Daugiabučių Namų Renovacija: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami daugiabučių gyvenamųjų namų statybos reikalavimai, techninė priežiūra ir kiti svarbūs aspektai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės aktais. Lietuvos būsto fondas yra taip nugyventas, kad jam nebereikia renovacijos - jam reikia reanimacijos. Byrantys fasadai ir leidžiantys stogai yra Lietuvos miestų kasdienybė.

Teisinis Reglamentavimas

Daugiabučių namų statybą ir priežiūrą reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsniu ir Aplinkos ministerijos nuostatais, daugiabučių namų statybai taikomi šie įstatymai ir reglamentai:

• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas
• Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai
• Statybos techniniai reglamentai (STR)
• Respublikinės statybos normos (RSN)

Svarbiausi Statybos Techniniai Reglamentai (STR) nustato esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninis patvarumas, gaisrinė sauga, higiena, aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas.

Svarbiausi STR:

• STR 1.02.06:2002 „Teritorijų planavimo ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“
• STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“
• STR 1.12. 01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“
• STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“
• STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
• STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
• STR 2.01. 01 (4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
• STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
• STR 2.01.01 (6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
• STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
• STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
• STR 2.09.04:2000 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“

Pagrindinės sąvokos:

• Gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas.
• Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.

Daugiabučio Namo Priežiūra

Daugiabučių namų priežiūra yra privaloma. Apžiūrų metu atskleidus defektų, deformacijų ar grubių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, atsakingas asmuo privalo nedelsiant informuoti namo savininką (bendraturčius) arba daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą atstovą, arba administratorių.

Asmuo, gavęs pranešimą apie kritinę namo būklę, turi nedelsiant imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas.

Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai.

Namo Priežiūros Administratorius

Namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį - namo priežiūros vadybininką. Jo uždavinys - vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ir naudotojais, arba šias pareigas pavesti kitam darbuotojui.

Keičiantis administratoriui, buvęs administratorius turi per mėnesį perduoti namo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir prižiūrėti, taip pat - nepanaudotas lėšas, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir kitokio tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Perdavimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu.

Energetinis Auditas

Gyvenamojo namo energetinio audito tikslas yra nustatyti namo šiluminės energijos nuostolius bei šildymo įrangos našumą, palyginti juos su normatyviniais ar etaloniniais, pagrįsti priemones, kurios padėtų sumažinti energijos nuostolius ir padidinti namo energetinį efektyvumą.

Stogo Renovacija ir Statybos Leidimas

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.4 punkte nurodyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, o 12.4 papunktyje detalizuota, kad į šią statybos rūšį patenka, be kita ko, stogo dangos ar apdailos keitimas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 papunktyje detalizuota, kad leidimas atlikti daugiabučio namo paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Taigi galima daryti išvadą, kad jei nesikeičia pastato išvaizda, tai leidimas nereikalingas.

Taip, reikalingas ir projektas ir leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai. Statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai yra reikalingas.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje

Veikla ir leidimų poreikis:

APVA Parama Individualių Namų Renovacijai 2024-2025 m.

Jeigu galvojate apie savo gyvenamųjų namų modernizavimą ir energijos sąnaudų taupymą, gali būti, kad 2024 metais turėsite puikią galimybę pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gyvenamųjų namų modernizavimo programa. Pasak Apva atstovės G. Burbienės, nesuspėjusieji pasinaudoti parama neturėtų nusiminti. Naujas kvietimas individualių gyvenamųjų namų modernizavimui planuojamas dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Individualių namų renovacijai 2024-2025 m. parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti. Iš viso iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos iki 2025 m. šiai priemonei numatyti 44 mln. eurų.

Paraiškos kompensacinėms išmokoms bus teikiamos nuo 2024 m. spalio 1 d. iki spalio 30 d. per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą. Bet laiko pasiruošti dokumentus liko ne tiek ir daug, nes programa patvirtinta - 2024 metų, spalio mėnesį.

Finansinė Paskata ir Kompensacijos

Vienas iš didžiausių APVA programos privalumų yra finansinė paskata. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą. Gyventojai, siekiantys gauti šią kompensaciją, turi pasiekti pastato B klasę, o tai padaryti gana nesudėtinga modernizavimo priemonėmis.

Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą, su maksimalia išmokėjimo suma 14 500 eurų. Tai gali būti puiki galimybė gauti grąžą už investicijas, skirtas namui modernizuoti ir atnaujinti.

Kompensacijų sąlygos:

• Pasiekti pastato B energinio naudingumo klasę.
• Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą.
• Maksimali išmokėjimo suma - 14 500 eurų.

Kaip Pradėti?

Norėdami pradėti modernizavimo procesą ir pasinaudoti APVA programa galite susisiekti su sertifikavimo ekspertu. Šis specialistas padės suvokti, kokia yra dabartinė jūsų namo energetinė būklė ir ką būtina atnaujinti, siekiant pasiekti pastato B klasę. Specialistas gali jums suteikti dabartinį namo energetinį sertifikatą, kuriame bus išvardyti esami efektyvumo trūkumai ir tobulinimo galimybės.

Tai bus jūsų pradžios taškas, padėsiantis suprasti, kokius renovacijos darbus reikės atlikti, kad gautumėte kompensaciją. Naujausią informaciją galite sekti APVA tinklalapyje arba stebėti svetaines, kurios skelbia šią informaciją.

Nuo 2024 m. kovo 1 d. 8 val. iki kovo 30 d. 17 val. individualių gyvenamųjų namų savininkai buvo kviečiami teikti Projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimą (modernizavimą). Projektą įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensacijos prašymą reikės per 15 mėn. po kvietimo pabaigos, t. y. iki 2025 m.

Svarbūs Aspektai Dalyvaujant Programoje

Norint gauti paramą namo renovacijai būtina nuodugniai sekti programos reikalavimus ir pateikti reikiamus dokumentus. Galite susisiekti su sertifikavimo specialistu, kad užtikrintumėte, jog jūsų namas atitinka reikalavimus ir būtumėte pasiruošę gauti kompensaciją po namo modernizavimo. Programos taisyklės ir sąlygos gali kisti, todėl svarbu sekti naujienas ir oficialius pranešimus.

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų bei gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, pritarimus ir / ar kitus dokumentus. Būtinas dokumentas norintiems dalyvauti programoje, energinio naudingumo sertifikatas ir pažyma B klasei.

Aukštybinio pastato trūkumai

Pastatų energinio naudingumo eksperto sertifikavimo pažymą (skaičiavimus), kad įgyvendinus konkrečias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, po modernizavimo bus pasiekta namo B energinio naudingumo klasė ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 %, palyginti su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki namo atnaujinimo (modernizavimo). Informaciją apie esamą namo energinio naudingumo klasę.

Prioritetiniai projekto atrankos kriterijai:

• Turėtą aukščiausią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pradžios.
• Aukštesnis balas skiriamas Projektams, kurie prieš pastato atnaujinimą (modernizavimą) turėjo žemesnę energinio naudingumo klasę.

Jeigu Projektai surenka vienodai balų, tai prioritetas skiriamas tiems, kurių planuojamų atnaujinti (modernizuoti) namų skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos 1 kv. m.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

Ar būtina keisti langus renovacijos metu? Taip, galima. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad gali būti naudojamos tik sertifikuotos, CE ženklą turinčios statybinės medžiagos. Langų keisti nebūtina, jeigu turite dokumentą - langų atitikties deklaraciją. Deklaracijoje turi būti nurodyta oro skverbties klasė ne žemesnė kaip 4. Šį dokumentą išduoda jums langus pagaminusi įmonė. Arba jeigu nekeisite langų ir neturėsite atitikties deklaracijos, galima atlikti sandarumo testą po renovacijos. Rodikliai turės atitikti B klasę.

Įgyvendinti projektą ir pateikti APVA išlaidų kompensavimo prašymą privaloma ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas pabaigos dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2025 m. Neskubėkite, galite pateikti paraišką, kad ir kovo 30 d.

Pirmadieniais-ketvirtadieniais 9.00-12.00 val. Penktadieniais 9.00-12.00 val. Patogiausia informaciją gauti el. paštu.

Dažniausiai seno namo savininkas turi apšiltinti namo grindis, pamatus, sienas, stogą. Name turi būti tinkama šildymo sistema.

Daugiabučių Renovacija

Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m., o per aštuonis pirmojo etapo metus buvo atnaujinti 479 gyvenamieji namai. Per šį laikotarpį programa keitėsi - kelis kartus rengtos įstatymų, reglamentuojančių daugiabučių atnaujinimą, pataisos, atnaujintos ir programos taisyklės bei sąlygos, padariusios būsto modernizavimą patrauklesniu gyventojams.

Tai rodo ir 2013 m. prasidėjusio antrojo daugiabučių renovacijos etapo skaičiai - jau renovuoti 2274 daugiabučiai, o šiuo metu renovuojami dar 407 būstai.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa nusprendę pasinaudoti gyventojai išlaidų vien tik savo lėšomis padengti neturės - prie to prisideda valstybės suteikiamas finansavimas. Programos pagrindinis tikslas - didinti daugiausiai šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių energinį efektyvumą ir užtikrinti, kad po daugiabučio atnaujinimo metinės būsto šildymo išlaidos sumažėtų.

Kokie daugiabučiai gali dalyvauti programoje?

Programoje gali dalyvauti tik daugiabučių namų klasifikaciją atitinkantys būstai - trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus - šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus.

Valstybės parama:

• Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą.
• Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita.
• Šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, jo autorinei priežiūrai ir projekto ekspertizei; visiškai padengiamos ir projekto įgyvendinimo administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos.
• Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms.

Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos - penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc.

Priemonės, kurių galima imtis:

• Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas bei keitimas.
• Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymas ar stogo šiltinimas.
• Išorinių sienų šiltinimas, balkonų įstiklinimas.
• Bendrojo naudojimo patalpų ir atskirų butų langų keitimas ar liftų modernizavimas.

Neskaitant su energiniu efektyvumu susijusių priemonių, taip pat gali būti keičiamos kitos pastato bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos: priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, elektros instaliacijos ir kt. Taip pat, jeigu namas įtrauktas į savivaldybės parengtą kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, kvartalinės renovacijos metu yra atnaujinami šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios erdvės, parkavimo aikštelėse ir kt.

Renovacijos nauda:

Kadangi didžioji dauguma daugiabučių namų Lietuvoje suvartoja itin daug šilumos energijos, priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti nuo 40 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Renovacijos nauda ne tik sumažėjusios šildymo sąskaitos - po renovacijos, gyvenamoji aplinka tampa patogesnė, sveikesnė, gerėja žmonių gyvenimo kokybė, išauga būsto vertė. Buto ieškantys gyventojai, už būstą renovuotame daugiabutyje yra pasiryžę mokėti net 10-20 proc. daugiau, o renovuotuose daugiabučiuose butai parduodami taip pat 20 proc. brangiau.

Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.

Renovacijos Procesas

Kartais pasigirsta teiginių, kad „namo modernizavimas - tik gražesnė išvaizda“. Tačiau „Atnaujinkime miestą“ komanda su šiuo teiginiu nesutinka. Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinierinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas. Šios priemonės garantuoja puikias gyvenimo sąlygas ir taupo gyventojų pinigus.

Senos statybos daugiabučiuose sparčiai blogėja balkonų techninė būklė, dažnai daug lėšų pareikalauja gendančių liftų tvarkymas, namo siūlių kosmetinis remontas, stogų tvarkymo darbai.

Nuo Ko Pradėti?

Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva. Pirmu atveju iniciatyva kyla iš apačios - norą atnaujinti daugiabutį turi išreikšti patys gyventojai, o iniciatyvos turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius ar administruojanti įmonė.

Renovacijos procese žmonės gali dalyvauti savo lėšomis arba kreiptis į finansinę instituciją. Antruoju atveju, atitinkamos savivaldybės savo iniciatyva atrenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir paskiria programos administratorius - jie ir įgyvendina renovacijos procesą. Šis modelis palengvina būsto savininkų naštą, kuri krenta ant paskirto administratoriaus pečių, o patys gyventojai neturi prisiimti organizacinių, ar projekto įgyvendinimo rizikų.

Norite renovacijos? Kreipkitės į savo daugiabučio namo pirmininką ar valdytoją ir paprašykite jo suorganizuoti butų savininkų susirinkimą. Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.

Pirmasis balsavimas

„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Butų savininkai taip pat suteikia galimybę valdytojui arba jo paskirtam administratoriui pateikti informaciją, kokia yra maksimali mokėjimo suma kiekvienam butui už renovaciją ir kiek šios sumos kompensuoja valstybė.

Investicijų Plano Rengimas

Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Vadinasi, jeigu name yra 80 butų, vienam butui teks susimokėti 18,75 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.

Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pabrėžia, kad investicinis planas rengiamas konkrečiam daugiabučiui, pagal jo gyventojų poreikius ir galimybes, dėl to kas kartą tai reikalauja nemažai profesionalų įdirbio.

Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų.

Subsidijos

Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.

Pirmiausia, daugiabučio namo administratoriui turėtų būti pateikta savivaldybes išduota pažyma, dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, apmokant kreditą ir palūkanas. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.

Energetinis Efektyvumas Prieš ir Po Renovacijos

Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.

Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, ... Pasak APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovės Aušros Bartkevičienės, ilgalaikėje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nuolat atsiranda pokyčių - keičiasi teisės aktai, finansavimo modeliai, diegiamos naujos priemonės.

„Gyventojai dažnai kreipiasi tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu - jiems reikia aiškių, lengvai suprantamų atsakymų. Anksčiau APVA buvo parengusi trumpą informacinį vadovą, tačiau šiemet jis iš esmės atnaujintas - išplėstas, papildytas aktualia informacija ir pritaikytas dar patogiau naudoti. „Vadove informacija pateikiama nuo pačių pirmųjų žingsnių - nuo renovacijos inicijavimo iki darbų pabaigos ir galutinio objekto pridavimo.

Vadove akcentuojami ne tik organizaciniai, techniniai renovacijos aspektai, bet ir tai, kodėl verta rinktis renovaciją. „Siekiame ne tik suteikti žinių, bet ir paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie renovaciją. Visuomenei vis dar trūksta informacijos apie renovacijos naudą sveikatai, šilumos taupymui, komfortui ar klimatui.

tags: #teisines #konsultacijos #daugiabuciu #namu #rekonstravimo #klausimais