Nuomos sutartis - tai abipusė sutartis, kurioje nuomotojas suteikia būstą nuomininkui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomą. Tačiau kartais nuomininkai nesilaiko savo įsipareigojimų ir nesumoka nuomos, kas gali sukelti nemažai problemų tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Ką daryti, jei nuomininkas nemoka nuomos, ir kokie teisiniai aspektai svarbūs šioje situacijoje?
1. Supraskite savo teises ir pareigas
Pirmiausia svarbu žinoti, kokios yra jūsų teisės pagal nuomos sutartį. Paprastai nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomą už būstą, tačiau kartais sutartyse gali būti numatyta, kad nuomotojas sumoka už tam tikras papildomas paslaugas (pvz., komunalinius mokesčius). Jei nuomininkas atsisako sumokėti nuomą, turite teisę reikalauti sumokėti šią sumą pagal sutartį.
2. Susisiekite su nuomininku
Pirmas žingsnis turėtų būti bandymas išspręsti problemą taikiai. Pasikalbėkite su nuomininku ir pasiteiraukite, kodėl nuomos mokestis nebuvo sumokėtas. Galbūt tai buvo klaida, nesusipratimas ar laikinas finansinis sunkumas. Reikėtų pasistengti išspręsti situaciją draugiškai ir aiškiai apibrėžti, kada ir kaip nuomininkas ketina sumokėti skolą.
ATNAUJINTA! Ką gali ir ko negali padaryti savininkai – vadovas Kalifornijos savininkams ir nuomininkams
3. Siųskite raštišką įspėjimą
Jei tiesioginis susisiekimas nesuteikia rezultatų, galite parašyti oficialų raštišką įspėjimą nuomininkui. Tai yra formalus būdas priminti apie nesumokėtą nuomą ir nurodyti, kad, jei ši suma nebus sumokėta per tam tikrą laiką, gali tekti imtis teisinių veiksmų. Raštiškas įspėjimas turi būti pasirašytas ir išsiųstas taip, kad būtų įrodytas jo gavimas (pvz., rekomenduota siunta arba el. paštu su patvirtinimu).
4. Kreipkitės į teismą
Jei nuomininkas ir po įspėjimo nesumoka nuomos mokesčio, galite kreiptis į teismą. Priklausomai nuo jūsų nuomos sutarties sąlygų, jūs galite prašyti teismo įpareigoti nuomininką sumokėti skolą ir padengti teismo išlaidas. Teismas gali išspręsti ginčą, priimdamas sprendimą dėl skolų grąžinimo ir galimų bausmių už sutarties pažeidimą.
5. Sutarties nutraukimas
Jei nuomininkas ir toliau nesumoka nuomos ir nesiekia spręsti šios problemos, galite turėti teisę nutraukti nuomos sutartį. Svarbu, kad nutraukimo procesas būtų atliktas teisėtai ir pagal sutarties sąlygas. Jei sutartyje nenumatyta specialių nutraukimo sąlygų, būtina laikytis įstatymų, susijusių su nuomos sutarčių nutraukimu.
6. Teisinės pagalbos paieška
Jei nesate tikri dėl savo teisių ir norite užtikrinti, kad jūsų veiksmai būtų teisėti, galite pasikonsultuoti su teisininku. Jis gali padėti išanalizuoti nuomos sutartį ir patarti, kokie žingsniai būtų tinkamiausi, atsižvelgiant į jūsų situaciją. Teisinė pagalba gali būti būtina, jei ginčas pereina į teismą ar reikia priimti sudėtingesnius sprendimus.
7. Kitos galimybės
Be teisinių priemonių, taip pat galite apsvarstyti galimybę pasinaudoti mediatoriumi, kuris padės išspręsti ginčą be teismo. Mediacijos procesas leidžia abiem šalims pasiekti kompromisą, kuris gali būti greitesnis ir pigesnis nei ilgalaikis teisminis procesas.
Kaip apsisaugoti nuo nemokių nuomininkų?
Kiekvienas žmogus, kuris nuomoja savo turtą nerimauja dėl nemokių nuomininkų. Deja, šimtaprocentinių garantijų, kad nebūsite apgauti, Jums negalės suteikti net griežčiausia nuomos sutartis ar geriausia nuomos agentūra. Jeigu žmogus yra nusiteikęs Jums pakenkti, jis vis tiek ras būdą kaip tai padaryti.
Potencialus nuomininkas Jums gali atrodyti labai malonus ir Jūs galite galvoti, kad jei jis atrodo malonus, tai bus ir mokus. Tačiau, kad ir koks nuomininkas atrodo patikimas, vis tiek privalote jį patikrinti prieš pasirašydami nuomos sutartį.
Patikrinti galite paprašydami buvusių nuomotojų telefono numerio ir pasikalbėti su jais apie buvusius nuomininkus. Jeigu Jūsų nuomininkas yra jaunas žmogus, paprašykite, kad tėvai už jį garantuotų. Taip pat turite įsitikinti, kad būsimi Jūsų nuomininkai yra dirbantys ir gauna pajamas, nes turite įsitikinti, kad Jie turės iš ko mokėti Jums nuomos mokestį.
Nuomininko patikros žingsniai:
- Paprašykite kontaktų iš buvusių nuomotojų.
- Jei nuomininkas jaunas, reikalaukite tėvų garantijos.
- Įsitikinkite, kad nuomininkas dirba ir turi stabilias pajamas.
- Patikrinkite nuomininko kreditingumo istoriją.
Nuomos versle yra labai svarbu geri tarpusavio santykiai. Rūpinkitės savo nuomininko gerove visą nuomos laikotarpį. Jeigu jam neveikia buitinė technika, apipylė kaimynas ar susiduria su kitomis problemomis iškilusiomis būste, padėkite jam jas išspręsti.
Žinoma, jei gyvenate užsienyje arba turite daug asmeninių reikalų ir negalite skirti pakankamai laiko savo nuomininkų poreikiams patenkinti, kreipkitės į NT nuomos agentūras, kurios Jūsų turtu bei nuomininkais rūpinsis visą nuomos laikotarpį.
Jeigu vis dėl to susidursite su piktybiškais nuomininkais, kurie nenorės mokėti Jums nuomos mokesčio, deja, Jums liks tik viena išeitis - teisinis kelias. Fizinius asmenis iš gyvenamųjų patalpų galėsite iškeldinti tik teismo nustatyta tvarka. Kreipdamiesi į teismą turėsite teismui pagrįsti savo reikalavimą bei pateikti iškeldinimą pagrindžiančius dokumentus.
Teisminis procesas užtrunka apie dvi savaites nuo visų reikiamų dokumentų gavimo. Nesugalvokite savarankiškai iškeldinti nuomininko, kuris nemoka nuomos mokesčio, nes galite patys susilaukti administracinės arba baudžiamosios atsakomybės.
Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Iškeldinimo procesas nuomos sandorio šalims yra sudėtinga, varginanti ir kartais emociškai sunki procedūra. Tačiau dažnu atveju yra neišvengiama, siekiant atkurti teisingumą ir garantuoti nuomotojo teisę nevaržomai valdyti bei naudotis nuosavu turtu. Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.
Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Trečia, nuomotojas, siekiantis vienašališkai nutraukti neterminuotą būsto nuomos sutartį (be priežasties), privalo raštu įspėti nuomininką prieš šešis mėnesius.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių. Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai.
Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.
Įstatyme nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas. Laiko terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas ir teisinės padėties apibrėžtumas.
Būsto nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkui gali kilti nuostoliai, pavyzdžiui, brangesnė kito panašaus būsto nuomos kaina, gyvenimo sąlygos ir panašiai. Teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pasibaigusią terminuotą būsto nuomos sutartį po 10 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos teismas pripažindavo neterminuota.
Tokie teismų sprendimai vertintini kritiškai, nes bendroji nuomos sutarčių kodekso norma konkuruoja su specialiąja, kuri reguliuoja gyvenamosios patalpos nuomą, t. y. nuomotojas turi raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį arba apie atsisakymą pratęsti sutartį.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei yra sandorių negaliojimo pagrindai. - Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka.
Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys. Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną.
Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai - policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, - jeigu tuo atveju jis reikalingas. Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtą saugo turto saugotojas. Juo gali būti ir pats antstolis.
Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje. Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo.
Skaitytojos minima situacija gana dažnai pasitaiko praktikoje. Tokiu atveju, kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio ir nutraukia komunikaciją su nuomotoju, siūlytume įvertinti šiuos galimus sprendimo būdus: Peržiūrėkite nuomos sutartį, kad suprastumėte savo teises ir pareigas.
Sutartyje turėtų būti aiškiai apibrėžtos nuomos nutraukimo sąlygos, įskaitant veiksmus, kurių galima imtis nuomininkui nesumokėjus nuomos. Taip pat turėtų būti išdėstyti išankstinio pranešimo terminai ir numatytos galimos sankcijos už sutarties sąlygų nesilaikymą. Tačiau, jeigu nuomos sutartyje nėra nurodyti konkretūs punktai ar sąlygos, tokiais atvejais svarbu komunikuoti su nuomininku arba kreiptis teisinės pagalbos.
Pasak NT agentūros „Vilniaus turtas“ NT agentės Jolantos Petrauskaitės, nuomojant butus, skundų būna ir iš butų savininkų, ir iš nuomininkų. Tačiau NT brokerė pabrėžia, kad geriausia visus nesutarimus spręsti draugiškai ir ramiai.
„Draugiškumas labai padeda, aš ir savininkams sakau, kad jokiu būdu nereikia pyktis, nes tokiais atvejais butą palieką dar labiau netvarkingą ar pan.“, - sako J. Petrauskaitė. NT agentė pasidalijo neseniai spręstu nuomininkų ir buto savininkų konfliktu: „Paskutinis atvejis buvo toks, kad nuomininkai per tris mėnesius sujaukė butą. Klozetas geltonas, linoleumas limpa prie kojų. Bute gyveno dvi jaunos mergaitės. Tokiais atvejais problematiška būna, kai reikia pasakyti, kad depozitas lieka savininkui, nes sutarties sąlygos neįvykdytos, nesilaikoma higienos reikalavimų ir pan.“
Pašnekovė tęsia, kad visais atvejais, kai kyla nesutarimų tarp nuomininkų ir nuomotojų, bandoma juos spręsti draugiškai ir priimti abiem pusėms tinkamus sprendimus. Be to, pasak NT agentės, tiems butų savininkams, kuriems labai svarbu, kad butas būtų grąžintas švarus, pasiūloma į nuomos sutartį įtraukti atskirą punktą.
„Konkrečiai sutartyje nurodyta, kad turi būti butas grąžinamas švarus, toks buvo priimtas. Todėl į sutartį dažniausiai įtraukiame valymo mokestį, jeigu nutiktų taip, kad nuomininkas pats nesutvarko buto. Koks tas mokestis, priklauso nuo buto. Anksčiau mokestis buvo 50 Eur, dabar labai pakilo kainos, būsto valymas gali kainuoti 60 Eur, o kartais ir 100 Eur. Jeigu butas naujesnis, geresnės būklės, įrašome ir 100 eurų valymo mokestį“, - praktika dalijasi J. Petrauskaitė.
NT agentė tęsia, kad dar vienas ginčų objektas yra sugadinti baldai. Pasak J. Petrauskaitės, savininkas yra atsakingas už buitinę techniką, esančią bute, natūralų baldų nusidėvėjimą, tačiau jeigu baldai sulaužomi tyčia, sudaužomi stiklai, veidrodžiai, tokiais atvejais atsakomybę turėtų prisiimti nuomininkai, savininkai netgi turi teisę nutraukti nuomos sutartį dėl jos nevykdymo.
Pirmiausia, reikia paminėti, kad geriausias būdas nutraukti sutartį yra abiejų šalių susitarimas. Tai galioja ir tais atvejais, kai nuomininkai turi nepilnamečių vaikų, ir tais, kai neturi. Tačiau tikrai ne visada pavyksta draugiškai išsiskirti su nuomininkais.
Kai nuomininkai, pasibaigus nuomos sutarčiai (ir jos nepratęsus) arba nutraukus nuomos sutartį, vis tiek lieka bute ir atsisako išsikelti, nesutinka su sutarties nutraukimu ar pan., tenka kreiptis į teismą. Pasak advokato A. Bertulio, Civilinis kodeksas nenustato išimčių, draudžiančių ar ribojančių nutraukti būsto nuomos sutartį su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų, ar tokius iškraustyti, todėl dėl nuomos sutarties nutraukimo su nuomininku, turinčiu ar neturinčiu nepilnamečių vaikų, taip pat dėl nuomininko, turinčiu ar neturinčiu nepilnamečių vaikų, priverstinio iškraustymo reiktų kreiptis su ieškiniu būtinai tik į teismą.
„Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą dėl sutarties nutraukimo su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų ar jų neturinčiais, teismai griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - taiko individualiai ir tokiose bylose turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar netaikyti, būtinai įvertindamas tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui“, - sako advokatas ir netrukus paaiškina, kad tai reiškia, jog nepilnamečių vaikų buvimas tokiais atvejais bus tik papildomas kriterijus, svarstant būsto nuomos sutarties nutraukimą, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimą, nes galioja principas, jog vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai.
Nagrinėjant ginčus dėl iškraustomų nuomininkų, turinčių nepilnamečių vaikų, A. Bertulio teigimu, vaikų turėjimas galėtų lemti tik teismo sprendimo iškraustyti įvykdymo terminą, bet ne pačią iškraustymo galimybę, t. y. teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, galėtų nuspręsti sprendimo iškraustyti nuomininką nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vykdymą atidėti tam tikram terminui, lemtą nuomininko galimybės susirasti kitą būstą ar kitu būdu užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą.
„Pažymėtina, kad bet kokiu atveju nuomotojo teisės taip pat būtų užtikrintos, nes nuomininkas privalėtų mokėti nuomos mokestį, o už naudojimąsi būstu sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus mokamas nuomos mokestis padvigubėtų. Tad ilgesnis buvimas nuomojamose patalpose finansiškai būtų nenaudingas ir pačiam nuomininkui bei skatintų jį kuo greičiau išsikraustyti savanoriškai“, - akcentuoja advokatas.
Pasak advokato A. Bertulio tam, kad būsto savininkas galėtų iškraustyti nuomininkus, nuomos sutartis turėtų arba pasibaigti (pvz., suėjus terminui ar kitai šalių sutartai ir sutartyje nurodytai sąlygai), arba nuomos sutartį nutraukus Civilinio kodekso numatytais atvejais (pvz. nuomininkui tyčia ar dėl neatsargumo bloginant daikto būklę arba nuomininkui nemokant nuomos mokesčio) ar šalių sutartais papildomais ir kodekse nenumatytais atvejais (pvz., nuomininkas nedraudžia būsto ar savo civilinės atsakomybės), taip pat nuomos sutartį Civilinio kodekso numatytais atvejais pripažinus negaliojančia.
Be abejo, reikšmės turi ir tai, kokią - terminuotą ar neterminuotą - būsto nuomos sutartį nuomininkas ir būsto savininkas sudarė. „Kadangi sudarytą terminuotą būsto nuomos sutartį abi šalys turi teisę bet kada nutraukti įspėjusios apie tai viena kitą prieš prieš tris mėnesius iki nutraukimo, tad terminuotos būsto nuomos sutarties sudarymo atveju joje gali būti aptarti ir nurodyti ilgesni įspėjimo terminai.
Tuo tarpu sudarant neterminuotą nuomos sutartį svarbu aptarti ir nurodyti tik tuos būsto nuomos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo atvejus, kurie nėra nurodyti Civilinio kodekso 6.497 ar 6.498 straipsniuose. Kodekso nurodytais atvejais neterminuota nuomos sutartis galės būti būti nutraukta ir neįtraukus tokių sąlygų į nuomos sutartį“, - aiškina advokatas.
Be to, A. Bertulio teigimu, nuomotojas (būsto savininkas) turi žinoti, kad nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą jis gali tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.
Taip pat pašnekovas akcentuoja, kad būsto savininkas negali savavališkai imtis iškeldinimo veiksmų, jeigu nuomininkas nesutinka išsikelti iš nuomojamo būsto. „Akcentuotina, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, t. y. pagal būsto savininko ieškinį, pareikštą teisme.
Savavališki numotojo veiksmai iškraustant nuomininką gali užraukti būsto savininkui administracinę ar retesniais atvejais, jei būtų padaryta didelė žala, ne ir baudžiamąją atsakomybę“, - pabrėžia advokatas. Anot A. Bertulio, nuomotojui svarbu tik tinkamai ir laiku įspėti nuomininką, įteikiant jam pranešimą apie sutarties nutraukimą, nes pasitaiko atveju, jog būsto savininkai nuomos sutartį nutraukia be įspėjimo ar anksčiau nei sueis privalomas įspėjimo terminas.
Tokiais atvejais nuomininkas, vengiantis vykdyti ar netinkamai vykdanti nuomos sutartį išvengs atsakomybės, t. y. nuomos santykiai tęsis, o nuomotojui vėl iš naujo reikės kartoti visas sutarties nutraukimo procedūras, kreiptis į teismą ir laukti proceso pabaigos.
„Iš savo ilgametės praktikos, galiu pasakyti, kad tuo atveju jei šalis laikosi nuomos sutarties ar jos nutraukimo pagrindų, tai apginti savo teises teisme problemų nekyla. Iš kitos pusės nuomininkui taip pat svarbu žinoti savo teises, nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, numatytus tiek sutartyje, tiek Civiliniame kodekse ir aktyviai jas ginti, kreipiantis tiek į teismą, tiek į policiją, priverstinio ne pagal teismo sprendimą vykdomo iškraustymo iš būsto“, - sako pašnekovas.
Jeigu nuomininkai išsikrausto anksčiau ir nutraukia sutartį, tai sumoka bauda - 2000 Lt. savininkas neteisus:civilinis kodeksas:6.489 straipsnis. Naudojimasis išsinuomotu daiktu5. Nuomotojas, nepažeisdamas nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu. Be to, nuomotojas turi teisę aprodyti išnuomotą daiktą būsimam nuomininkui ar įgijėjui.
2000 litu baudos nemokeciau:6.587 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomotojo pareigos3. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, panaikinančios arba apribojančios nuomotojo atsakomybę nuomininkui arba nustatančios nuomininko atsakomybę be kaltės, negalioja.
6.609 straipsnis. Nuomininko teisė nutraukti sutartį1. Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.
4. Nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą apie sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti gyvenamosios patalpos būklę, iš anksto pranešęs nuomininkui apie tikrinimo datą ir laiką. Tokiu atveju nuomotojas taip pat turi teisę parodyti gyvenamąją patalpą būsimam nuomininkui, apie aprodymo datą ir laiką iš anksto pranešdamas nuomininkui.
tags: #jei #nuomininkas #neiseina