Triukšmo Taisyklės Daugiabutyje: Kada Galima Groti Pianinu?

Kai norisi atsipalaiduoti po darbo dienos ar savaitgalį praleisti ramybėje, netikėtai iš kaimyno buto pasigirstantis grąžto garsas gali sugadinti visą nuotaiką. Ar tikrai bet kuriuo paros metu galima triukšmauti be jokių pasekmių? Pasirodo, ne. Lietuvoje galioja aiškios taisyklės, kada galima triukšmauti, o kada reikia paisyti ramybės valandų.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai Plungės rajono savivaldybėje kaimynai skundžia vienas kitą dėl triukšmo. Dainavos seniūnija nuolatos gauna daug nusiskundimų dėl triukšmo, ypač daugiabučiuose namuose įvairiu paros metu.

Šiandien minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Ją inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“). Tarptautinė kovos su triukšmu diena minima kasmet paskutinį balandžio trečiadienį. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią triukšmo problematiką, jo daromą neigiamą poveikį sveikatai, padėti efektyviau mažinti triukšmą.

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jis žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali net sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, gali būti pažeidžiama klausa, sutrinka miegas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.

Kada Reikia Būti Tylesniam?

Ramybės laikas yra teisiškai reglamentuotas, o už jo pažeidimus gali grėsti baudos.

Ramybės laikas - teisės aktuose nustatytas laikotarpis, per kurį draudžiama kelti triukšmą, siekiant užtikrinti gyventojų poilsį. Paprastai jis galioja naktį (22:00-7:00 val.)

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val. ryto. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.

Atsižvelgiant į minėtame įstatyme numatytus triukšmo ribinius dydžius, ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 19 val.

Paprastai triukšmo ribojimai taikomi šiais laikotarpiais:

• Naktį (22:00-7:00 val.) - griežtai draudžiama kelti triukšmą, nes tai gali trikdyti žmonių miegą.
• Vakarais (19:00-22:00 val.) - rekomenduojama sumažinti garsą, ypač jei gyvenate daugiabutyje.
• Savaitgaliais ir švenčių dienomis (22:00-9:00 val.) - rytais patariama vengti triukšmo, kad nebūtų trikdoma kaimynų ramybė.

Tai reiškia, kad garsiai leidžiama muzika, remonto darbai ar net triukšmingi vakarėliai gali užtraukti ne tik kaimynų nepasitenkinimą, bet ir baudą.

Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.

Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama.

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB.

Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą.

Reikėtų pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.

Tačiau ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip antai, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan. Jei į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą.

Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Todėl policijos pareigūnai atvykę pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo, visais atvejais pirmiausiai stengiasi nustatyti triukšmo šaltinį.

Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso triukšmo, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y.

Žmonėms tuo nereikėtų piktnaudžiauti ir skųstis be pagrindo, nes kiekvieni namai turi savo garsus - dūzgia buities prietaisai, traška medinės grindys, verkia arba juokiasi žaidžiantys vaikai, suloja šunys, grojama muzikos instrumentais. Tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai. Toks triukšmas yra trumpalaikis ir nepastovus.

Dėl to galima su kaimynais susitarti ir juos informuoti, kad vakare namuose vyks šventė ir bus girdima garsesnė muzika ar dieną bute bus vykdomi tam tikri remonto darbai.

Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai, ir už tai iš anksto atsiprašyti savo kaimynų, kad kurį laiką bus trikdoma namo gyventojų rimtis ir tai kels tam tikrą diskomfortą. Tai turėtų būtų suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga.

Be to, renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas.

Tačiau ir kartais triukšmaujantiems kaimynams reikėtų nepiktnaudžiauti tuo, t. y. nesugalvoti remontų bute daryti naktį, kai visi kaimynai miega ar ilsisi po darbų ar anksti ryte; ar švęsti šventes vos ne kasdien.

Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinį naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Atsakomybė Už Triukšmavimą

Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.

Nors ANK nėra viešosios vietos apibrėžimo, teismų praktikoje viešoji vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nesant viešos tvarkos apibrėžimo, praktikoje susiduriama su problema - ką laikyti viešąja vieta.

Įdomu, jog praeitų metų rudenį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje nurodė, jog kaimiškoje vietovėje karvių melžimas melžimo aparatu yra įprasta ūkininkavimo veikla ir ji nelaikytina viešosios tvarkos pažeidimu. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp iš miesto atsikrausčiusių žmonių ir ūkininkų, dėl anksti ryte (apie 6 val.) karvių melžimo aparatų skleidžiamo garso. Teismas nurodė, kad jei ūkininkas melžimo aparatą įjungtų, pavyzdžiui, nakties metu tikslingai, siekdamas ne melžti karves, bet specialiai trikdyti kaimynų ramybę, būtų galima konstatuoti, jog yra trikdoma asmenų ramybė.

ANK 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.

ANK yra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo į statymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, nustatyta bauda nuo 50 iki 300 eurų.

Taip pat už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.

Jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda siekia nuo 80 iki 300 Eur.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. beveik dvigubai padidės baudos už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimus. Pagal priimtas pataisas, už minėtų teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 600 eurų (vietoj 50 - 300 eurų), už pakartotinį nusižengimą grės bauda nuo 500 iki 1000 eurų (vietoj 280 - 600 eurų). Už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą skiriama bauda nuo 150 iki 600 eurų (vietoj 80 - 300 eurų), už pakartotinį nusižengimą - nuo 500 iki 1000 eurų (vietoj 300 - 600 eurų).

Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.

Baudos už triukšmo pažeidimus

Ką Daryti, Jei Kaimynai Nesilaiko Taisyklių?

Kartais triukšmingas kaimynas gali tapti rimta problema, ypač jei tai kartojasi dažnai. Ką galima padaryti?

• Pokalbis - draugiškai pasikalbėkite ir priminkite apie ramybės valandas.
• Bendrija ar namo administracija - jei problemos nesibaigia, galima kreiptis į bendriją ar administratorių.
• Policija - jei triukšmas naktį nesiliauja, galite iškviesti pareigūnus. Už pirmą pažeidimą gali būti skirta bauda nuo 20 iki 80 eurų, pakartotinai - iki 300 eurų.

Gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į policiją bendruoju pagalbos telefonu 112, kad pareigūnai, kurie dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą.

Taip pat apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui.

Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.

Jūs dėl kaimynų keliamo triukšmo galite pateikti pranešimą per policijos savitarnos portalą ePolicija, teritoriniam policijos komisariatui elektroniniu paštu, paprastu paštu ar tiesiogiai atvykus į policiją.

Informuojame, kad pranešimą per policijos savitarnos svetainę galite pateikti tiek save identifikavus el. erdvėje, tiek anonimiškai. Tačiau pateikus pranešimą neprisijungus (anonimiškai) įvykio nagrinėjimas negalės būti pradėtas iš karto: pareigūnai su Jumis susieks ir informuos, kokiais būdais gali būti patvirtinta jūsų tapatybė (pvz. galite būti kviečiamas atvykti į policijos komisariatą); įvykio nagrinėjimo eigos negalėsite sekti portale ePolicija.lt.

Pateikus pranešimą identifikavus save el. erdvėje - įvykio nagrinėjimas galės būti pradėtas iš karto, nagrinėjimo eigą galėsite sekti ePolicija portale: prisijungus prie savo paskyros galėsite peržiūrėti ar papildyti pranešimo duomenis, stebėti pranešimo nagrinėjimo būsenas.

Paminėtina, kad jei triukšmo metu buvo kviečiama policija, pareiškimas gali būti surašytas ir vietoje.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.

Kaip Išvengti Problemų?

Jei planuojate vakarėlį ar remonto darbus, informuokite kaimynus iš anksto - tai padeda išvengti konfliktų. O jei patys esate jautrūs garsams, ausų kamštukai ar baltas triukšmas gali būti gera išeitis.

Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams).

Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant. Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai - gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.

Visais atvejais reikia siekti gerų santykių su kaimynais ir bandyti spręsti kylančias problemas taikiai - paprasčiausiai pasikalbėti.

Ramybės laikas skirtas tam, kad kiekvienas galėtų jaustis patogiai savo namuose.

Tokią Administracinių nusižengimų kodekso pataisą registravo Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras. Už bet kokį iš minėto triukšmo rūšių kėlimą viešose vietose jau ir dabar numatyta bauda. O štai už triukšmą gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose bei organizacijose bauda dabar numatyta tik tada, kai jis keliamas nuo 19 val. iki 7 val.

„Nustačius draudimą garsiai triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu, nebus žalojama žmonių sveikata ir trikdoma ramybė. Triukšmas yra labai kenksmingas ar netgi pavojingas žmogaus sveikatai. Jei triukšmas būna labai stiprus - 110 decibelų ir daugiau - jis jau gali sugadinti klausos organus, tuomet galima prarasti klausą“, - dėstoma projekto aiškinamajame rašte.

Moteris įsitikinusi, kad dėl, jos nuomone, absurdiško įstatymo kenčia dauguma žmonių. Todėl ji kreipėsi į Jonavoje išrinktą Seimo narį socialdemokratą Rimantą Sinkevičių ir pasiūlė jam pateikti šio įstatymo pataisą.

Regina V. situaciją, į kurią ji pateko, vadina nepavydėtina. Moters kaimynai nuolat skundėsi, kad jos duktė po 18 val. groja pianinu. Dėl to Regina V. buvo priversta savo dukteriai išnuomoti butą Kaune.

Mat septyniolikmetė mergina, studijuojanti Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, maždaug nuo 19 iki 20 valandos namuose skambindavo pianinu.

Neapsikentę muzikos garsų kaimynai iškvietė policiją. Moteris neteko žado, kai vieną vakarą į jos duris pasibeldė du Jonavos policijos patruliai.

„Pareigūnai mums pasakė, kad tokiu metu triukšmauti negalima. Nustebau, mat buvau įsitikinusi, kad ramybės metas prasideda 22 valandą.

Klausiau policininkų, ką mums daryti, jei iš Kauno į Jonavą po paskaitų duktė grįžta tik apie 18 valandą? Groti jai juk reikia - ji mokosi“, - skundėsi viename Jonavos daugiabutyje gyvenanti moteris.

Kai šiuos motyvus Regina V. išdėstė policininkams, šie tiktai skėstelėjo rankomis - vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu, namuose ramu privalo būti vakaro ir nakties metu.

„Įstatyme parašyta, kad vakaras yra nuo 18 valandos, o nakties metas prasideda 22 valandą.

Policininkai mums pasiūlė ir išeitį - neva duktė galėtų groti nuo šeštos valandos ryto.

Nuo šios valandos, vadovaujantis tuo pačiu įstatymu, prasideda dienos metas. Tačiau juk tokiu metu daug žmonių dar miega“, - stebėjosi jonaviškė.

Po šio pareigūnų vizito moteris dukteriai liepė daugiau nebegroti. Rytais mergina mokytis muzikos kūrinių taip pat negali - ji iš namų į paskaitas išvažiuoja septintą ryto.

„Vadinasi, jai keltis reikėtų maždaug penktą valandą - nusiprausti, susiruošti, papusryčiauti ir tada valandai prisėsti prie pianino“, - aiškino moteris.

Pasitarę šeimos nariai nusprendė išnuomoti dukteriai kambarį Kaune. „Kito varianto nebuvo. Mums tai kainuoja kelis šimtus litų. Bet dabar po paskaitų duktė lieka mokykloje, ten pagroja pianinu.

Grįžti į Jonavą būtų jau vėlu, ypač žiemą ir rudenį, kai anksti temsta. Be to, tuomet ji grįžtų tik pernakvoti, o ankstų rytą vėl reikėtų keltis“, - nepatogumus vardijo moteris.

Kalbėdama apie šeimą užgriuvusius rūpesčius moteris susigraudino - už nuomą mokami pinigai gerokai sumažina šeimos biudžetą.

Moteris bandė aiškintis su aukštu žemiau gyvenančiais kaimynais, tačiau paaiškėjo, kad policiją kvietė ne jie.

„Mūsų butas - kraštinis, siena, prie kurios stovi pianinas, nesiriboja su kaimynų siena. Man keista, kad kažkam tai trukdo.

Tačiau ką padarysi - įstatymas yra įstatymas. Nors ir nelogiškas, tačiau juk už šiuos pažeidimus numatytos baudos.

Triukšmo būna ir pas kitus kaimynus, taip pat daugelio žmonių namuose - vieni klausosi muzikos, kiti remontuoja butus.

Žmonės juk neina miegoti tokiu ankstyvu metu“, - sakė pašnekovė.

tags: #triuksmas #daugiabutyje #pianinas