Bundantis pavasaris ant nosies, kaip visada prikelia iš žiemos miego ne tik mūsų gražiąją gamtą, bet ir pažadina jaunų šeimų troškimą sukti lizdelius nuosavame žemės lopinėlyje. Vis dažniau jaunos poros pagalvoja apie nuosavo namo statybas.
Turėti nuosavą namą gražiame žemės sklype - daugelio svajonė. Tačiau perkant žemės sklypą svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kad vėliau nekiltų problemų.
1 epizodas „Kiekvienas galime tapti pokyčiu. Žalieji pirkimai ir valstybės kaip pirkėjo galia“
Sodybinis sklypas - viena iš SSRS piliečių žemės naudojimo formų. Lietuvoje 1945-90 sodybiniai sklypai buvo duodami neterminuotai ir nemokamai.
Kolūkiečio šeimos sodybinio sklypo dydį nustatydavo visuotinis kolūkiečių susirinkimas, atsižvelgdamas į tai, kiek kolūkietis prisidėdavo prie visuomeninės gamybos, bet ne daugiau kaip 0,6 ha vienai šeimai. Valstybinių ūkių darbininkams sodybinis sklypas buvo skiriamas iki 0,5 ha, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitų įstaigų specialistams - 0,25 ha, kitiems kaimo gyventojams, dirbantiems nesusijusiose su žemės ūkiu organizacijose, - iki 0,15 ha.
Kolūkis ar valstybinis ūkis, negalėdamas skirti viso dydžio sodybinio sklypo prie gyvenamųjų namų, likusią jo dalį duodavo už gyvenvietės gyvenamosios zonos ribų.
Daugiau nei dešimt metų kadastrinių matavimų srityje dirbanti pašnekovė teigia išgelbėjusi ne vieno žmogaus piniginę renkantis žemės sklypą.
„Žmogus, ypač radęs jam patinkantį žemės sklypą, dažnai puola jį pirkti tiesiog aklai, nepasidomėjęs tikraisiais žemės sklypo duomenimis.
Svarbūs dokumentai perkant žemės sklypą
Žemės sklypas turi turėti nuosavybės dokumentą - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. „Tai yra pagrindinis dokumentas, kai asmuo perka sklypą. Taip pat žemės sklypo planas - kaip priedas prie pagrindinio dokumento.
Pastarajame labai svarbi detalė: "Matavimo tipas". Čia galimi du variantai: "žemės sklypas suformuotas atliekant prelimenarius matavimus" arba "žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus". Šioje vietoje visada atkreipkite dėmesį į žemės sklypo dokumentus.
Labai svarbus momentas - preliminarūs matavimai - tai tas pats, kas jūs nežinotumėte, kur randasi jūsų žemės sklypas ir kokio jis ploto. Tarsi, žinotumėte tik tai, kad „čia“, „kažkur“ padrikai šioje vietovėje. O kadastriniai matavimai - tai reiškia, kad sklypo kampai yra tiksliai nustatyti, suderinti su kaimynais ir jo plotas yra aiškus. Štai tokį sklypą būtent rekomenduočiau pirkti. Nes įsigydami sklypą pagal prelimenarius matavimimus, turėsite katę maiše.
Į ką dar svarbu atkreipti dėmesį, kad perkant žemės sklypą tikrai nenusviltumėte?
- „Jeigu žemės slypo pardavėjas vietoj sklypo plano pakiša ranka braižytą popieriuką, tai žinokite, kad ten tikrai ne geodeziniai matavimai. Turi būti nurodyta žemės sklypo koordinatės. Dažniausiai daromi A3 formato planai, kur yra nurodyta koordinačių žiniaraštis X ir Y. Tai reiškia, kad sklypui yra parengti geodeziniai matavimai. O taip pat labai svarbu, kokioje sistemoje perengtas žemės sklypo planas. Turėtų būti parašyta „LKS 94“.
Tvora - dar vienas aspektas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį asmuo, atvykęs apžiūrėti patikusio žemės sklypo.
„Dažnai mes susiduriame su tokiais atvejais, kad tvora neatitinka žemės sklypo ribų. Dažniausiai, jeigu šalia būna valstybinės žemės sklypas, laisva žemė, kur paprastai žmonės sako "aš kaimyno neturiu", iš tikrųjų kaimyną turi. Tas „kaimynas“ tai "Lietuvos Respublika".
Paaiškėja, kad asmenys savavališkai apsitveria LR žemės plotą nuosava tvora, o pardavus jį, naujajam žemės sklypo šeimininkui atsiranda netikėtos problemos, kai pastarasis užsako geodezinius matavimus - tiksliuosius žemės sklypo ribų matavimus. Štai tuomet ir paaiškėja, kad tvora išsikiša už žemės sklypo ribų.
O tada prasideda tos tvoros legalizavimo klausimas: ar leis valstybė nusipirkti papildomos žemės, kuria jis naudojasi, ar reikės tiesiog tvorą perstatyti ant savo sklypo ribos.
Kaip išvengti klaidingų žemės sklypo ribų pavojų?
„Perkant žemės sklypą būtinai paprašyčiau pardavėjo, kad pačioje vietovėje būtų aiškiai pažymėtos žemės sklypo ribos. Pastebėjau, ypač soduose žmonės kovoja dėl kiekvieno žemės centimetro.
Labai svarbu nusistatyti sklypo ribas ir susiderinti su kaimynais, kad po to nebūtų taip, jog pastarieji savo turtą laikytų ant jūsų žemės. Taigi, kadastriniai tikslieji geodeziniai matavimai padės jums išvengti nesusipratimų su kaimynais ir su statybom.
Todėl protingas ir apdairus žingsnis - tiesiog išsikviesti matininką ir tuomet pagal plane nurodytas koordinates, kurios suvedamos į specialų geodezinį prietaisą, bus aiškiai pažymėtos žemės sklypo ribos pačioje vietovėje.
Jeigu jau, atrodo, po tokios patarimų revizijos ramu, galime pirkti sklypą, tai pasirodo, tai dar ne viskas. Būtina įsitikinti ar jūsų pasirinktame svajonių žemės sklype nėra papildomų apribojimų.
„Papildomi apribojimai asiranda tada, jeigu, tarkime, perkate žemės sklypą, o ten netoliese yra aukštos įtampos elektros laidai. Tai ir yra tam tikras apribojimo plotas, kuris automatiškai sumažina jūsų statybų plotą. Kartais gali sumažinti iki tiek, kad netilps pastatyti net mažiausio namelio.
Įsitikinti ar jūsų pasirinktas žemės sklypas neturi apribojimų galite susisiekę su matininkais arba galite patys pasižiūrėti žemės sklypo registro išraše, kuriame turi būti surašyti apribojimai.
Dažnai atvažiavus apžiūrėti žemės sklypo namo statybai paaiškėja, kad jame randasi papildomų statinių.
„Tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį ar tie statiniai yra registruoti registrų išraše. Tuomet pastarajame turėtų būti užfiksuotas ne tik žemės sklypas, bet ir žemės sklypas su statiniais. Arba dar paprastai būna įrašyta kita informacija: tokiu atveju turi būti įrašytas statinių registro numeris. Anksčiau statinius registruodavo atskirai nuo žemės sklypo.
Tad būtina pasižiūrėtii ar jie tikrai įrašyti į registrų išrašą, o taip pat pasiimti kadastrinių matavimų bylą, nes ir statiniai yra išmatuojami. Jiems paruošiami dokumentai.
„Papildomi rūpesčiai radus statinius žemės sklype gali kilti tuomet, jei pirkėjas mato, kad iš jų nieko nepadarys, juos reikės griauti. Tokiu atveju prieš perkant sklypą reikėtų įsivertinti ir griovimo kaštus, į kuriuos įeina statinių išregistravimas, kitaip tariant, bylos „išnulinimas“.
Jeigu jūs tikrai pirktumėte tokį žemės sklypą, kur reikalinga nugriauti statinius arba iš statinių likę tik pamatai, tai geriau juos išnulinti, kad jų neskaičiuotų prie jūsų turto vertės. Tada beliks tik įsivertinti statinio nugriovimo kainą, kuri dažnai pasitaiko skirtinga. Nes statiniai gali būti mediniai, o gali būti ir iš plytų, ko pasekoje gali prireikti griauti sunkias gelžbetones pertvaras.
Dar K.Vonegutas sakė „Žmogus yra niekas be savo šaknų - tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu - namai“.
Žemės sklypų padalijimas ir atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas.
Įsivaizduokime, kad Jūs kartu su broliu turite žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, kurį valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jūs nusprendėte šį žemės sklypą pasidalinti.
Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų.
Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą.
Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.
Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.
Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.
Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
Po to projektas teikiamas patikrinimui.
Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Taigi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra labai greitas procesas ir užtrunka apie 1 savaitę.
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.
Sodyba buvo išpirkta dviejų savininkų - žento ir uošvio vardu, registrų centre įregistruoti abu savininkai kaip turintys po 1/2 visų pastatų. Namas yra dviejų atskirų butų, bet kažkodėl registruotas kaip vieno buto gyvenamas namas.
Už pasodybinį sklypą sumokėjo anyta, jos vardu žemėtvarkos skyriuje yra kvitai.
Paveldėtas įmokas investiciniais čekiais už namų valdos žemės sklypą galima užskaityti sudarant to žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį iš valstybės, taip tampant sklypo savininku.
Tačiau namų valdos žemė parduodama tik pastatų, stovinčių toje žemėje, savininkui/-ams.
Dukra, paveldėjusi šias įmokas, jomis pasinaudoti ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties negalės tol, kol nebus pastatų ar jų dalies savininkė. Tikriausiai ja galėtų tapti po tėvo/uošvio mirties, galimai paveldėdama jo nuosavybės dalį.
Taigi, kol toji dukra nėra pastatų savininkė, jai iš jos turimų paveldėtų įmokų nėra jokios naudos - ji neturi teisinio pagrindo nei pirkti to sklypo, nei tas įmokas panaudoti kitaip.
Kol kas vienintelis racionalus būdas neprarasti jų vertės - įmokas notariškai patvirtintomis sutartimis perleisti (padovanoti) tame žemės sklype stovinčių pastatų savininkams po 1/2 dalį. Šie, turėdami savo dalis, jas galėtų užskaityti sudarant to ž. skl. pirkimo - pardavimo iš valstybės sutartį.
Bandykit tartis gražiuoju. 1/2 įmokų jūsų rankose realiai turi 1/2 to sklypo vertės, perkant ją iš valstybės. Įmokos ne pastatų savininkui yra bevertės.
Tam, kad įteisinti valdomo sklypo nuosavybės teisę, abiems pastatų bendrasavininkiams reikia kreiptis į žemėtvarkos skyrių su prašymu tą sklypą pirkti.
Reikalas užtruks ir kainuos: geodeziniai matavimai (ieškokitės matininko, domėkitės kainom), matavimų patikra, tvirtinimai, registravimas Registrų centre, pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimas pas notarą, nuosavybės registravimas Registrų centre.
tags: #kas #yra #pasodybinis #sklypas