Advokato profesija Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra prestižinė ir reikalauja specifinių žinių bei įgūdžių. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia studijuoti, norint tapti advokatu, kokie egzaminai laukia ir kokios karjeros galimybės atsiveria.
Studijų pasirinkimas
Specialybę Lietuvoje galite studijuoti tik universitete, patartina rinktis teisės mokyklą. Internete labai patogu peržiūrėti visus profesijų krypčių sąrašus.
Tinklalapiai siūlo ir akivaizdžias sritis (baudžiamoji ir šeimos teisė), ir mažiau žinomas (aplinkosaugos auditorius). Įgijus aukštąjį išsilavinimą, šioje srityje yra daug profesijų: advokato, teisės konsultanto, tyrėjo, notaro, prokuroro ir net teisėjo.
Jei nuspręsite eiti šiuo keliu, ruoškitės mokytis visą gyvenimą (kasmet išeina nauji įstatymai, jau nekalbant apie aktus, pataisas ir potvarkius). Bet tai nereiškia, kad po to galėsite atsipalaiduoti ir nutraukti vystymąsi.
Internete įvairios firmos siūlo įvairius kursus, skirtus ugdyti teisininko akiratį, kelti kvalifikaciją ir tobulinti karjerą. Geras teisės srities specialistas, o juo labiau teisininkai, visada ieško naujų strategijų ir būdų, kaip panaudoti teisę savo klientams naudingai.
Advokato darbas - tai veikla, kurioje svarbu gauti diplomus ir sertifikatus, apdovanojimus, bet taip pat svarbu ir tinklų kūrimas bei mentorystė.
Universitetai ir studijų programos
Lietuvoje yra keletas universitetų, siūlančių teisės studijų programas. Štai keletas iš jų:
- Vilniaus universitetas: Siūlo dienines ir sesijines studijas. Nuo VIII semestro studijos pagal vieną iš šių specializacijų: baudžiamoji justicija; darbo ir socialinė teisė; finansų ir mokesčių teisė; privatinė teisė: civilinė ir verslo teisė; privatinė teisė: civiliniai ginčai; taikomoji jurisprudencija; tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė, viešoji teisė.
- Mykolo Romerio universitetas: Siūlo įvairias teisės programas Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje.
- Vytauto Didžiojo universitetas: Kaune siūlo vientisąsias teisės studijas ir teisės ir finansų studijas.
- Lietuvos verslo kolegija: Siūlo teisės studijas Vilniuje ir Klaipėdoje.
- Kazimiero Simonavičiaus universitetas: Vilniuje siūlo teisės studijas nuolatine-nuotoline forma.
Studijų formos:
- Dieninės studijos
- Sesijinės (nuotolinės) studijos
- Nuotolinės studijos
- Savaitgalinės studijos
Antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų.
Į magistrantūros studijas priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos universitetines ir kolegines studijas ir atitinkantys universiteto nustatytus reikalavimus.
Advokato kvalifikacinis egzaminas
Norint tapti advokatu, būtina išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą. Egzaminų programą, kuri apima pagrindines teisės sritis, sudaro teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra.
Advokatų kvalifikacinis egzaminas susideda iš dviejų dalių: egzamino raštu ir egzamino žodžiu. Egzamino raštu dalį sudaro dvi užduotys: procesinio dokumento rengimas ir praktinės situacijos teisinė analizė. Nuo 2020 m. birželio mėn.
Neišlaikęs advokatų egzamino asmuo gali juos perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų advokatų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
Svarbu: jei pakviestas į egzaminą asmuo į jį neatvyksta be pateisinamos priežasties ar nepateikia neatvykimo priežastį pagrindžiančių dokumentų, tai vertinama kaip egzamino neišlaikymą.
Lietuvoje įstatymai numato, kad norintis tapti advokatu, turi būti mūsų šalies arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turėti atitinkamą akademinį arba mokslinį kvalifikacinį laipsnį (teisinį universitetinį išsilavinimą), būti nepriekaištingos reputacijos, mokėti valstybinę kalbą, turėti teisinio darbo stažą arba atlikti praktiką.
Darbo patirtis ir stažuotės
Norint tapti advokatu, reikalingas ne mažesnis kaip penkerių metų teisinio darbo stažas arba ne trumpesnė kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktika. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše.
Advokato karjeros perspektyvos neapsiriboja advokatų kontoromis: įmonėse yra daugybė teisininkų darbo pasiūlymų, pavyzdžiui, kaip patarėjas teisės klausimais ar bankininkystės ir pinigų plovimo prevencijos teisės ekspertas.
Dar vieną galimybę tobulėti teisės srityje suteikia teisėjo pareigos: norint tapti teisėju reikia naujų studijų, egzaminų ir kvalifikacijos, kurios skiriasi.
Advokato savybės ir įgūdžiai
Įgūdžių ir savybių rinkinys nėra įgimta dovana. Kiekvienas iš sąraše esančių įgūdžių (net empatijos) gali būti lavinamas arba perkeliamas į kitą lygį.
Svarbu suprasti, kad klientų būna skirtingų, todėl su kiekvienu reikia rasti bendrą kalbą tam, kad galima būtų tinkamai ginti jų teises teisme ar kitose institucijose, kad atsirastų pasitikėjimas tarp advokato ir kliento. Ko gero, komunikabilumas yra viena svarbiausių kiekvieno advokato savybių, šioje profesijoje taip pat svarbi gera ilgalaikė atmintis. Teisė apima daug informacijos, todėl svarbu turėti galimybę joje laisvai orientuotis.
Vienas ir pagrindinis advokato profesijos ypatumas yra advokato nepriklausomumas. Tai būtina sąlyga tam, kad juo būtų galima pasitikėti. Aišku, jeigu nėra visiško pasitikėjimo, sudėtingą gauti pilnavertę teisinę pagalbą. Kitas svarbus advokato profesinės veiklos principas - saugoti advokatui patikėtą paslaptį. Visa medžiaga, įrodymai, kuriuos advokatas surenka bylos metu, taip pat yra konfidenciali ir negali būti platinama jokiu pavidalu. Žinoma, iš padėjėjų ir atstovaujamųjų gauta informacija taip pat yra paslaptis. Negalima platinti informacijos, kurią nagrinėjant bylą suteikia advokatas, teikdamas konsultacijas.
Karjeros galimybės ir atlyginimas
Teisininko karjera labai dažnai prasideda „koučingo“ laikotarpiu su jau kvalifikuotais teisininkais (stažuotėmis). Remiantis naujausiomis laisvomis darbo vietomis tyrimus atliekančio portalo „zarplan“ duomenimis, vidutinis teisininkų atlyginimas miestuose retai būna mažesnis nei 50 tūkst.
Žinoma, atlyginimas priklauso nuo regiono, srities ir specialisto patirties. Pirmus dvejus ar trejus metus geriau dirbti vienoje vietoje: šios vietos statusas vaidina svarbų vaidmenį tolimesnėje karjeroje.
Papildoma veikla ir iniciatyvos
Minint Lietuvos advokatūros savaitę advokatai ir jų padėjėjai prisijungė prie Lietuvos Caritas ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ir teikė nemokamą teisinę pagalbą nepasiturintiems, į sunkias gyvenimiškas situacijas patekusiems žmonėms įvairiuose šalies miestuose.
Be to, advokatūros savaitės metu advokatai sugrįžo į savo gimtąsias mokyklas ir pasakojo mokiniams apie advokato profesiją, keliamus reikalavimus ir jiems reikalingas savybes, supažindino su Lietuvos teisinės sistemos pagrindais. Iš viso advokatai aplankė 28 Lietuvos mokyklas.
Advokatas R. Simonavičius įsitikinęs, kad teisinis švietimas siekiant teisiškai išprususios visuomenės būtinas, o jį pradėti reikia nuo moksleivių. Tokie susitikimai formuoja ir ugdo moksleivius ne tik kaip asmenybes, įtakoja jų apsisprendimą renkantis studijų kryptį, bet tuo pačiu metu formuoja ir visuomenės, kuri žino savo teises ir pareigas, branduolį.
Teisinės pagalbos svarba
Advokatūros savaitės metu į nacionalinę saugumo kampaniją „Už saugią Lietuvą“ įsijungusių advokatų žmonės prašė atsakymų į teistumo, skolų išieškojimo, bausmių vykdymo procesų, skyrybų ir kitus jiems aktualius klausimus.
Kyla mūsų piliečių teisinės sąmonės lygis, todėl gyventojai, linkę spręsti savo problemas teisiniu keliu, pirmiausia siekia įvertinti situaciją teisiškai. Antra, tai lemia ir augantį teisinių konsultacijų poreikį - savivaldybės jų teikia nepakankamai ir/arba netinkamos kokybės.
| Sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Baudžiamoji teisė | Darbas su nužudymų, vagysčių, sužalojimų, kelių eismo įvykių bylomis ir kt. |
| Civilinė teisė | Darbas su civiliniais, šeimos, darbo ir arbitražo kodeksais. |
Ši profesija reikalauja ne tik pašaukimo, bet ir žinių įvairiose srityse, ne tik teisės srityje. Advokato profesija šiandien yra labai populiari mūsų šalyje, todėl kasmet į šalies aukštąsias mokyklas studijuoti teisę stoja vis daugiau abiturientų. Nepaisant nelengvų teisės studijų, studentus ši sritis traukia. Studentus vilioja iššūkiai, įdomus darbas, geras atlyginimas, didelė atsakomybė, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis, profesijos prestižas.
Advokato darbas yra sudėtingas ir tuo pat metu įdomus, įvairiapusis ir prestižinis, bet ne visada gerai apmokamas. Norint tapti ekspertu, paskirti savo gyvenimą šiai profesijai, reikia studijuoti, įgyti teisinį išsilavinimą, o paskui išlaikyti egzaminus. Šis darbas yra pašaukimas. Advokato darbas - tai yra didžiulė atsakomybė. Dažnai advokatas turi rinktis tarp įstatymo, moralės ir noro padėti. Dažnai nutinka, kai žmogui reikia pagalbos, net tada kai jis pripažįstamas kaltu.
Dirbtinio intelekto nepakeičiami profesionalai
Studijos VU Teisės fakultete suteikia unikalią galimybę mokytis iš aukščiausio lygio teisės profesionalų - mokslininkų ir praktikų (teisėjų, advokatų, notarų, antstolių ir kitų ekspertų). Kalbos, kad dirbtinis intelektas pakeis teisininkus - per ankstyvos. Vilniaus universiteto teisės absolventai išlieka itin paklausūs darbo rinkoje. Net apie du trečdaliai jų teisinio pobūdžio darbus pradeda dirbti dar studijuodami. Kai dėl dirbtinio intelekto, tai studentai taip pat mokomi, kaip atsakingai, sąžiningai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto įrankius profesinėje veikloje.
Baigus teisės studijas galėsite dirbti tarptautinėse įmonėse ir organizacijose. Bet reikia turėti omeny, kad kitoje šalyje gali būti taikomi specifiniai reikalavimai siekiantiems teisinės karjeros (pavyzdžiui, norint tapti advokatu, teisėju, prokuroru).
tags: #ka #studijuoti #norint #buti #advokatu