„Transtiros nekilnojamasis turtas, UAB“: Istorija ir veikla Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje

„Transtiros nekilnojamasis turtas, UAB“ (įmonės kodas 300105381) buvo įkurta 2005 m. balandžio 14 d. Pagrindinė įmonės veikla yra nekilnojamasis turtas. Įmonę valdo 2 akcininkai (fiziniai asmenys). Šiuo metu „Transtiros nekilnojamasis turtas, UAB“ įsikūrusi adresu Eišiškių pl. Žirgų g.

LR Valstybinio patentų biuro skelbiamoje Prekių ženklų registro duomenų bazėje įmonės „Transtiros nekilnojamasis turtas, UAB“ registruoti ir galiojantys prekių ženklai yra 4. Rekvizitai.lt kasdien seka informaciją apie Valstybinio patentų biuro interneto svetainėje publikuojamus viešus Prekių ženklų registro įrašus ir automatiškai juos sieja su registravimo paraiškose nurodytomis įmonėmis.

2024 metais „Transtiros nekilnojamasis turtas, UAB“ pardavimo pajamos siekė 509 070 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 340 493 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 3. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia.

Šiandien esame išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui generatoriai ir įgyvendintojai, miestų miestuose kūrėjai, interjerų magai.

Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga

Nepaisant 2015 metais smukusio bendro būsto rinkos aktyvumo Lietuvoje, dabartiniai rodikliai ir pagrindiniai teigiami bei neigiami veiksniai, lemiantys tolimesnę šio sektoriaus plėtrą, atsveria vienas kitą ir sudaro prielaidas tolimesniam tvariam šio sektoriaus gyvavimui. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį 2015 metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 21% mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota beveik 31% mažiau nei prieš metus. 2015 metų I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 535 namų ir 1 900 butų sandorių.

„Mūsų nuomone, nederėtų daryti reikšmingesnių išvadų iš 2015 ir 2014 metų statistinių duomenų palyginimo, kadangi dalis 2014 metais įvykdytų sandorių greičiausiai buvo paskatinti ne tik optimistinių nuotaikų dėl sparčios šalies ūkio raidos ir teigiamų kainų pokyčių būsto rinkoje, bet ir dėl artėjančio naujosios valiutos įvedimo lūkesčių. Tai lėmė, kad pakankamai svari sandorių dalis buvo įvykdyta skubant įsigyti būstą dar neprasidėjus 2015 metams“, - teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Todėl norėdami įvertinti dabartinį būsto rinkos gyvybingumą bei perspektyvas, matyt, turėtume labiau atsižvelgti į 2013 metais vyravusias tendencijas ir rodiklius.

Situacija didžiuosiuose miestuose

Šalies sostinėje ir toliau buvo fiksuojami pakankamai geri naujos statybos butų pardavimo rodikliai. Vilniuje per pirmuosius tris 2015 metų mėnesius buvo realizuoti 656 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 29% mažiau nei prieš metus, tačiau 24% daugiau nei 2013 metų I ketvirtį. Šių metų butų pardavimo tempai išlaikė antrojo 2014 metų pusmečio lygį, t. y. nuo trečiojo 2014 metų ketvirčio pradėjusios mažėti pardavimo apimtys stabilizavosi.

Svarbus išlieka ir pasiūlos veiksnys, kadangi augantis naujo būsto pasirinkimas leidžia pirkėjams rasti jiems priimtiną variantą įvairiuose Vilniaus miesto rajonuose (nuo naujų projektų miesto pakraščiuose iki brangaus turto centrinėje miesto dalyje). Įvertinus šiuo metu faktiškai vykdomas statybas, iki 2015 metų pabaigos Vilniuje turėtų būti baigtos apie 3.500 butų statybos ir tai bus 20% daugiau nei buvo pastatyta 2014 metais.

„Pastebimai išaugęs naujų būsto projektų kiekis ir aktyvi paklausa turėtų išlaikyti panašias pardavimo apimtis per visus 2015 metus ir prognozuojame, kad per mėnesį turėtų būti parduodama ne mažiau nei 200-240 butų per mėnesį“, - pastebi S. Vagonis.

Kaune per pirmąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 94 butai, t. y. 4% mažiau nei per tą patį 2014 metų laikotarpį, tačiau 6% daugiau nei jų buvo realizuota per 2013 metų I ketvirtį. Reikia pažymėti, kad praėjusiais metais būsto plėtotojai Kaune buvo drąsesni ir rinkai pateikė jau daugiau naujų būsto projektų, pastatyta 3,5 karto daugiau naujų butų daugiabučiuose namuose nei 2013 metais. Anot S. Vagonio, vertinant dabartinę situaciją, matyti, kad antrajame pagal dydį mieste plėtotojai neturi aiškios strategijos ir didesnio pasitikėjimo šio regiono perspektyvomis.

Šių metų Klaipėdos pardavimo apimtys išlaikė praėjusių metų lygį. Per pirmąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 57 butai, t. y. 14% daugiau nei per tą patį 2014 metų laikotarpį, tačiau 36% mažiau nei per 2013 metų I ketvirtį. Jeigu 2014 metais Klaipėdoje buvo pastatyta tik apie 180 naujų butų, tai šiais metais šis rodiklis gali sumažėti iki 120-150.

Šiauliuose ir Panevėžyje per pirmuosius tris 2015 metų mėnesius parduota 15 naujos statybos butų.

Pirmasis 2015 metų ketvirtis išsiskyrė augančiu neparduotų butų skaičiumi jau pastatytuose daugiabučiuose. 2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 2 220 arba 14% daugiau nei 2014 metų pabaigoje ir 3% daugiau nei prieš metus.

Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra 1 085, Kaune - 420 butų, Klaipėdoje - beveik 680 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu - apie 35 naujos statybos butų.

Sparčiai įgyvendinti gyvenamieji projektai 2014 metais (ypatingai Vilniuje ir Kaune), lėmė ūgtelėjusį laisvų butų kiekį, tačiau kalbėti apie ženklų pasiūlos perviršį dar per anksti. Toks bendras neparduotų butų kiekis neturėtų būti našta pakankamai aktyviai rinkai, o blogiausiu atveju gali nebent atbaidyti dalį plėtotojų projektuoti naujus projektus, t. y.

Atsižvelgiant į dabartinius būsto rinkos pokyčius ir gyvybingumą, planuojamas būsto paskolų išdavimo sąlygų sugriežtinimas artimiausiu metu greičiausiai turės tik trumpalaikę įtaką būsto pardavimo rezultatams. Ir toliau svarbiausiu veiksniu būsto sektoriuje išliks gyventojų realių pajamų augimas ir rekordiškai žema būsto paskolų kaina.

M. Statulevičius teigia, kad nors vasara - ne aktyviausias sezonas NT rinkoje, tačiau šiemet galima laukti didesnio pirkėjų dėmesio, jeigu liepos 1 dieną įsigalios Lietuvos banko sugriežtinta skolinimosi tvarka. „Apie tris ketvirtadalius visų būstų Lietuvoje nuperkama be būsto paskolos. Galima tikėtis, kad norintys įsigyti būstą su paskola ilgesniam laikotarpiui, suskubs iki liepos 1 dienos. Didžiausią poveikį pajus Vilniaus rinka, tačiau ilguoju laikotarpiu sugriežtintas skolinimasis apribos galimybes įsigyti būstą pirmiausia ekonominės ir vidutinės klasės būsto pirkėjams“, - sako M. Statulevičius.

„Apibendrinant 2015 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, galima teigti, kad susiklosčiusi situacija šių metų pradžioje nenustebino. Rinka, kaip buvo tikimasi kaimyninių šalių - Latvijos, Estijos - pavyzdžiu, buvo gerokai mažiau aktyvi nei 2014 metų pradžioje. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų pabaigą ir 2015 metų pradžią taip pat lydi sudėtinga bei paaštrėjusi geopolitinė situacija, sandorių smukimas 2015 metų pradžioje galėjo būti ir ryškesnis. Todėl manome, kad laikui bėgant, gyventojams vis labiau apsiprantant su nauja valiuta, augant šalies ekonomikai ir gyventojų pajamoms, rinka turėtų palaipsniui aktyvėti ir 2015 metų pabaigoje turėtume matyti gerokai gyvesnę rinką nei šių metų pradžioje“, - reziumuoja S. Vagonis.

Aktyvi ir sparčiai auganti būsto rinka Vilniuje išjudino ir prestižinio būsto sektorių. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2015 metų I-III ketvirtį Vilniuje prestižinės klasės pardavimo rodikliai išaugo dvigubai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais, šiemet pirminėje rinkoje realizuota 2 350 naujų butų, iš kurių 385 yra prestižinės klasės - parduodami ir rezervuojami vidutiniškai 43 prestižinės klasės butai per mėnesį.

Anot Audriaus Šapokos, „Ober-Haus“ būsto departamento vadovo, šiam šuoliui įtakos turėjo smarkiai ūgtelėjęs prestižinės klasės butų kiekis bendroje pasiūloje.

Prabangaus buto plotas varijuoja nuo 50-70 kv. m iki 200 kv. m. Analizuojant pastarųjų metų kainų pokyčius, matyti, kad prestižinio NT kainos auga sparčiau nei senos ir naujos statybos butų.

„Ober-Haus“ atstovo nuomone, paprastai prestižinės klasės projektai išsiskiria nedideliu butų skaičiumi, aukštos kokybės medžiagomis įrengtomis bendromis patalpomis, technologiniu pažangumu, uždaromis kiemo erdvėmis. „Tokie projektai taip pat pasižymi išskirtinės architektūros elementais tiek eksterjere , tiek interjere - aukštomis lubomis, autentiškais fasado ornamentais ar netgi kolonomis, vienas tokių pavyzdžių - „Užupio vartai““, - priduria A. Šapoka.

Prabangus būstas yra prestižinėse, turinčiose gerą reputaciją miesto vietose su išvystyta infrastruktūra bei solidžia kaimynyste. Tarp pirkėjų šiuo metu paklausiausi Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne plėtojami projektai.

„Ober-Haus“ analitikai skaičiuoja, kad 2015 metais pastatytų ir šiuo metu statomų prestižinės klasės projektų Vilniuje yra 24, butų skaičius juose siekia 958. Kadangi Vilniaus Senamiestyje mažėja laisvų erdvių, kurias būtų galima rekonstruoti ir įgyvendinti naujus būsto projektus, projektų plėtotojai, sureagavę į paklausą, atsigręžė ir į gretimus rajonus - Užupį, Žvėryną.

„Prestižinio būsto segmente miesto centras visada buvo vienas patraukliausių ir brangiausių rajonų, tad dėl savo lokacijos ir neišnaudotų erdvių Užupis tapo itin patrauklus vystytojams, kaip alternatyva Senamiesčiui. Galima sakyti, kad Užupis praplėtė Senamiesčio ribas“, - pastebi A. Šapoka.

Apibendrinant, „Transtiros nekilnojamasis turtas, UAB“ yra viena iš įmonių, veikiančių dinamiškoje Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Bendrovės veikla ir rinkos tendencijos rodo, kad nekilnojamojo turto sektorius nuolat kinta, o sėkmė priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie naujų sąlygų ir patenkinti klientų poreikius.

tags: #transtiros #nekilnojamasis #turtas