Pasaulio ekonomika nuolat kinta, tačiau egzistuoja valstybės, kurioms sekasi puikiai. Sudarant turtingiausių valstybių sąrašą buvo atsižvelgta į vienintelį kriterijų - BVP dalį tenkančią vienam gyventojui. Visiškai nesvarbu ar sąraše esančioms valstybėms vadovauja konstitucijos normos ar karalius, jas vienija stipri pramonė. Žinoma, kai kurios jų negali skųstis ir gausiais naftos ištekliais.
Šiame straipsnyje apžvelgsime 10 turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP (bendrąjį vidaus produktą) vienam gyventojui, atsižvelgiant į jų ekonomikos ypatumus ir pragyvenimo lygį.
Taip pat aptarsime pajamų nelygybės problemą šiuolaikinėje visuomenėje, kuri aktuali ne tik Amerikai, bet ir visuose šešiuose žemynuose. Gyventojų pajamų skirtumai matuojami naudojantis Gini koeficientu. Gini koeficiento skalėje nelygybė matuojama nuo 0 iki 1. 0 nurodo, kad visuomenės pajamos yra vienodos, o 1 žymi didelę nelygybę.
10 turtingiausių pasaulio šalių
CIA World Factbook ir Wikipedia paskelbė dešimt turtingiausių šalių pasaulyje. Lyginant šalis, buvo atsižvelgiama į BVP ir kokią dalį vidaus produkto sukuria vienas gyventojas.Sąrašo pirmajame penketuke vietas dalijasi šalys, turtus susikrovusios iš naftos ir dujų. Įdomu ir tai, kad daugelyje šio dešimtuko valstybių gyvena santykinai mažai žmonių.
Štai dešimtukas valstybių, kurioms šiuo metu sekasi puikiai:
- Monakas: BVP vienam gyventojui - 187.650 USD. Pagrindinis šalies pajamų šaltinis - turizmas, azartiniai lošimai, farmacija, bankininkystė, elektronika.
- Lichtenšteinas: BVP vienam gyventojui - 157.040 USD. Pagrindinės ūkio šakos - inžinerija ir maisto pramonė.
- Liuksemburgas: BVP vienam gyventojui - 116.745 USD. Versle dominuoja bankininkystės paslaugos. Šalyje priskaičiuojama daugiau nei 250 bankų.
- Norvegija: BVP vienam gyventojui - 97.227 USD. Norvegijoje yra daug vertingų gamtinių išteklių: naftos, mineralų, miškų, žuvies, hidroenergijos.
- Kataras: BVP vienam gyventojui - 96.732 USD. Kataro ekonomikos varomoji jėga - naftos, gamtinių dujų gavyba bei perdirbimas.
- Makao (Kinija): BVP vienam gyventojui - 96.038 USD. Daugiausiai pajamų valstybė gauna iš turizmo ir azartinių žaidimų.
- Bermuda (Didžioji Britanija): BVP vienam gyventojui - 89.795 USD.
- Šveicarija: BVP vienam gyventojui - 85.397 USD. Daugiausiai pajamų neša bankininkystė, prabangos prekės.
- San Marinas: BVP vienam gyventojui - 62.189 USD. Ši valstybė daugiausia pajamų generuoja iš turizmo sektoriaus.
- Airija: BVP vienam gyventojui - 53.648 USD. Šalies ekonominį pagrindą sudaro programinės įrangos kūrimas, paslaugų ir informacinių technologijų sektorius.
Tarp šalių, pasižyminčių didžiausiu atotrūkiu tarp turtingų ir nepasiturinčių gyventojų, pateko ir Lietuva.
Remiantis inovacijų agentūros pateiktais duomenimis, 2023 metais Lietuva MTEP skyrė 772 mln. eurų, kas sudaro 1,07 proc. BVP.
Pajamų nelygybė
Pajamų nelygybė - aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje. Pavyzdžiui, kol 10 proc. turtingiausių Amerikos namų ūkių kontroliuoja beveik 75 proc. namų ūkių grynosios vertės, vidurinioji klasė ir toliau tolsta nuo pasiturinčių gyventojų.
Bet pajamų nelygybės klausimas aktualus ne tik Amerikai. Visuose šešiuose žemynuose, kuriuose gyvena žmonės, yra šalių, kurios pasižymi dideliu atotrūkiu tarp turtingų ir nepasiturinčių gyventojų.
Gyventojų pajamų skirtumai matuojami naudojantis Gini koeficientu. Gini koeficiento skalėje nelygybė matuojama nuo 0 iki 1. 0 nurodo, kad visuomenės pajamos yra vienodos, o 1 žymi didelę nelygybę.
Šalys pagal Gini koeficientą
Štai kelios šalys, kuriose pajamų nelygybė yra didelė:
- Lietuva: Gini koeficientas: 0,38 (neatskaičiavus mokesčių 0,52)
- Latvija: Gini koeficientas: 0,35 (neatskaičiavus mokesčių 0,51)
- Jungtinė Karalystė: Gini koeficientas: 0,36 (neatskaičiavus mokesčių 0,41)
- Pietų Korėja: Gini koeficientas: 0,38 (neatskaičiavus mokesčių 0,49)
- Rusija: Gini koeficientas: 0,38 (neatskaičiavus mokesčių 0,52)
- JAV: Gini koeficientas: 0,39 (neatskaičiavus mokesčių 0,51)
- Turkija: Gini koeficientas: 0,4 (neatskaičiavus mokesčių 0,43)
- Brazilija: Gini koeficientas: 0,47 (neatskaičiavus mokesčių 0,58)
- Indija: Gini koeficientas: 0,50 (neatskaičiavus mokesčių 0,51)
- Kinija: Gini koeficientas: 0,51 (neatskaičiavus mokesčių 0,55)
- Pietų Afrikos Respublika: Gini koeficientas: 0,62 (neatskaičiavus mokesčių 0,72)
Šalys gali perskirstyti turtą įvesdamos gyventojų pajamų mokesčius, darbuotojų socialinio draudimo įmokas ir pan.
Populiacijos mažėjimas gali lemti darbo jėgos mažėjimą ir trukdyti ekonominiam augimui, ypač tokioje mažoje, mažiau nei 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje kaip Lietuva. Kita vertus, išsilavinusi darbo jėga gali padidinti ekonomikos augimą, o Lietuva pasižymi didžiausiu bakalauro laipsnį įgijusių žmonių skaičiumi tarp EBPO šalių. Čia aukštąjį išsilavinimą turi net 34 proc.
Vokietijos ekonomika
Oficialiai turtingiausia Europos šalimi yra laikoma Vokietija, kurios bendras vidaus produktas (BVP) 2023 m. siekė net 4,46 trilijonus JAV dolerių (4,25 trilijonus eurų), rašoma „Express“. Visame pasaulyje Vokietija turi trečią pagal dydį ekonomiką, kuri nusileidžia tik JAV ir Kinijai.
Vokietijos ekonomiką skatina gamybos, inovacijų ir paslaugų derinys. Šalis eksportuoja visame pasaulyje žinomus produktus, tarp kurių pirmauja automobiliai, cheminės priemonės ir pramonės mašinos.
Tačiau jos ekonomiką sudaro ne tik stambios pramonės šakos, čia taip pat veikia „Mittelstand“ - mažų ir vidutinių įmonių tinklas. Šios įmonės yra pelniusios „paslėptų čempionų“ pravardę, kurios savo sektoriuose turi beveik pusę pasaulinės rinkos lyderių.
Be to, Vokietijoje yra itin populiari atsinaujinančioji energija. Dėl ambicingos energetikos pertvarkos, šalis tapo vėjo ir saulės energijos lydere, o atsinaujinantys energijos šaltiniai dabar tiekia beveik pusę elektros energijos. Dėl šio įsipareigojimo siekti tvarumo Vokietija pelnė pirmosios pasaulyje didžiausios atsinaujinančiosios energijos ekonomikos titulą.
Šalis taip pat traukia investuotojus dėl savo centrinės Europos vietos ir geros reputacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) ji skiria daugiau kaip 3 proc. BVP, o tai skatina pažangą visose srityse - nuo technologijų iki žaliosios energijos.
Vokietija taip pat yra pasaulinė prekybos mugių lyderė, nes tokiuose miestuose kaip Kelnas, Hanoveris ir Diuseldorfas vyksta du trečdaliai didžiausių pasaulio renginių.
Vis dėlto manoma, kad 2024 m. ekonomikos augimas šiek tiek sumažės dėl silpnesnės pasaulinės paklausos, tačiau ekspertai prognozuoja, kad nuo 2025 m. prasidės Vokietijos ekonomikos atsigavimas, kurį skatins didesnis darbo užmokestis.
tags: #top #10 #turtingiausiu #pasaulio #saliu