Rankšluosčių Džiovintuvo Keitimas Daugiabutyje: Taisyklės ir Reikalavimai

Daugiabučiuose namuose dažnai kyla klausimų dėl įvairių remonto darbų, įskaitant ir rankšluosčių džiovintuvų (dažnai vadinamų "gyvatukais") keitimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios taisyklės ir reikalavimai galioja keičiant šiuos įrenginius, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.

Bendrosios Nuostatos

Karšto vandens sistemos vamzdynai, įskaitant ir rankšluosčių džiovintuvus, yra priskiriami prie pastato bendrojo naudojimo objektų (BNO), konkrečiai - prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų. Tai nustato LR Civilinis kodeksas ir jį detalizuojantis „Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas“.

Už bendrųjų pastato inžinerinių sistemų priežiūrą, remontą ir kitokį tvarkymą (eksploatavimą) atsakingas yra pastato BNO valdytojas: bendrija, savivaldybės paskirtas administratorius ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Valdytojas samdo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, kurio atstovai (santechnikai) ir atlieka priežiūros darbus.

Santechnikų Reikalavimai ir Remonto Ypatumai

Tam, kad santechnikai galėtų tinkamai atlikti savo pareigas, jie turi turėti galimybę pasiekti karšto vandens sistemos vamzdynus ir gyvatukų pajungimo vietas. Jei remonto metu gyvatuko pajungimo vietos yra paslepiamos, tai eliminuoja galimybę tinkamai vykdyti karšto vandens sistemos eksploatavimo veiksmus. Todėl santechnikų reikalavimas "viską atstatyti" gali būti teisėtas, nebent specialistas, karšto vandens sistemų projektuotojas, įrodytų, kad Jūsų „gyvatukas" turi tokias pačias hidraulines ir šilumos atidavimo charakteristikas, kaip ir kiti toje sistemoje sumontuoti „gyvatukai".

Gyvatuko Keitimo Aspektai

Vaiva Jakubauskienė, UAB "Desora" pardavimo vadovė, teigia, kad prieš perkant naują gyvatuką, reikia išsiaiškinti, prie kokios sistemos buvo prijungtas senasis: centralizuotos ar autonominės šildymo sistemos, recirkuliacinės karšto vandentiekio linijos arba elektros. Taip pat jie gali būti kombinuoti: žiemą šyla nuo šildymo sistemos, vasarą kaitinami elektra.

Keičiant gyvatuką sename daugiabutyje, naujasis turės būti jungiamas prie tos pačios sistemos kaip ir senasis. Pakeisti seną, prie vandentiekio ar šildymo sistemos prijungtą gyvatuką nauju elektriniu teoriškai galima, bet praktiškai neįmanoma be visų namo gyventojų sutikimo.

Populiariausi S ir kopėtėlių formos gyvatukai. Sparčiai populiarėja ir kombinuoti rankšluosčių džiovintuvai, kurie žiemą jungiami prie centralizuotos šildymo sistemos, o vasarą šildomi elektra. Norėdami įrengti kombinuotą gyvatuką, turėsite pirkti elektrinį kaitinimo elementą.

Medžiagos ir Korozija

Renkantis gyvatuką, jungiamą prie karšto vandens sistemos, svarbu pasidomėti, iš kokių medžiagų jis pagamintas. Džiovintuvai gali būti iš paprasto plieno, vario arba cinkuoto plieno. Pastarieji atsparūs korozijai ir tarnaus ilgiau.

Jei rankšluosčių džiovintuvas jungiamas prie centrinio šildymo sistemoms su priverstine cirkuliacija, galima rinktis pigesnį, iš paprasto plieno pagamintą gyvatuką. Tačiau, jei jis jungiamas prie recirkuliacinės buitinio karšto vandentiekio linijos, rekomenduojama rinktis tik cinkuoto plieno arba varinius džiovintuvus.

Termostatas ir Pajėgumas

Į elektrinius ir prie autonominės šildymo sistemos jungiamus gyvatukus galima įstatyti termostatą, kuris reguliuoja temperatūrą. Prie karšto vandens sistemos prijungtų džiovintuvų reguliuoti negalima, nes tai gali paveikti kaimynų šildymą.

Renkantis gyvatuką, svarbu apskaičiuoti jo pajėgumą, kad vonioje nebūtų per šalta arba per karšta. Tačiau daugiabučių namų gyventojai dažnai stengiasi įsigyti kuo didesnį ir galingesnį gyvatuką, neatsižvelgdami į rekomendacijas.

Savavališki Pakeitimai ir Šildymo Sistemos Išbalansavimas

Manto Užolinsko teigimu, itin dažna problema yra bendros namo šildymo sistemos hidraulinis išbalansavimas, kuris nutinka tuomet, kai buto savininkas savavališkai ir netinkamai atlieka šildymo prietaisų (radiatorių) keitimą į didesnius ar mažesnius, dalį jų demontuoja ar netgi įrengia papildomus. Kiekviena tokia neteisėta intervencija į šildymo sistemą turi savo padarinius, dėl kurių dažniausiai nukenčia ne pats veikos darytojas, o likę daugiabučio gyventojai.

Tokie savavališki pakeitimai yra nuostolingi tiek energiniu, tiek finansiniu požiūriu, nes vartotojas, kuris nelegaliai pasididino šilumos prietaisų kiekį, mokės beveik tą pačią sumą kaip visada, o likęs šilumos kiekis, kurį jis sunaudojo, papildomai bus paskirstytas visiems gyventojams proporcingai pagal tai, kokio ploto būste jie gyvena, nors pastarieji tos šilumos ir nesuvartojo.

Veiksmai Prieš Keičiant Gyvatuką

1. Būtina kreiptis į pastato administratorių ir gauti leidimą.
2. Parengti paprastojo remonto projektą (aprašą), kurį ruošia projektavimo įmonės, pastato administratorius ar daugiabučio šilumos ūkio prižiūrėtojas.
3. Projektą suderinti su pastato administratoriumi.
4. Tik gavus leidimus darbams bute atlikti, galima imtis projekte numatytų šildymo prietaisų demontavimo ir keitimo darbų.

Termofikacinio Vandens Išleidimas

Prieš pradedant vykdyti pastato/buto šildymo sistemos pertvarkymo darbus, buto savininkas turi pateikti pastato valdytojo pritarimą numatomiems darbams ir sutikimą termofikacinio vandens išleidimui iš pastato šildymo sistemos AB „Šiaulių energija“.

Buto/patalpų savininkas, apmokėjęs AB „Šiaulių energija“ išrašytą sąskaitą už termofikacinį vandenį, turi kreiptis į pastato valdytoją ir/ar šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją dėl termofikacinio vandens išleidimo iš pastato šildymo sistemos. Išleidus termofikacinį vandenį iš sistemos, buto/patalpų savininkas gali atlikti šilumos įrenginių pertvarkymo darbus.

Užbaigus šilumos įrenginių pertvarkymo darbus, iki uždengiant pertvarkytus šilumos įrenginius, kreiptis į pastato valdytoją ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją dėl atliktų darbų atitikties paprastojo remonto aprašui patvirtinimo.

tags: #dziovintuvu #keitimas #daugiabutyje