Automobilio aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi, siekiant užtikrinti optimalų variklio veikimą ir išvengti perkaitimo. Uždara priverstinė skysčio aušinimo sistema palaiko reikiamą temperatūrą, o slėgis šioje sistemoje vaidina svarbų vaidmenį.
Šiame straipsnyje aptarsime, koks turėtų būti slėgis automobilio aušinimo sistemoje, kad ji veiktų efektyviai ir patikimai.
Aušinimo Sistemos Sandara ir Veikimas
Uždarą priverstinę skysčio aušinimo sistemą sudaro:
- Bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės
- Radiatorius
- Skysčio siurblys
- Termostatas
- Ventiliatorius
- Jungiamieji vamzdžiai
- Šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai
Sistema skysčiu pripildoma pro vamzdelį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu. Skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai. Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys. Jis pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis. Prie variklio aušinimo sistemos prijungtas automobilio salono šildytuvas. Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skyde.
Yra variklių, kuriuose dalis aušinimo skysčio iš cilindrų bloko atvamzdžiu patenka į skysčio-alyvos šilumokaitį, o iš ten kanalu nuteka į priekinės galvutės aušinimo ertmes.
Kodėl Svarbu Palaikyti Tinkamą Slėgį?
Kaip žinoma iš fizikos, kylant slėgiui, didėja virimo temperatūros reikšmė. Savaime suprantama, kad didėjant virimo temperatūros reikšmei, mažėja pačio virimo proceso atsiradimo galimybė. Toks slėgis aušinimo sistemoje yra todėl, kad neužvirtų antifrizas, t.y. jo užvirimo temperatūra yra aukštesnė, negu prie atmosferinio slėgio. Kai antifrizas užverda, jis nebeaušina variklio.
Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo t.y. neturi susisiekimo su atmosfera.
Koks Turėtų Būti Slėgis?
Pagal galant instrukciją slėgis aušinimo sistemoje yra 74 - 103 kPa. Grubiai tai apie 1 bar ar 1 kgf/cm2. Ar skiriasi dyzelio nuo benzo - nerašo, vadinasi nesiskiria. Tik čia slėgis, kai variklis yra karštas.
Daugelyje automobilių, gamintojai ant paties kamščio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas. Pavyzdžiui: japoniškiems automobiliams šis atsidarymo slėgis svyruoja nuo 0,9 iki 1,2 bar. Tuo tarpu, kai kurių Audi automobilių atsidarymo slėgis yra 1,3-1,5bar. Jeigu ant kamščio nėra nurodytas vožtuvo atsidarymo slėgis, tada šio parametro reikia ieškoti šio automobilio techninėse sąlygose.
Svarbu: Jei ant radiatoriaus kamščio užrašyta, kad kai variklis karštas, geriau neatidarinėti.
Kaip Patikrinti Slėgį?
Tam, kad patikrinti kamštį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamščių tipui, skirti adapteriai. Tikrinamas kamštis nusukamas nuo išsiplėtimo indo ir užsukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro šaltiniu. Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vožtuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl užsidaro t.y. palaiko pastovų slėgį.
Galimi vožtuvo gedimai:
- Vožtuvas aplamai nelaiko slėgio.
- Keliant slėgį - neatsidaro.
- Atsidaro ne prie tos slėgio reikšmės, kuri nurodyta techninėje literatūroje.
Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį.
Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo.
Aušinimo Skysčio Savybės ir Priežiūra
Antifrizas - medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą.
Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilengliukolis. Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai būna patikrinami ventiliatoriaus pavaros diržai, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės, išvalomi radiatoriai. Apžiūrima, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis.
Svarbu: Tvarkant šią sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Prieš bandant atidaryti radiatoriaus dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas. Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją.
Dažniausios Aušinimo Sistemos Gedimų Priežastys
Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šios priežastys yra gerai žinomos, tačiau, kai kurios jų, iš pirmo žvilgsnio atrodančios nereikšmingos, taip pat gali turėti įtakos į automobilio variklio darbinės temperatūros padidėjimą. Šių gedimų skaičius yra ne toks jau mažas, be to, dažnai jie vienas su kitu būna susiję. Todėl tenka sugaišti daug laiko, nustatant pagrindinę variklio kaitimo priežastį.
Laiku nepastebėjus, variklio temperatūros padidėjimo labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais variklio remontas neišvengiamas. Pagrindinai požymiai rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja, patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai ne įsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis.
Nuosekliai diagnozuojant aušinimo sistemą, sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris. Įvairioje techninėje literatūroje šis testeris dar gali būti vadinamas CO2 pralaidumo testeriu. Esmę šio testo sudaro tai, kad jo metu aušinimo sistemoje yra aptinkamas CO2 kas rodo , kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari. Šis testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą.
Dar vienas prietaisas, kuris naudojamas aušinimo sistemos aptarnavimui, yra prietaisas, skirtas aušinimo sistemos užpildymui aušinimo skysčiu. Vienas tokių prietaisų parodytas 13 pav. Šis prietaisas yra firmos „Leitenberger GmbH“ gamybos ir sutrumpintai vadinamas KVB 01. Prietaiso pajungimas prie aušinimo sistemos išsiplėtimo indo atliekamas adapteriu.
Kaip taisyklė, kamštis turi slėgio vožtuvą, kurio neteisingas funkcionavimas taip pat gali sukelti variklio temperatūros didėjimą.
Ką Daryti Pastebėjus Nuotėkį?
Atsiradus antifrizo nuotėkiui galite susidurti su labai rimtomis problemomis, kurių šalinimas neretai kainuoja tūkstančius eurų. Antifrizo nuotėkio priežastys gali būti įvairios, tad turime jums paruošę penkias dažniausias:
- Nepriveržtos žarnų jungtys: Laikui bėgant tokios jungtys gali sutrunyti arba atsilaisvinti. Tokiu atveju gali pakakti suveržimo, o kartais pakanka pakeisti pačią sąvaržą.
- Pažeistos žarnos: Dėl pažeistų žarnų antifrizas gali ištekėti labai greitai. Pastebėjus nuotėkį labai svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus, kad jie pakeistų pažeistas dalis.
- Kiauras radiatorius: Pažeistas radiatorius yra dažna aušinimo skysčio nuotėkio priežastis. Radiatoriaus nuotėkį pastebėti nesunku, o jį pastebėjus reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus.
- Nesandarus aušinimo bakelio kamštis: Pažeistas, nesandarus, susidėvėjęs antifrizo bakelio kamštis yra mažiau žinoma, tačiau gana dažna ir svarbi priežasties, dėl kurios dingsta antifrizas.
- Pažeista variklio galvos tarpinė: Tai yra kone rimčiausia problema šiame sąraše. Patekus į tokią situaciją remontas dažniausiai yra labai brangus, kadangi reikia išardyti visą variklį, šlifuoti galvą ir atlikti kitus remonto darbus.
Svarbu: Susidūrus su šiomis ar kitomis panašiomis problemomis reikėtų nedelsiant užgesinti variklį, kad išvengtumėte rimtesnių pažeidimų.
Kaip Išvengti Antifrizo Nuotėkių?
Norint išvengti aušinimo sistemos nuotėkių ir gedimų reikia reguliariai tikrinti žarnas, suveržimus ir radiatorių, įsitikinti, kad jie nėra susidėvėję ar pažeisti, ir pakeisti nekokybiškus komponentus laiku. Laikykitės gamintojo numatytų priežiūros reikalavimų, įskaitant aušinimo sistemos patikrą, plovimą, naudokite jūsų automobiliui tinkamą antifrizą ar jo mišinį.
Reguliariai atkreipkite dėmesį į temperatūros svyravimus, kad laiku pastebėtumėte aukštą temperatūrą ir išvengtumėte perkaitimo. Nuolatinė ir atsakinga priežiūra yra labai svarbi norint išvengti aušinimo skysčio nuotėkio ir užtikrinti sistemos ilgaamžiškumą.
Ar Reikia Keisti Antifrizą?
Reguliarus antifrizo keitimas yra svarbus automobilio aušinimo sistemos ir variklio būklei. Laikui bėgant aušinimo skystis pablogėja ir nebegali efektyviai reguliuoti variklio temperatūros bei apsaugoti variklio nuo korozijos. Senas aušinimo skystis tampa rūgštus, todėl variklio komponentai greičiau koroduoja ir padidėja nuotėkio rizika.
Laikydamiesi gamintojo rekomenduojamų antifrizo keitimo intervalų (įprastai kas 2-5 metus), užtikrinsite optimalų variklio aušinimą ir išvengsite sistemos korozijos.
Aušinimo Skysčio Temperatūra
Automobiliuose naudojami vidaus degimo varikliai veikia dėka viduje didžiuliu greičiu slankiojančių stūmoklių. Tiek stūmokliai, tiek daugelis kitų variklio dalių yra metalinės, todėl naudojama alyva trinčiai sumažinti. Tačiau, likusi trintis ir nuolat cilindruose vykstantis degimas įkaitina variklį, o aušinimo skystis jį vėsina, palaikydamas optimalią 90°C temperatūrą.
Jeigu aušinimo skysčio temperatūra nepasiekia arba perkopia minėtas temperatūros normas - problemos gali būti įvairios. Problemos gali būti tiek mechaninės, tiek elektroninės, todėl visada pirmiausiai pravartu atlikti kompiuterinę diagnostiką. Taip pat svarbu pabrėžti, kad reikia naudoti tik gamintojo rekomenduojamą aušinimo skystį, kad išvengtumėte korozijos ir netinkamos temperatūros.
Svarbu: Pastebėję, kad temperatūra artėja link 100°C, turėtumėte nedelsiant užgesinti variklį! Perkaitintas variklis gali pertrūkti, pažeisti įvairiausius elementus bei tarpines, o aušinimo sistemoje susidaro pavojingai aukštas slėgis. Visada stebėkite variklio temperatūrą.
Apibendrinant, tinkamas slėgis aušinimo sistemoje yra būtinas, kad variklis veiktų efektyviai ir būtų išvengta perkaitimo. Reguliari priežiūra ir tinkamas aušinimo skysčio naudojimas padės užtikrinti, kad jūsų automobilis veiks patikimai ir be problemų.
Kaip patikrinti automobilio šildymo sistemą | AUTODOC
