Kuratoriaus paskyrimas nuosavybės teisei: įstatymai ir procedūros Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas kuratoriaus paskyrimo procesas nuosavybės teisės klausimais Lietuvoje, ypač tais atvejais, kai skolininkas yra išvykęs į užsienį arba jo buvimo vieta nėra žinoma. Taip pat nagrinėjama, kaip įmanoma atgauti priteistą skolą, net jei su skolininku nėra galimybės susisiekti, jeigu yra turto, reikalingo atsiskaitymui.

Skolos išieškojimas, kai skolininkas yra užsienyje

Svarbiausias dalykas priverstinio išieškojimo procese yra skolininko turtas, o ne pats asmuo. Įstatymas įpareigoja skolininką aktyviai dalyvauti procese ir padėti vykdyti skolos išieškojimą, tačiau skolininko vengimas tai daryti, jo buvimas užsienyje teismo sprendimo vykdymo proceso nesustabdo. Jeigu skolininkas Lietuvoje turi realizuotino turto arba vertybinių popierių, kuriais prekiaujama viešai, skolą galima sėkmingai išieškoti pačiam skolininkui ir nedalyvaujant procese.

Lietuvos antstolių rūmų atstovės paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

Kuratoriaus paskyrimas

Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, pagal Civilinio proceso kodekso 601 straipsnį išieškotojo prašymu teismas gali paskirti skolininko kuratorių. Kuratorius tampa įstatyminiu skolininko atstovu ir priverstinio išieškojimo procese įgyja tokias pačias procesines pareigas bei teises, kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti savo atstovą. Paskyrus kuratorių, skolininkas nebetenka galimybės vilkinti išieškojimo procesą. Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais skolininkui nuo tos dienos, kai yra įteikiami kuratoriui.

Kuratoriaus pareigos ir teisės

Skolininko kuratoriui privalu kviečiamam atvykti pas antstolį, vykdyti kitus jo nurodymus ir domėtis sprendimo vykdymo eiga. Kuratorius turi teisę atstovauti skolininko interesams, dalyvaudamas atliekant vykdymo veiksmus, susipažindamas su vykdomosios bylos medžiaga, gaudamas pažymas apie vykdymo eigą, ginčydamas turto priklausomybę ir jo įkainojimą, skųsdamas antstolio veiksmus, reikšdamas prašymus, nušalinimus ar sudarydamas taikos sutartis.

Teisę kreiptis į teismą dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo pagal įstatymą turi visi išieškotojai - tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys. Tačiau fiziniai asmenys šia galimybe naudojasi dar palyginti retai.

Galbūt žmonės baiminasi sudėtingų procedūrų ar didelių papildomų išlaidų, nors visus reikiamus dokumentus tokiais atvejais parengia antstoliai, o išieškotojo sumokėtas atlyginimas kuratoriui yra sugrąžinamas, kai gaunama lėšų realizavus skolininko turtą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją kuratoriui yra nustatytas 80 eurų atlygis už atstovavimą vienam skolininkui.

Vis dėlto, jeigu išieškotojas nesutinka, kad būtų paskirtas skolininko kuratorius, antstolis pats inicijuoti jo paskyrimo negali. Todėl antstoliai paprastai informuoja ieškotojus apie galimybę kreiptis į teismą dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo, kai vykdant sprendimą nepavyksta surasti skolininko jokiais žinomais adresais, visa jam siunčiama korespondencija grįžta neįteikta ir neduoda rezultatų paskelbta skolininko paieška.

Sutikdamas, kad būtų paskirtas skolininko kuratorius, išieškotojas pateikia atitinkamą prašymą sprendimą vykdančiam antstoliui, o antstolis šį prašymą kartu su vykdomąja byla perduoda tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai.

Esant teismo paskirtam kuratoriui, jau gali būti taikomos visos priverstinio skolos išieškojimo priemonės. Antstolių praktikoje buvo atvejų, kai skolininkams išvykus į užsienį iš varžytynių buvo parduoti jiems nuosavybės teise priklausę butai, jų dalys ar žemės sklypai.

Todėl nereikėtų manyti, kad ilgas skolininko buvimas užsienyje užkerta kelią priverstiniam turto realizavimui Lietuvoje. Paskiriant kuratorius, taip pat pavyksta išieškoti skolas iš veiklos nebevykdančių įmonių, kurių buvę vadovai po skolų priteisimo dažnai palieka įmones nelikviduotas įstatymo nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis numato, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims.

Teisnumas ir Veiksnumas

Civilinės teisės subjekto samprata visada siejama su jo gebėjimu turėti civilinių teisių ir pareigų. Civilinėje teisėje gebėjimas turėti civilinių teisių ir pareigų yra vadinamas teisnumu. Šiuolaikinėje visuomenėje šį gebėjimą paprastai žmogus įgyja gimdamas.

Tačiau kad asmuo pats galėtų dalyvauti civilinėje apyvartoje, savo veiksmais įgytų teisių ir pareigų, sudaryti sandorius, vien teisnumo nepakanka. Civilinėje teisėje galėjimas savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir pareigų yra vadinamas veiksnumu. Todėl civilinės teisės subjekto samprata siejama su dviem socialinėmis kategorijomis - teisnumu ir veiksnumu. Nors pačiai civilinės teisės subjekto sampratai esminę reikšmę turi tik teisnumas.

Teisnumas - tai gebėjimas turėti civilinių teisių ir pareigų. Civilinio teisnumo, kaip ir bet kurios kitos teisinės sąvokos, pobūdį nulemia konkrečios visuomeninės ekonominės formacijos gamybiniai santykiai. Valstybė, fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia galimybę turėti civilines teises ir pareigas, atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio materialines sąlygas.

Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai suteikia galimybę visiems turėti lygias civilines teises ir pareigas, nepriklausomai nuo lyties, rasės, politinių ir religinių įsitikinimų. Pagal galiojančią Konstituciją ir civilinius įstatymus Lietuvos Respublikoje civilinį teisnumą turi visi Lietuvos piliečiai, taip pat užsieniečiai ir asmenys be pilietybės.

Kadangi galimybę turėti vienas ar kitas subjektines civilines teises garantuoja valstybė, niekas negali atimti ar apriboti civilinių teisių, tik pati valstybė nustatytais atvejais ir tvarka gali tai padaryti. Civilinio kodekso 12 straipsnis neleidžia net pačiam piliečiui apriboti savo teisnumo. Įstatymai numato laikiną teisnumo apribojimą, bet pilietis negali būti visiškai neteisnus. Tik teismo nuosprendžiu piliečiui gali būti atimta galimybė turėti vienas ar kitas civilines teises.

tags: #paskirti #kuratoriu #nuosavybes #teise