Šeimos teisė yra ypatinga teisės šaka, kurioje susipina privatūs ir viešieji interesai. Ši teisės sritis reguliuoja socialinių institutų, sudarančių visuomenės ir valstybės pagrindą, teisinius santykius. Šeima yra laikoma "ląstele". Šeimos teisinių santykių nagrinėjimas Civilinio proceso kodekse (CPK) nustato galimybę teismui veikti savo iniciatyva.
Svarbu paminėti, kad šeimos bylose nustatyti tam tikri ypatumai. Todėl, teisėjo vaidmuo yra dar didesnis nei kitose civilinėse bylose. Teisėjo pareiga siekti, kad ginčas būtų išspręstas taikiai, yra tiek visai visuomenei, tiek suinteresuotiems asmenims.
Nagrinėjant šeimos bylas, teismas turi užtikrinti ne tik privataus, bet ir viešo intereso apsaugą. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, gali pasiūlyti pateikti įrodymus (CPK 58 str.), išreikalauti iš registrų apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą ir pan. Teismas turi įvertinti jų visumą, tai pažymėdamas sprendime.
Šeimos bylų ypatumai:
- Bylos dėl tėvų valdžios apribojimo.
- Bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
- Bylos dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šeimos bylose teismas gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, jeigu to reikalauja vaiko ar kitų šeimos narių teisėti interesai. Tai reiškia, kad teismas gali veikti savo iniciatyva, rinkdamas įrodymus ir nustatydamas aplinkybes, net jei šalys to neprašė.
Svarbu paminėti, kad teismo sprendimas turi užkirsti kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą ateityje. Tai reiškia, kad teismas turi išspręsti visus susijusius klausimus, kad būtų užtikrintas stabilumas ir aiškumas šeimos santykiuose.
Tačiau, svarbu atsiminti, kad teismo aktyvumas turi ribas, kad nebūtų pažeistas teismo nešališkumas. Teismas turi užtikrinti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, bet taip pat turi išlikti nešališkas ir objektyvus.
Teismo teisės ir pareigos šeimos bylose:
- Teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.).
- Pareiga siekti, kad ginčas būtų išspręstas taikiai.
- Pareiga atsižvelgti į vaiko nuomonę.
Vaiko nuomonė yra svarbi, bet ne lemiama. Teismas turi įvertinti vaiko amžių, brandumą ir motyvaciją, prieš priimdamas sprendimą, kuris atitiktų konkretaus vaiko interesus. Teismas turi įvertinti jų visumą, tai pažymėdamas sprendime.
Vaiko interesų apsauga:
- Materialinis išlaikymas.
- Aprūpinimas gyvenamuoju būstu.
- Aukštų moralinių savybių ugdymas.
- Tvirtos asmenybės vystymasis.
Šeimos bylose yra draudžiama priimti sprendimą už akių. Tai reiškia, kad teismas turi užtikrinti tinkamą ginčo šalių dalyvavimą teismo posėdyje. Ši taisyklė užtikrina, kad visos šalys turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę ir pateikti įrodymus.
Svarbu paminėti, kad šeimos bylose teismo posėdžiai gali būti uždari, jei to reikalauja bent viena ginčo šalis. Tai yra daroma siekiant apsaugoti sutuoktinių gyvenimo privatumą ir užtikrinti, kad šeimos santykiai nebūtų viešai aptarinėjami.
Apibendrinant, šeimos bylose teismas turi aktyviai veikti, siekdamas teisingai išspręsti bylą ir apsaugoti vaikų bei kitų šeimos narių teises ir interesus. Tačiau, teismas turi išlikti nešališkas ir objektyvus, užtikrindamas, kad būtų laikomasi visų proceso principų.
Teismo aktyvumo ribos:
- Teismo nešališkumas.
- Proceso principų laikymasis.
- Vaiko interesų apsauga.
Šeimos bylos yra nedispozityvių bylų grupė, kurioje teismas turi aktyviai veikti, siekdamas užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą ir apsaugoti pažeidžiamų asmenų, tokių kaip vaikai, globotiniai ir kt., teises ir interesus.
Teismas turi teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, jei to reikalauja vaiko ar kitų šeimos narių teisėti interesai. Tai yra proceso principų - dispozityvumo - išimtis (CPK 13 straipsnis). Teismas gali veikti savo iniciatyva, rinkdamas įrodymus ir nustatydamas aplinkybes, net jei šalys to neprašė.
Pavyzdžiui, teismas gali nustatyti išlaikymo formą, kuri geriausiai atitiks vaiko interesus, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, pajamas, pajamų pastovumą ir panašiai. Teismas gali pasiūlyti pateikti įrodymus, susijusius su šalių pajamomis iš ūkinės veiklos.
Tačiau, svarbu atsiminti, kad teismo aktyvumas turi ribas, kad nebūtų pažeistas teismo nešališkumas. Teismas turi užtikrinti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, bet taip pat turi išlikti nešališkas ir objektyvus.
Šeimos teisėje mediacijos taikymas gali padėti šalims susitarti dėl ginčo sprendimo. Tačiau teismas negali „primesti“ joms savo nuomonės. Teismas turi visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą, vadovaudamasis vaiko interesais.
Apeliacijos bei kasacinis teismai taip pat gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, jei to reikalauja vaiko ar kitų šeimos narių teisėti interesai. Jie gali nustatyti auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti.
Pavyzdžiui, sprendžiant tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus, teismas turi atsižvelgti į vaiko norus, jei jie neprieštarauja vaiko interesų visumai. Teismas turi įvertinti vaiko amžių ir jo brandumą, taip pat ir kitas aplinkybes.
Apibendrinant, šeimos bylose teismas turi aktyviai veikti, siekdamas teisingai išspręsti bylą ir apsaugoti vaikų bei kitų šeimos narių teises ir interesus. Tačiau, teismas turi išlikti nešališkas ir objektyvus, užtikrindamas, kad būtų laikomasi visų proceso principų.