Butų ūkio kaupiamieji fondai: teorija ir praktika Lietuvoje

Kaip ir kitos Vakarų bei Centrinės Europos valstybės, Lietuva išgyvena visuomenės senėjimo procesą. Šalies demografinė situacija blogėja - mažėja dirbančių žmonių, daugėja pensininkų. Pensinio amžiaus žmonių pradėjo daugėti jau nuo 1973 m. Tuomet jie sudarė 17,7 proc. visų gyventojų, dabar - virš 20 proc. Pensijų gavėjų skaičius, nepaisant 1995 m. įvykdytos pensijų reformos, nuolat didėja.

Gimstamumas Lietuvoje ėmė mažėti nuo 1990 m. ir 1994 m. jis pasiekė mažiausią skaičių per visą šalies istoriją, o natūralus gyventojų prieaugis tapo neigiamas (daugiau žmonių mirė nei gimė). Labai padidėjo darbingo amžiaus žmonių (ypač 30 - 35 metų vyrų) mirtingumas - ir dėl ligų, ir dėl traumų.

Tai, jog poreikis pačiam pasirūpinti senatve pasinaudojant institucija, nėra itin gajus, rodo tai, kad draudimo bendrovių siūlomą pensijos draudimą yra nusipirkę labai nedaug žmonių. Kita vertus, tokio draudimo siūlymas rodo bent potencialų poreikį ir verslo pasiruošimą pasiūlyti paslaugas. Pensijų draudimas užtikrina saugų, ramų, materialiai aprūpintą gyvenimą sulaukus pensinio amžiaus. Keičia tradicinę skurstančio pensininko sampratą: veiklus ir energingas ateities pensininkas atras laiko ir turės lėšų, kurias galės skirti sau. Gaudami vien valstybinę pensiją, patenkintumėte tik nedidelę dalį savo poreikių. Prasidėjusioje pensijų reformoje dalyvauja nemaža dalis gyvybės draudimo įmonių. Gyvybės draudimas taip pat yra viena iš priemonių, galinčių užtikrinti finansinį stabilumą suėjus pensiniam amžiui, tačiau iki reformos susidomėjimas šia paslauga nebuvo didelis.

Šiame straipsnyje aptariamas pensijų kaupimo teorinis aspektas, pensijų draudimo, pensijų fondų sąvokos. Toliau apžvelgiamas pensijų fondų veiklos reglamentavimas ES teisės aktuose ir LR įstatyme. Taip pat atlikta gyvybės draudimo įmonių, vykdančių pensijų kaupimo veiklą, analizė.

Pensijų draudimas ir fondai

Pensijų draudimas užtikrina saugų, ramų, materialiai aprūpintą gyvenimą sulaukus pensinio amžiaus. Keičia tradicinę skurstančio pensininko sampratą: veiklus ir energingas ateities pensininkas atras laiko ir turės lėšų, kurias galės skirti sau. Gaudami vien valstybinę pensiją, patenkintumėte tik nedidelę dalį savo poreikių.

Pagal pensijų draudimo sutartis kaupiamoms lėšoms bendrovės garantuoja 3 proc. metinių palūkanų , be to, kasmet apdraustajam bus skiriama tam tikra bendrovės pelno dalis, kuri padidins jo pensijų išmokų sumą. Galima pasirinkti pensijos mokėjimo periodiškumą - pensijai sukaupta suma gali būti išmokėta visa iš karto, arba mokama periodiškai - kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį arba kartą per metus.

Pensijų fondai - tai lėšų kaupimo senatvei fondai. Tai būtent kaupimo, o ne skirstymo, kaip dabartinė “Sodra”. Būsimoji pensija iš tikrųjų priklauso nuo kiekvieno mokamų individualių įmokų ir jomis uždirbto investicijų pelno. Įmokos mokamos į asmenines sąskaitas, šios lėšos investuojamos per kapitalo rinką.

Praktika rodo, kad taip investuojamų įmokų grąža, t.y. tai, kas galų gale išmokama pensininkui, yra kur kas didesnė nei valstybinio socialinio draudimo. Be to, uždirbtos investicijų pajamos ir toliau investuojamos, ko visiškai nėra Sodros fonde. Todėl ir pensija uždirbama kur kas didesnė - iki 60-70 proc. Kitas labai svarbus dalykas - apdraustieji yra savo lėšų senatvei savininkai. Jie patys susikaupia savo senatvei, todėl teisė į pensiją ir jos dydis nepriklauso nuo politikų valios, nuo to, kaip kaitaliojami pensijų įstatymai, ir pan. Nereikia pamiršti ir pensijų fondų poveikio kapitalo rinkai. Pensijų fondai nedideles sumas surenka į vieną didžiulį rezervą, kurį galima kur kas sėkmingiau investuoti nei mažyčius įnašus pavieniui. Todėl ši taupymo priemonė yra ypač patraukli kaip tik vidutinių pajamų žmonėms. Tie, kurie turi daugiau laisvų lėšų, paprastai randa būdų kaip jomis pasinaudoti - tai jie daro jau dabar ir pensijų fondų jiems vargu ar reikia.

Vienas iš efektyviausių, duodančių didžiausias pajamas, būdų yra investicijos kapitalo rinkoje - akcijų, obligacijų įsigijimas. Pensijų fondai sudarys sąlygas visiems pasinaudoti šios rinkos privalumais. Be to, šie fondai gauna palankų mokesčių režimą - įmokos ir investicijų pelnas bus neapmokestinami, o mokesčiai sumokami tuomet, kai gaunamos išmokos. Toks mokesčių “atidėjimas” yra labai paplitęs Vakarų šalių pensijų fonduose.

Pensijų fondų reglamentavimas

Europos Sąjungos dokumentuose nėra nusistovėjusios pensijų fondų sąvokos. Tai kyla pirmiausia iš PF prigimties dvilypumo: PF yra siekianti pelno organizacija, kuri kartu turi nesiekiančios pelno institucijos statusą. Taigi neaišku, ar PF yra įmonė ir kokios tada taisyklės jiems turi būti taikomos. Tvirto sutarimo dėl apibrėžimo nėra, tačiau pagal Europos Sąjungos Sutartį 58, 85, 86 straipsnius PF yra įmonės. Specialių Europos Sąjungos direktyvų dėl PF nėra. Yra tik bendras reikalavimas dėl laisvo asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo.

Maždaug nuo 1990 m. PF pradedami išskirti iš kitų finansinių institucijų. 1995 m. gegužės mėn. buvo pasiūlyta Europos Tarybos direktyva, užtikrinanti migruojančių darbininkų papildomų pensijų teises. Ji taip pat nepriimta. Europos Sąjungos dokumentuose naudojama „pensinio aprūpinimo institucijos“ sąvoka.

Pensijų fondų kūrimosi Lietuvoje pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos Pensijų fondų įstatymas, priimtas 1999 metų birželio 3d. Pensijų fondas yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektas, besiverčiantis pensijų fondo veikla, už savo prievoles atsakantis tik nuosavu turtu. Pensijų fondas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už šio fondo prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus. Pensijų fondas negali būti steigiamas ribotam laikui.

Be Vertybinių popierių komisijos išduoto leidimo verstis pensijų fondo veikla draudžiama. Leidimas pensijų fondo veiklai gali būti išduotas naujai įsteigtam pensijų fondui ar jau veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis pensijų fondo veikla. Pensijų fondas negali užsiimti jokia kita veikla, išskyrus tą, kuri susijusi su pensijų fondo veikla. Savo veiklą pensijų fondai grindžia pensijų programomis.

Pensijų programa - teisinių ir organizacinių priemonių visuma, apibrėžianti pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas bei terminus, pensijų programos turto investavimo strategiją bei kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų programos dalyvių ir pensijų fondo teises bei pareigas. Pensijų programą tvirtina ir ją keičia pensijų fondo valdyba įstatuose nustatyta tvarka, ją suderina su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir registruoja Vertybinių popierių komisijoje pastarosios nustatyta tvarka.

Pensijos sutartį su pensijų fondu sudaro įmokų mokėtojas. Pensijos sutartis, sudaryta darbdavio ar kito asmens pensijų programos dalyvio naudai, gali būti individuali, sudaryta tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo vieno programos dalyvio naudai, ir grupinė, sudaryta įmokų mokėtojo daugiau negu vieno programos dalyvio naudai. Darbdavys turi teisę sudaryti pensijos sutartį savo darbuotojų naudai. Tuo atveju, kai įsipareigojimą mokėti pensijos įmokas prisiima darbdavys, darbuotojas turi teisę nurodyti pensijų fondą, su kuriuo darbdavys turi sudaryti pensijos sutartį jo naudai, jei kolektyvinė sutartis nenumato kitaip. Pensijos sutartis turi numatyti galimybę bet kuriuo metu nutraukti pensijos sutartį pensijų programos dalyvio valia. Kitus pensijų sutarčių reikalavimus nustato Vertybinių popierių komisija, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pensijų fondo nuosavo kapitalo sudėtį nustato Akcinių bendrovių įstatymas. Nei pensijų fondo nuosavas kapitalas, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 4 mln. Pensijų fondas įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti garantijų rezervą. Nuosavas kapitalas turi būti investuotas į diversifikuotą investicijų portfelį. daugiau kaip 40 procentų bendros turto vertės. Pensijų fondas negali turėti kitokio skolinto kapitalo, išskyrus trumpalaikes paskolas likvidumui palaikyti.

Pensijų fondo garantijų rezervas formuojamas iš pensijų programų turto investicijų pajamų padarius atskaitymus pensijų programų dalyviams pagal pensijų programose prisiimtus įsipareigojimus. Garantijų rezervas gali būti naudojamas tik dengti pensijų programose prisiimtus įsipareigojimus pensijų programų dalyviams. Kiekvienos pensijų programos lėšos investuojamos ar reinvestuojamos į diversifikuotą investicijų portfelį. Bendra investicijų į vertybinius popierius, išleistus su pensijų fondu susijusių asmenų, suma negali viršyti 25 procentų pensijų programos turto vertės.

Kiekviena finansinė institucija turi savo specifiką. Kaip rodo praktika, rinkoje pirmiausia susikuria bankai, vėliau draudimo kompanijos ir paskiausia į ją ateina pensijų fondai. Pensijų fondai yra specializuota taupymo senatvei institucija. Jie mažus įnašus sutelkia į vieną didelį fondą ir juos investuoja labai ilgam laikotarpiui kapitalo rinkoje. Seniai patikrinta, kad tokios investicijos yra labai efektyvios.

Bankų pagrindinis vaidmuo yra surinkti laisvas lėšas iš vienų asmenų ir perskolinti jas tiems, kam jos tuo metu reikalingos. Šis perskolinimas yra susijęs su rizika, kad paskola niekada nebus grąžinta. Draudimo įmonių tikslas yra padėti padengti finansinius nuostolius, kai ištinka tam tikros rizikos, kurios yra tikimybiškai paskaičiuojamos. Iš asmenų, turinčių bemaž vienodą rizikos laipsnį, renkamos įmokos, iš kurių apmokami nuostoliai tam, kurį šį rizika ištinka. Pensijų fondas kaupiamas lėšas tik investuoja, perskolinti jas draudžiama. Taigi, draudimosi jame rizika yra kitokia nei padėjus indėlį į banką.

Draudimo kompanijos paprastai vykdo ne vien tik pensijų draudimą, bet ir kitas gyvybės draudimo rūšis. Čia nėra turto, priklausančio apdraustiesiems ir pačiai draudimo kompanijai, atskyrimo. Žinoma, jei pensijų fondas pats moka pensijas, jo veikla labai priartėja prie draudimo įmonių. Vakaruose pirmiausia kūrėsi įmonių pensijų fondai, skirti tik jų darbuotojams, kur įmokas mokėjo darbdavys ir jis buvo pensijų garantu. Jei pensijų fondas steigiamas teikti savo paslaugas viešoje rinkoje, išoriškai jis iš tiesų mažai besiskiria nuo draudimo įmonės (jei moka pensijas) ar investicinio fondo (jei veikia individualiomis sąskaitomis).

Kai šie du pensijų fondų tipai sumaišomi, atsiranda pavojų. Tuomet vienas juridinis asmuo turi veikti pagal du visai skirtingus principus. Vakarų valstybėse, iš kur ir atėjo pensijų fondų praktika, šios veiklos pakankamai atskirtos. Deja, Lietuvoje pagal rengiamą pensijų fondų įstatymą ketinama įteisinti jų mišinį. Tuomet ne tik pensijų fondo veikla taps labai sudėtinga, bet reikės ir dviejų priežiūros institucijų - Vertybinių popierių komisijos tai pensijų fondo daliai, kuri kaupia, ir Draudimo priežiūros tarnybos tai, kuri jau moka pensijas. Tokia sudėtinga sistema bus paini ne tik apdraustiesiems, bet ir pareigūnams, vykdantiems priežiūrą.

2000 m. balandžio 6 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl pensinio aprūpinimo reformos, beveik po savaitės Vyriausybė pritarė pensijų sistemos reformos koncepcijai, numatančiai privalomojo kaupiamojo draudimo pensijų, valdomų privačių pensijų fondų, sistemos įvedimą, nedidinant pensijų draudimui skiriamo tarifo. T.y., dalį socialinio draudimo tarifo pervedant kaupimui pensijų fonduose. Seimo rezoliucijoje teigiama, kad pensijų reforma turi būti pradėta 2002 m. sausį. Iki to laiko turi būti parengti visi reformai reikalingi teisės aktai bei atlikti kiti parengiamieji darbai. Svarbu pažymėti, kad rezoliucijoje įtvirtinta nuostata pensijų reformai finansuoti skirti dalį privatizavimo lėšų.

Privalomojo kaupimo privačiuose pensijų fonduose įvedimas yra labai naudingas. Privati pensijų sistema, paremta lėšų investavimu, užtikrintų didesnes išmokas, esant toms pačioms ar net mažesnėms įmokoms. Padidėtų žmonių motyvacija kaupti senatvei. Kaupimu paremta pensijų sistema yra labai reikalinga ir šalies kapitalo rinkai.

Pensijų reforma buvo neišvengiama dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. Visuomenė sensta, mažėja gimstamumas, todėl mažėja ir dirbančių asmenų. Dabartinė socialinio draudimo sistema („Sodra“) veikia einamuoju finansavimo principu - gautos lėšos iš karto paskirstomos pensijoms ir pašalpoms mokėti, kaupiamųjų rezervų nėra. Be to, senatvės pensija sudaro vos 25-40 proc. buvusio atlyginimo. Siekiant pagerinti padėtį, pradėta pensijų reforma, kuri turėtų užtikrinti saugesnę senatvę.

Šiuo metu vidutinė „Sodros“ pensija yra 341 Lt, garantuojanti minimalų pensinį aprūpinimą skurdo ar negalios atveju. Pensijų kaupimo sistemos reforma suteikia galimybę kiekvienam dalyviui gauti didesnę pensiją, nei gali garantuoti „Sodra“. Pasirinkus kaupimą privačiame pensijų fonde, įmokų mokėjimo pobūdis ir dydis nesikeičia, nereikia nieko papildomai mokėti. Darbdavys moka tokią pačią įmoką (34 proc.) „Sodrai“, o ši atskaito reikiamą sumą pensijų fondams. Kaupdami pensiją privačiai, apdraustieji nepraranda teisės į pašalpas nelaimės atveju bei valstybinės socialinės pensijos. Be to, sukauptos lėšos tampa apdraustojo nuosavybe ir yra paveldimos.

Steigiamoms pensijų kaupimo bendrovėms, jų investavimo kryptims keliami griežti įstatymų reikalavimai, jas prižiūrės dvi kontrolės institucijos: Vertybinių popierių komisija ir Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

Gyvybės draudimo įmonių analizė

Šioje dalyje trumpai pristatomos ir palyginamos pensijų draudimą vykdančios gyvybės draudimo įmonės. Nagrinėjama, koks jų įstatinis kapitalas, pagrindiniai akcininkai, įmonių reitingai, rinkos užimama dalis ir jų siūlomi pensijų fondai. Analizėje naudojami iki 2004 metų liepos 31 dienos duomenys, pasibaigus antram pensijų reformos etapui.

Antroje dalyje analizuojamos sukauptų finansinių lėšų investavimo kryptys, fondų pelningumas. Pensijų sistemos reforma, startavusi 2003 metais liepos 4 dieną Seimui priėmus 11 įstatymų paketą įsibėgėjo. Pasibaigus antram pensijų reformos etapui pensijų draudimą vykdė 12 įmonių, iš kurių 7 gyvybės draudimo įmonės. Be draudimo gyvybės įmonių pensijų kaupimą vykdo investicinės bendrovės, kurias prižiūri vertybinių popierių komisija.

Nors gyvybės draudimo rinkos augimas Lietuvoje gerokai pralenkia...

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginami skirtingi finansiniai produktai:

tags: #butu #ukis #kaupiamieji