Pasakojimai apie gyvenimą ir darbus kaime dažnai atskleidžia ne tik agrarinio sektoriaus aktualijas, bet ir kaimo bendruomenių veiklą, verslo kaime ypatumus, naudingus patarimus augalų mėgėjams, gamtininko komentarus bei užsienio šalių ūkininkų istorijas. Ši laida aktuali ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms.
Šiame straipsnyje panagrinėsime vienos tokios sodybos istoriją, kuri susijusi su trimis broliais ir tapo svarbia bendruomenės dalimi.
Lietuvos etnografiniai regionai
Trys broliai Pilveliai ir jų ryžtas ūkininkauti
Trys broliai Pilveliai ryžtingai nusiteikę ūkininkauti. Istorija sena kaip pasaulis: trys broliai, žemės dalybos ir ilgi metai nesantaikos. Tik viena detalė išskirtinė - į brolių karą įsijungė sulaukėjęs jautis. Prieš tris savaites jis mirtinai sužalojo savo šeimininką, o dabar vaikšto laisvas ir gąsdina kaimynus, kurie nuo gyvulio ginasi tik traktoriumi. Pašnekovė stebėjosi, kad keisti mūsų krašto įvykiai sklinda už Kupiškio rajono ribų, ir pradėjo pasakoti apie vienkiemį Maksvyčių kaime (Noriūnų sen.). Čia esą prieš tris savaites jautis užbadė savo 76 metų šeimininką Vladą Vėtą. Tuo viskas nesibaigė - po laidotuvių gyvulys dar tebevaikšto laisvas aplink sodybą, nuklysta į kaimynų kiemus ir gąsdina žmones.
Užsukę į arčiau stovinčią sodybą sutikome patį jaučio savininko brolį Rimantą Vėtą.
"Susitaikinimo sodyba" Pakutuvėnuose
1996 m. „Čia dažnai atvykdavo šv. numelioruotą kaimą ir vienišą bažnyčią. miestelio, o man patiko. mano įsitikinimu jis turėtų būti būtent čia. JE Telšių vyskupo Antano Vaičiaus palaiminimą. klebonu kun. J. išsinuomavo 49,25 ha žemės aplinkui Šv. Pakutuvėnuose ir ėmė kurti „Susitaikinimo sodybą“.
Abiem atėjo ta pati vizija: etnografinė žemaitiška sodyba. Norėta, kad bendruomenė būtų krikščioniško gyvenimo pavyzdys.
Ši sodyba tapo traukos centru ne tik vietiniams, bet ir atvykusiems iš toliau. Tarnybos nariai atvyksta asmeninėms rekolekcijoms. Išsinuomavus žemę aplink bažnyčią, imta kurti "Susitaikinimo sodybą".
Molinukas - pirmasis statinys
1991 m. pranciškonai statosi molinę trobelę - „molinuką“. Molinukas turės verandą.
Didelis klausimas kur mes, pirmieji broliai, atliksime noviciatą? O kur jį reikėtų statyti? susirinko Angelė, Aurida, br.Gediminas, Faustas ir aš.
Atsivertę skaitėme šv. žodžius, kad eitume ir statytume. sienas pindamas iš žabų vytelių. ir pasistatyti - molinį. kadangi žiemos pas mus šaltos. kaimo, kurie patarė su moliu maišyti ne mėšlą, o pjuvenas. žymiai efektingesnė rišamoji priemonė. Aš pasiuvau odines kojines moliui minkyti. pamatus, išpynėme molinuko sienas. padėdavo. patarimų. supratome, kad mums dviese tikrai pritrūks jėgų.
Aleksandravo. Aukojo mums visi kas ką galėjo. Bendrovės pirmininkas paaukojo duris, langą.
Molinukas 2008 m.
Amerikietis Viljamas Gulas, pamatęs vienuolius, murdančius molyje, labai susižavėjo. Jis visa tai išvydo savo akimis. Jis buvo nustebęs, kaip vienuoliai gyvena iš duonos ir vandens. Jis, valgydamas duoną, užsigerdamas vandeniu, tikriausiai manė, kad sapnuoja. „Būkit geri, gyvenkit šitaip“.
Deja, 2011 m. rudenį molinuko likučiai sulyginti su žeme.
Bendruomenės gyvenimas ir veikla
Pakutuvėnai tapo vieta, kurioje susitinka įvairūs žmonės, ieškantys dvasinio gyvenimo ir bendrystės. Čia vyko stovyklos-rekolekcijos prieš žygį į Žemaičių Kalvariją.
Gyvenimo taisyklės, galiojusios iki 2018 m.:
- Atvykusius žmones priimame 3 dienoms susipažinimui.
- Išsilaikome iš paaukotų lėšų ir savo darbo.
- Punktualiai laikomės dienotvarkės.
- Muzikos ar kitokių garso įrašų klausomės, jeigu niekas neprieštarauja.
Bendruomenės nariai meldžiasi ir atgailauja už savo ir pasaulio nuodėmes. Jie gamina maistą konteineriuose, šildosi įkaitusiais akmenimis kapinių koplyčioje.
Pakutuvėnuose veikė kelios bendruomenės:
- „Šv. Pranciškaus reabilitacijos“ (1996-1999 m.) bendruomenė.
- Nuolat gyvena 10-13 žmonių.
2005 m. vasarą bendruomenei vadovauti paskirtos Švč. Mergelės Marijos tarnaitės seserys vienuolės. Nuo 2013 m. bendruomenėje nuolat gyvena 5-6 žmonės.
Bendruomenės dienotvarkė pritaikyta Pautuvėnų misijai. Kasdien vyksta Šv. Mišios.
Svarbūs įvykiai ir statybos
Sodyboje nuolat vyko statybos. 1997 m. pastatytas ąžuolinis altorius. 2000 m. rudenį buvo uždengtas naujas stogas bažnyčiai. 2002 m. liepos mėn. nutiestas kelias pro bažnyčią į buvusios klebonijos vietą. 2009 m. pastatytas „vyrų namas“. Tais pačiais metais pasodintas „Tūkstančio ažuoliukų parkas“ Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui įamžinti. 2010 m. pastatyta nauja lauko virtuvė.
2005 m. birželio 17 d. bendruomenei vadovauti paskirtos Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaitės seserys vienuolės.
2013 m. rugsėjo 1 d. vienuolynas uždarytas, seserys išvyko iš Pakutuvėnų.
Doc. Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė I Vilniaus katedros karališkosios įkapės. Istorija ir tyrimai.
Žemės dirbimas ir ūkininkavimas
Trys broliai Pilveliai nusiteikę ūkininkauti. Dunauskų šeima garsėja ne tik kaip gražiausios sodybos savininkai, bet ir auginantys ponius. Ūkininkų susitikimas su premjere: diskusija jau ne apie problemas, o apie sprendimus. Atkuriamoji žemdirbystė: nauju žvilgsniu į ūkininkavimo ištakas. Apkaišyti melžimo robotai ir kiti šalčio išbandymai ūkiuose. Jaunojo ūkininko dilema: parduoti karves ar statyti modernią fermą? Neariminio žemės dirbimo šalininkų gretos retėja.
Šios temos atspindi agrarinio sektoriaus aktualijas ir iššūkius, su kuriais susiduria ūkininkai. Svarbu ieškoti naujų sprendimų ir būdų, kaip efektyviai ūkininkauti ir išlaikyti kaimo tradicijas.
Kapinės ir atminimo ženklai
Šiemet, šalia keliuko vedančio link garbingo Zanavyko įamžinimo vietos, išsirikiavo atminimo ženklai kitai bendrapavardei sodybai. Šių metų rugpjūčio 2 d. didesnė dalis mūsų giminės suvažiavo pas mus Kaune į daugiaaukščio namo kiemą. Pakeliui aplankėme Kaune palaidotus, grįžusius iš tremties, tėvelius ir jauniausią sesutę Aldoną. Žvirgždaičiuose mūsų jau laukė kiti giminės. Čia pamatėme didžiulį akmenį su meistro A. Vaičiūno iškaltais visais mūsų šeimos vardais. Prie akmens pastatytas įspūdingas koplytstulpis, išdrožtas skulptoriaus Algimanto Sakalausko. Keturios liepos skirtos Staugaičių dukroms, eglė - mamytei, ąžuolas - tėveliui.
Šalia sodybų dažnai galima rasti kapines, kurios saugo kaimo istoriją ir atminimą apie žmones, gyvenusius tose vietose.
| Kapinių pavadinimas | Plotas (ha) | Ypatybės |
|---|---|---|
| Kaimo kapinės | 0,20 | Apaugusios retu mišku |
| Kaimo kapinės | 0,10 | Apjuostos ganykla |
| Miško kapinės | 0,15 | Yra kalvoje, apjuostos mišku |
| Kaimo kapinės | 0,06 | Apjuostos ganykla, keliuku |
Kapinėse ilsisi savanoriai, žuvę 1919 m. - 1921 m. Jų kapai yra istorijos paminklai. Taip pat kapinėse palaidoti kunigai ir tremtiniai. Svarbu saugoti ir gerbti šias vietas, nes jos yra mūsų istorijos dalis.