Raguviškių Kultūros Centro Atgimimas: Naujas Impulsas Kaimo Gyvenimui

Raguviškių kaimo kultūriniame gyvenime įvyko didelės permainos - kapitaliai atnaujinti kultūros namai. Šios permainos tapo įmanomos dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtų lėšų - 1,7 mln. Lt.

Kretingos rajono žemėlapis, kuriame yra Raguviškiai.

Kretingos kultūros centro Raguviškių filialo vadovo Mindaugo Retkaus teigimu, po renovacijos, jų kultūros namai, kurių plotas 700 kv.m, pagal moderniškai įrengtą plotą taps trečiais po Kretingos ir Salantų kultūros centrų.

Savivaldybės Įžvalgumas ir Renovacijos Darbai

M.Retkaus manymu, Raguviškiams labai pasisekė dėl Savivaldybės vadovų įžvalgumo: "Gerai, kad neišdalijo europinių pinigų visiems rajono centrams, o konkrečiai skyrė renovuoti tris - Salantų, Raguviškių ir Kartenos."

Renovacijos darbai, prasidėję birželį, turėjo būti užbaigti iki kitų Naujųjų metų. Darbus atliko konkursą laimėjusi bendrovė „Klaipėdos apdaila“.

Anot M.Retkaus, kasdien dirbantis būrys vyrų - apie 30 darbuotojų - tvirtino, jog objektą užbaigs iki Naujųjų metų. Jis džiaugėsi sparčiu centro renovacijos darbų tempu ir tikino neturįs jokių priekaištų. Jis atrado tik kai kurių projektavimo smulkmenų, tarkim, dėl rūsio ir laiptinės apšvietimo jungiklių, kuriuos numatyta įrengti pastato išorėje.

Šiuo metu Kretingos kultūros centro Raguviškių filiale vyksta paskutinieji darbai - valomos po dvejus metus trukusios renovacijos likusios dulkės, derinama moderni apšvietimo bei garso aparatūra.

Raguviškių filialo vedėjas Mindaugas Retkus džiaugėsi modernia įgarsinimo aparatūra. Pasak jo, renovuotame pastate padaugėjo erdvės, tačiau naujų patalpų daugiau neatsirado: kultūros filiale, kaip ir iki renovacijos, yra parodų bei renginių salės, 2 sandėliai ir 3 kabinetai.

Pirmame aukšte įrengti 3 tualetai, vienas sanitarinis mazgas skirtas administracijos darbuotojams, vienas tualetas su dušu įrengtas rūsyje, po scena, šalia grimo bei persirengimo kambario.

Erdvės ir Patalpos Po Renovacijos

Renovacija Raguviškių kultūros namuose jau įsibėgėjo: darbai vyksta žiūrovų salėje. Rūsiuose bus įrengta sporto salė, prie jos - persirengimo kambarys ir tualetai, dušai bei ūkinės patalpos valytojos inventoriui. Pirmąjį aukštą užims dvi salės: erdvi - parodų ir 200 vietų moderni žiūrovų salė su scena. Antrajame aukšte atnaujintuose kabinetuose įsikurs centro darbuotojai bei repetuojantys kaimo kolektyvai.

"Išardę senąją per didelę rūbinę galėjome įrengti tualetą neįgaliesiems - jiems skirtas ir specialus įvažiavimas į pastatą. Rūbinės klausimą išsprendėme paprastai - pastatėme spintas stumdomomis durimis. Antrame aukšte prieš sceną buvo įrengtos dvi atviros patalpos. Viena yra tarsi VIP ložė, skirta stebėtojams. Antrojoje patalpoje įrengta visa garso bei apšvietimo aparatūra. Ji, beje, itin moderni, reikia išmokti ja naudotis. Tačiau aparatūra garantuos gerą renginių įgarsinimo kokybę, suteiks daugiau galimybių renginių organizatoriams", - džiaugėsi M.Retkus.

Po renovacijos kiek sumažėjo scena, nes salėje buvo įrengta moderni vėdinimo sistema - iki šiol tokios kultūros filiale nebuvo. Salėje yra įrengta 120 sėdimų vietų, dar 50 kėdžių galima pristatyti. Salėje tilps daugiau negu 200 žiūrovų. Pagaliau turime ir stalus - jie bus reikalingi bendruomenės susirinkimams.

"Vienas kabinetas - labai didelis, daugiau kaip 20 kv.m ploto. Būdavo įprasta, kad tokiuose įsikuria direktorius", - juokavo M.Retkus. Tai, jo žodžiais, nuspręs bendruomenės taryba. "Seniūnijoje gyvename kaip šeima. Nors pastatas priklauso Kretingos rajono savivaldybei, bet jis skirtas bendruomenei ir iš tiesų yra jos, o aš - tik pakeleivis. Kai centrą po remonto mums perduos, susėsime visa bendruomenė ir svarstysime, ką veiksime už tų naujų švytinčių sienų.", - pasakojo M.Retkus.

Pasak M. Retkaus, apie tai, kad į filialo patalpas būtų galima įkelti dar kokias nors įstaigas, neverta net svarstyti. „Filiale yra trys kabinetai, tad tų patalpų kažin ar užtektų dar kažkam. Vos tik pasibaigė renovacija, į mane kreipėsi pusšimtis žmonių, norinčių repetuoti ir kažkuo užsiimti. Taigi filialo patalpos vargu ar aidės tuščios - yra norinčių ir vaidinti, ir šokti, dainuoti, groti. Yra žmonių, kurie į Raguviškius atvažiuoja iš Dupulčių, Baublių. Vienas kitas renginys, ir bus matyti, kiek žmonės nori dalyvauti, matyti. Nemanau, kad salė bus tuščia - reikia tik dirbti“, - įsitikinęs M.Retkus.

Nuogąstavimai Dėl Aparatūros

Šiuo metu Raguviškių filiale dirba tik du darbuotojai: be M.Retkaus, dar - meno vadovė Kristina Katauskienė, kuri užsiima su dviem vaikų - dramos ir dainų bei šokių - būreliais ir suaugusiųjų kapela.

Vadovas nuogąstavo, jog gali atsitikti ir taip, kad atnaujintas pastatas švytės, bet jame trūks aparatūros bei inventoriaus. „Aparatūra - „žiauriai“ pasenusi, lavonas Nr.1, - vaizdžiai apibūdino pašnekovas. - Išvažiuojame koncertuoti: pusvalandį ją šildai ir drebi, ar įsijungs. Nuveži remontuoti, neranda gedimų.

Paklaustas, kodėl visgi Raguviškių kaimo žmonės ligi šiol nebuvo labai aktyvūs kultūriniame Kretingos rajono gyvenime, M.Retkus nesvarstęs atsakė: „Pasakykit atvirai, kas eis į „jaują“ klausytis koncerto ar repetuoti? Geriau žmonės vakarus leidžia šiltai, prie televizoriaus. Reikia galvą nulenkti prieš tuos žmones, kurie žiemą ateidavo į nešildomas patalpas dirbti su pirštinėmis ir paltais“.

M.Retkus teigė: "Yra visi baldai, reikiama įranga. Garso specialistai dirba su garso aparatūra, reguliuojame apšvietimą - saviveiklininkai jau gali repetuoti, tačiau dar neaišku, kada įvyks oficialus filialo atidarymas bei bus surengti pirmieji oficialūs renginiai. Švęsime Užgavėnes, tačiau jos vyks lauke".

Šiuo metu kultūros filiale be jo puse etato dirba dvi meno vadovės ir valytoja. M.Retkaus nuomone, bet kokiuose kultūros namuose norint pasiekti rezultatų, reikia ir specialistų. „Norint išnaudoti visą potencialą, kurį dabar turi Raguviškių kultūros filialas, reikia ne vieno specialisto. Kas iš to, jei įrengiama moderni apšvietimo sistema, bet ja nėra naudojamasi. Jei nori tinkamai išnaudoti techniką, apšvietimo kabinoje reikia bent dviejų žmonių. Gerai, kad yra jaunimo, dirbančio be atlygio. Turint tokią įrangą - 11 mikrofonų, lempų, kompiuterį vaizdui, kompiuterį garsui, grotuvų - nebus gėda kviestis svečių. Norisi tą techniką išnaudoti ir patiems“, - sakė M.Retkus.

Visa filialo aparatūra yra užregistruota policijoje ir pažymėta specialiais atpažinimo ženklais.

Kultūros Namų Perspektyvos

M.Retkus svarstė: "Yra žmonių, kurie skeptiškai vertina tai, kad kaimuose renovuojami kultūros filialai. Tačiau nereikia pamiršti, kad gerai dirbant pastatas tarnauja gerokai daugiau: jis yra atviras bendruomenei, jaunimo iniciatyvai. Galų gale per rinkimus reikia kažkur politikams rengti susitikimus su žmonėmis, galima pamąstyti, ir kaip patalpas išnuomoti šventėms, ne kultūros filialo darbuotojų organizuojamiems renginiams".

M.Retkus pažymėjo, kad „Filiale yra trys kabinetai, tad tų patalpų kažin ar užtektų dar kažkam. Vos tik pasibaigė renovacija, į mane kreipėsi pusšimtis žmonių, norinčių repetuoti ir kažkuo užsiimti. Taigi filialo patalpos vargu ar aidės tuščios - yra norinčių ir vaidinti, ir šokti, dainuoti, groti. Yra žmonių, kurie į Raguviškius atvažiuoja iš Dupulčių, Baublių. Vienas kitas renginys, ir bus matyti, kiek žmonės nori dalyvauti, matyti. Nemanau, kad salė bus tuščia - reikia tik dirbti“.

M.Retkaus nuomone, bet kokiuose kultūros namuose norint pasiekti rezultatų, reikia ir specialistų. „Norint išnaudoti visą potencialą, kurį dabar turi Raguviškių kultūros filialas, reikia ne vieno specialisto. Kas iš to, jei įrengiama moderni apšvietimo sistema, bet ja nėra naudojamasi. Jei nori tinkamai išnaudoti techniką, apšvietimo kabinoje reikia bent dviejų žmonių. Gerai, kad yra jaunimo, dirbančio be atlygio. Turint tokią įrangą - 11 mikrofonų, lempų, kompiuterį vaizdui, kompiuterį garsui, grotuvų - nebus gėda kviestis svečių. Norisi tą techniką išnaudoti ir patiems“.

Taigi filialo patalpos vargu ar aidės tuščios - yra norinčių ir vaidinti, ir šokti, dainuoti, groti. Yra žmonių, kurie į Raguviškius atvažiuoja iš Dupulčių, Baublių. Vienas kitas renginys, ir bus matyti, kiek žmonės nori dalyvauti, matyti. Nemanau, kad salė bus tuščia - reikia tik dirbti.

Raguviškių Kaimo Kultūros Namų Kronika

• Raguviškių kaimo kultūrinis gyvenimas fiksuojamas nuo 1946 m., kada buvo įkurtas klubas skaitykla, joje veikė dramos ratelis.
• Pirmais gyvavimo metais klubas turėjo vos 10 skaitytojų ir apie 50 egzempliorių knygų. Jam vadovavo S. Jesevičiūtė ir dirbo iki 1958 m.
• 1955 m. įsteigta Raguviškių biblioteka, kuri buvo vienose patalpose su klubu-skaitykla. Jos vadovu buvo Jonas Toleikis, tačiau teišdirbo vos kelis mėnesius. Po jo dirbo Lionginas Kareckas. Nuo 1955 m. spalio biblioteką perėmė Janina Miltakytė.
• 1956 m. bibliotekai pradeda vadovauti Danutė Butkutė, ji aktyviai dirbo su visuomene iš aplinkinių kaimų - Budviečių, Laumalių, Kukoriškių - gyventojais. Taip pat jai į pagalbą atėjo mokiniai, taip gimė Knygnešių būrelis.
• 1958 m. kartu su klubu-skaitykla vedė kultūrinį darbą ir tais metais buvo pastatytas spektaklis pagal K.Sają “Vis per gerą širdį”.
• Nuo 1958 iki 1975 m. gyventojų aktyvumas buvo itin didelis: jie noriai dalyvavo įvairiuose renginiuose, statė pjeses, dainavo ir šoko liaudiškus šokius.
• 1963 m. kartu su Kartena buvo surengtas draugystės vakaras, kuriame dalyvavo per 150 žmonių.
• Tuo metu sparčiai stiprėjo Žalgirio kolūkis ir 1975 m. buvo pastatytas naujas pastatas, kuriame įsikūrė kultūros namai, Žalgirio apylinkės administracija ir biblioteka.
• Pirmuoju kultūros namų meno vadovu buvo Rimantas Žižys, direktoriumi - Jonas Kaminskis.
• 1976 m. kultūros namuose jau veikė estradinis ansamblis, buvo suformuota kaimo kapela, vaikų ir moterų vokaliniai ansambliai.
• 1980 m. meno vadovu dirbo Aloyzas Žilys. Nuo 1980 m. direktore dirbo Edriužytė Rūta. Pradėjo veikti suaugusiųjų dramos bei lėlių teatrai.
• 1984 m. kultūros namams vadovavo Vita Stonkutė, o nuo 1987 m.
• 1990 m. kultūros namams pradėjus vadovauti Editai Girčienei kultūrinis gyvenimas kaime virte virė. Buvo daugybė vakaronių, derliaus, šeimų šventės.
• Po Atgimimo žmonės sureikšmino kitas vertybes ir pradėjo užmiršti kultūros namus. Iki pat 1996 m.
• 1996 m. Raguviškių kultūros namų direktoriumi buvo priimtas vos 22-ejų Mindaugas Retkus. Iš naujo pradėta kurti kultūrą: pastatas buvo labai apleistas, reikėjo pradėti nuo tvarkos. Didelį indėlį į Raguviškių kultūros namus įnešė 1999 m.
• Nuo 2009 m.
• 2010-ųjų balandį sukurtas filmas apie Raguviškių kaimą.

Finansavimas ir Kiti Projektai Žalgirio Seniūnijoje

Kretingos rajono savivaldybės Žalgirio seniūnijoje didelis dėmesys buvo skirtas įvairiems infrastruktūros atnaujinimo darbams, apimantiems kelių priežiūrą, pastatų tvarkymą ir teritorijų apsaugos nuo potvynių klausimus. Vienas didžiausių pasiekimų - Aplinkos ministerijai pateikta ir patvirtinta Kretingos rajono savivaldybės administracijos paraiška, pagal kurią Pylimų rekonstrukcija sodų bendrijose finansuojama 1,5 mln. eurų suma.

Didelė dalis dėmesio skirta vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir gerinimui. Atsižvelgus į vietos bendruomenės ir parapijos klebono prašymą, Jokūbave, prie bažnyčios, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat sutvarkytas ir sustiprintas Sodų gatvės, vedančios link sodų bendrijos „Rasa“, šlaitas, kurį anksčiau paplaudavo lietaus vanduo.

Svarbiausia - būtinybė spręsti potvynių prevencijos klausimus po to, kai paskutiniojo potvynio metu buvo užtvindyta didelė sodininkų bendrijos „Rasa“ teritorijos dalis. Didžiausias pagal finansavimą yra pylimų rekonstrukcijos projektas sodų bendrijoje „Rasa“, kuriam skirta 1,5 mln. eurų (iš Aplinkos ministerijos ir Savivaldybės lėšų). Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, planuojama rekonstruoti apie 1,6 kilometro pylimų.

Atnaujinta asfalto danga: Raguviškių kaimo Raguvos gatvės ruože ir Budrių kaimo Bažnyčios bei Sodžiaus gatvių sankryžose. Taip pat pagerintas susisiekimas su sodų bendrijomis: sustiprintas žvyrkelis Mišučių gatvėje (link „Rubulių“), o Sodų gatvėje, vedančioje link „Rasa“ bendrijos, sutvirtintas šlaitas ir įrengti drenažiniai šuliniai, kad lietaus vanduo neapsemtų kelio.

Kretingos rajono savivaldybė laikosi ilgalaikio įsipareigojimo nuolat gerinti infrastruktūrą. Toliau bus tęsiami potvynių prevencijos projektai ir skirtos lėšos lietaus nuotekų tinklų bei pylimų tvarkymui.

Kretingos rajono savivaldybės 2009 m. biudžeto investicijos:

• Bibliotekos statyba Kretingoje - 1 mln. Lt
• Marijono Daujoto vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcija - 250 Lt
• Kretingos kultūros centro renovacija - 753 tūkst. Lt
• Melioracijai - 313 tūkst. Lt
• Darželio “Ąžuoliukas” rekonstrukcija Kretingoje - 768,5 tūkst. Lt
• Grūšlaukės pagrindinės mokyklos pastatų rekonstrukcija - 2 mln. 388 tūkst.
• Salantų ligoninės priestato pritaikymas Sutrikusio intelekto žmonių dienos veiklos centrui - 1 mln. 39 tūkst.
• Salantų kultūros centro pastato rekonstrukcija - 2 mln.
• Kartenos kultūros namų rekonstrukcija ir aplinkos sutvarkymas - 2 mln. 420 tūkst.
• Raguviškių kultūros namų rekonstrukcija - 1 mln. 500 tūkst.
• Juodupėnų buvusio mokyklos pastato ir Darbėnų vaikų darželio rekonstrukcija - 690 tūkst.
• Kretingos Šiaulių, Laisvės ir Šeduvos gatvių asfaltavimas - 6 mln. 635 tūkst.
• Salantų miesto ir Vydmantų gyvenvietės vandens tiekimo ir nuotėkų tinklų infrastruktūros tvarkymas, valymo įrenginių rekonstrukcija bei valymo įrenginių Kretingoje išplėtimas - 28 mln. 500 tūkst.
• Kretingos muziejaus pastato rekonstrukcija - 5 mln. Lt.

Šaltinis: pingvinas

tags: #renovacija #raguviskiu #kulturos #centro #atliko