Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje statyti dar iki 1993 metų, todėl šiandien jie neatitinka nei šiuolaikinių energinio efektyvumo reikalavimų, nei estetinių ar techninių standartų. Kaip ir kiekvienas inžinerinis objektas, pastatas reikalauja nuolatinės priežiūros - nuo to tiesiogiai priklauso jo ilgaamžiškumas, saugumas ir gyvenimo kokybė viduje.
Daugiabučio renovacija - būdas pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti išlaidas.
Remiantis rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atliktu tyrimu, 81 proc. senų daugiabučių butų savininkų, esant tinkamoms aplinkybėms, dalyvautų savo namo atnaujinime. Labiausiai renovacijai žmones motyvuoja praktinės naudos: mažesnės kainos už šildymą (83 proc.), pasikeitusi gyvenimo kokybė (65 proc.) ir komfortiška temperatūra bute (59 proc.). 40 proc. respondentų svarbu, kad išaugs būsto vertė.
Žmonės suvokia renovacijos būtinybę, nes dabartinėje geopolitinėje situacijoje niekas nebesitiki pigesnio kuro. Taip pat vis labiau įsisąmoninama, kad alternatyvos renovacijai paprasčiausiai nėra. Be visų kitų paminėtų aplinkybių didelę įtaką apsisprendimui renovuoti savo namą tebeturi valstybės paramos dydis. Daugiabučio atnaujinime, jei valstybės paramos iš viso nebūtų, dalyvautų tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) gyventojų, beveik du trečdaliai (68 proc.) rinktųsi renovaciją, jei parama siektų 30 proc. Prieš priimant sprendimą dėl renovacijos žmonėms labiausiai aktualu sužinoti nepriklausomų statybos ekspertų nuomonę.
Džiugina, kad 80 proc. respondentų sutinka su teiginiu „Daugiabutis namas, kuriame yra tavo butas, visų pirma yra tavo turtas, todėl privalai juo rūpintis, prižiūrėti bei gerinti nelaukdamas valstybės paramos“, o 75 proc. gyventojų buvo klausiama ir apie numanomą namo ateitį neatlikus renovacijos.
Pasak G. Burbienės, tokių atvejų pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau ir reikėtų žinoti, jei jie įvyks dėl pačių butų savininkų kaltės, pavyzdžiui, netinkamos turto priežiūros, kai laiku neatliekamas remontas, atnaujinimo darbai, gyventojams teks patiems likviduoti pasekmes, padengti nuostolius, nesitikint, kad tai padarys valstybė.
Dažniausiai pasitaikantys defektai ir pažeidimai
Senos statybos daugiabučiuose dažniausiai fiksuojami dviejų tipai pažeidimai - konstrukciniai ir inžineriniai.
Konstrukciniai defektai apima tarpplokštinių sandūrų pažeidimus - plyšius, iškritusią mastiką ir nesandarias siūles, per kurias drėgmė ir teršalai patenka į konstrukcijos vidų. Taip pat dažni išorinių sienų ir balkonų konstrukcijų pažeidimai. Probleminių vietų randama ir stoguose - ypač ties parapetais, ventiliacijos kanalais, kur dažnai pažeidžiama hidroizoliacija.
Vilnius TECH“ universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldo Šneiderio teigimu, pažeidimus dar labiau gilina netinkama techninė priežiūra: „Gyventojai atsakingi ne tik už savo sienas ir kriauklę, bet ir už stogą, pamatus, kaimyno balkoną viršuje.
Doc. dr. A. Šneideris atkreipia dėmesį, kad dažniausi konstrukciniai pažeidimai stambiaplokščiuose pastatuose yra nesandarios siūlės tarp plokščių, drėgmės paveiktos sienos bei sunkiai pasiekiamos ir dažnai pažeistos konstrukcinės jungtys. Mūriniuose daugiabučiuose dažnai pastebimi plyšiai sienose, aptrupėjęs ar išsisluoksniavęs mūras - ypač tais atvejais, kai naudotos dekoratyvinės plytos.
„Inžineriniai defektai dažniausiai pasireiškia šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemose. Ventiliacijos sistemų būklė taip pat prasta - nepakankamas oro judėjimas skatina drėgmės kaupimąsi ir pelėsio atsiradimą.
R. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad senų daugiabučių defektai dažniausiai atsiranda dėl pastato amžiaus, aplinkos poveikio, konstrukcinių sprendinių savybių bei priežiūros kokybės. „Aktyvesnis defektų šalinimas pradėtas tik per pastarąjį dešimtmetį. Iki tol daugelis sandūrų, siūlių ar stogo vietų nebuvo remontuotos 30-40 metų.
Renovuotas daugiabutis - investicija į ateitį.
Tuo metu inžinerinėse sistemose dažniausiai pasitaiko netolygus šilumos paskirstymas, nesureguliuoti ar pasenę šilumos punktai, senos vamzdynų trasos.
Pažeidimai renovacijos metu
VTPSI duomenimis, daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimui vien šiais metais jau išduota 317 statybą leidžiančių dokumentų. 138 modernizuojami objektai patikrinti šiais metais, iš jų - net 57 vien per balandžio mėnesį.
Anot VTPSI viršininkės Lauros Nalivaikienės, tarp dažniausiai pasitaikančių pažeidimų yra statybos darbų atlikimas nesilaikant projekte numatytų sprendinių ar statybos darbų technologinių reikalavimų, konstrukcijų stiprinimo klausimo ignoravimas, atmestinai atliekami skardinimo ir apdailos darbai. Pažeidimu laikoma ir netinkamas statybinių atliekų tvarkymas statybvietėse.
„Pažeidimai yra ne vien statybiniai, bet ir administraciniai, susiję su ne visai tiksliai pildomais dokumentais ir panašiai. Pavyzdžiui, vienas dažniausių pažeidimų yra statybos darbų žurnalo nepildymas arba šiame žurnale nurodytų reikalavimų nepaisymas, taip pat naudojamų statybinių medžiagų atitikties dokumentų nepateikimas“, - dažniausiai pasitaikančias klaidas vardija L. Nalivaikienė.
VTPSI duomenimis, pažeidėjai nelieka nenubausti - vien 2015 m. surašyta 11 administracinių teisės pažeidimų (ATP) protokolų, paskirta baudų už 877,91 EUR.
Kokybės kontrolė ir priežiūra
Siekiant užtikrinti kuo aukštesnę daugiabučio modernizacijos darbų kokybę, reikalinga griežta kontrolė ir stebėjimas. Šioms funkcijoms atlikti kiekvienas renovuojamas daugiabutis turi techninį prižiūrėtoją. Pastarojo veiklą tikrina patys gyventojai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Taigi, kokybės priežiūra yra netgi dviejų lygmenų.
BETA atstovų teigimu, modernizuojamiems namams skiriamas kontroliuojančių institucijų dėmesys - netgi didesnis nei naujai statomiems objektams. „Techninis prižiūrėtojas tikrina, ar darbai yra vykdomi pagal projektą. Visur yra kontrolė ir, sakyčiau, kad ta kontrolė yra netgi gerokai didesnė negu vykstant įprastoms statyboms“, - tikina Edvardas Petraukas, BETA Projektų kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
9 didžiausios namų renovacijos apgailestavimai ir kaip jų išvengti
Kokybiškos renovacijos užtikrinimas - tai ne tik techninės priežiūros ar rangovo atsakomybė. Tam būtinas ir aktyvus gyventojų įsitraukimas - jie dažniausiai pirmieji pastebi trūkumus, kuriuos būtina fiksuoti ir laiku spręsti.
Pastebėjus trūkumus - nelygiai sumontuotus langus, netinkamai atliktus šiltinimo darbus, radiatorių montavimą ar kitas problemas - svarbu viską užfiksuoti: daryti nuotraukas, užrašyti datas, aplinkybes ir detales. Tuomet gyventojai turėtų kreiptis į renovacijos projekto administratorių - jis atsakingas už darbų koordinavimą ir ryšį su visomis procese dalyvaujančiomis pusėmis.
APVA duomenimis, šiemet gauta apie 30 gyventojų užklausų, dažniausiai dėl langų, radiatorių, šildymo stovų, vamzdynų keitimo, balkonų stiklinimo ar reguliavimo ir apskaitos prietaisų montavimo patalpų viduje. 2025 m. Be to, APVA atlieka ir planines patikras statybų metu. Dažniausiai fiksuojami nedideli pažeidimai: netvarkingai laikomos medžiagos, neapsaugoti statybos produktai, nepašalintos šiukšlės, trūkstamas informacinis stendas, išmėtyti įrankiai ar ant praėjimų palikti elektros kabeliai.
„Atrodytų - smulkmenos, tačiau tik dirbant tvarkingoje ir saugioje aplinkoje galima pasiekti kokybišką rezultatą“, - primena E. Baigus renovaciją, galutinį darbų įvertinimą atlieka VTPSI komisija. Jei jie atitinka techninį projektą, kokybės pažeidimų nenustatoma, surašomas statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai.
Statybos įstatymas numato, kad garantinis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai matomiems darbams, 10 metų - paslėptiems statinio elementams, o 20 metų - jei nustatomi tyčia paslėpti defektai. Taip pat svarbu, kad įstatymas saugo gyventojus ir tuo atveju, jei rangovas tampa nemokus ar bankrutuoja - trejus metus po renovacijos užbaigimo galioja garantinė suma, kuri turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc.
Finansavimas ir atsiperkamumas
Pagal teisės aktus butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas, kurios vėliau būtų panaudojamos pastato einamiesiems remontams, atnaujinimui ir kitoms panašioms išlaidoms.
„Matome daug pavyzdžių, kai pastatai reikalauja nuolatinio remonto, inžinerinės sistemos būna susidėvėjusios, nuolat genda, pastate dideli šilumos nuostoliai, todėl jo šildymui reikia didelio kiekio šiluminės energijos, visiems pastatams remonto reikės anksčiau ar vėliau.
Skaičiuojant renovacijos atsiperkamumą, galima būsto modernizavimo projekto investicijas lyginti su dėl sumažėjusio energijos vartojimo gaunamais sutaupymais. Tačiau energijos taupymas yra tik dalis renovacijos rezultatų, todėl ir visų investicijų priskyrimas tik šiam aspektui iškreiptų vertinimą. Verta atkreipti dėmesį į priemones, kurios iš karto sukuria keleriopą naudą.
Kai kurios priemonės, tokios kaip šildymo sistemos balansavimas ar šilumos punkto automatizavimas, skirtos energijos efektyvumo didinimui. Kitos priemonės, pavyzdžiui, nuotekų sistemos tvarkymas, balkonų, stogelių tvirtinimas, skirtinos pastato elementų ir sistemų būklės atstatymui. O pavyzdžiui langų keitimas, sienų, stogo šiltinimas ir pan. svarbios tiek pastato fizinės būklei, tiek energijos efektyvumui.
„Suprantama, kad kuo labiau nusidėvėjęs pastatas, tuo daugiau investicijų reikia jo būklei atstatyti. Eksperto teigimu, daugiabučiui namui neturint kaupimo plano ilgalaikiams remontams, kurių tikslas atkurti susidėvėjusias daugiabučio dalis, kiekvienas šio daugiabučio gyventojas prisiima riziką dėl tokių išlaidų sumokėjimo iš savo santaupų.
„Valstybė daugiabučių modernizavimui skiria lengvatines paskolas su fiksuotomis palūkanomis, taiko įvairias subsidijas, jeigu projektai pasiekia numatytus reikalavimus.
Svarbu nepamiršti, kad alternatyvos neremontuoti - nėra. Atnaujinti daugiabutį su valstybės pagalba ar kaupiant lėšas vis tiek reikės. Priklausomai nuo pastato būklės, tos išlaidos gali būti patirtos anksčiau arba vėliau.
tags: #daugiabuciu #renovacijos #pazeiimai