalėjo stabdyti darbus tol, kol šie trūkumai bus ištaisyti, atitinkamai dėl to tiekėjas neatliko darbų pirkimo sutartyje nustatytu terminu.

tags: #techninio #projekto #korektura #vpt #neskelbiamu #derybu