Augustino Janulaičio apžvalga

Augustinas Janulaitis - žymus Lietuvos istorikas, teisininkas, profesorius, publicistas ir visuomenės veikėjas, palikęs reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūroje ir moksle. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimą, veiklą ir atminimo įamžinimą.

Biografija ir veikla

Augustinas Janulaitis gimė 1878 m. kovo 31 d. Malavėnuose (Šiaulių r.). 1886 m. pradėjo mokytis Šiaulių berniukų gimnazijoje. Dėl lietuviškų raštų radimo kratos metu, buvo pašalintas iš gimnazijos.

1893 m. rudenį A. Janulaitis persikėlė į Rygą, kur mokėsi Nikalojaus gimnazijoje. 1896-1899 m. prisidėjo prie spaudos atgavimo kompanijos, platino atsišaukimus ir peticijas caro vyriausybei.

Už lietuviškų raštų platinimą 1900 m. buvo suimtas ir daugiau kaip 6,5 mėnesio jam taikytas kardomasis areštas Liepojoje ir Aizputėje (Latvija). 1902 m., sužinojęs, kad tremiamas į Rytų Sibirą, pabėgo į Mažąją Lietuvą, vėliau - į Angliją, o nuo 1903 m. apsigyveno Berne (Šveicarija).

1906 m. grįžo į Lietuvą, kur buvo sulaikytas ir teisiamas Vilniuje už draudžiamosios literatūros gabenimą. Atlikęs bausmę, tęsė teisės studijas Maskvos universitete, kurį baigė 1907 m.

1908 m. kartu su M. Biržiška redagavo „Žariją“, bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose. Aktyviai priešinosi rusinimui, lenkinimui, spaudos draudimui ir cenzūrai. 1916 m. už veiklą prieš vokiečių okupantų režimą buvo ištremtas į belaisvių stovyklą Rytų Prūsijoje.

1918-1919 m. A. Janulaitis dirbo Vilniaus apygardos teismo pirmininku, 1919-1925 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos tribunolo teisėjas, 1924 m. - jo pirmininkas. Nuo 1921 m. gyveno Kaune.

Tačiau bene svarbiausia A. Janulaičio veikla buvo mokslo organizacijų kūrimas, mokslinė ir pedagoginė veikla. Jis rašė studijas Lietuvos istorijos, kultūros ir politikos klausimais, išleido apie 70 brošiūrų ir knygų, vertimų.

1920-1922 m. dėstė Lietuvos teisės istoriją Aukštuosiuose kursuose, 1922-1940 m. VDU (iki 1930 m. Lietuvos universitetas). 1922-1925 metais buvo Valstybinės archeologijos komisijos pirmininkas. 1924-1939 metais redagavo VDU „Teisės fakulteto darbus“ (10 tomų), Istorijos draugijos organą „Praeitis“ (1 t. išėjo 1930 m., 2 t. - 1933 m.).

Įsikūrus Lietuvos universitetui, A. Janulaitis nuo 1922 m. buvo Teisių fakulteto Lietuvos teisės istorijos katedros vedėjas, nuo 1924 m. ordinarinis profesorius, mokslo darbų redaktorius. 1932 m. jam suteiktas teisės mokslų daktaro laipsnis. Nuo 1935 m. buvo Teisių fakulteto dekanas, taip pat dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose, nuo 1936 m. - Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Nuo 1939 m. dirbo Vilniaus universitete. 1941 m. paskirtas Lietuvos Mokslų akademijos nariu.

Vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo universitete iki jį uždarant. Iki 1945 m. gruodžio 1 d. buvo Vilniaus universiteto Istorijos filologijos fakulteto dekanu. Mirė 1950 m. gegužės 22 d. Kaune.

Moksliniai darbai

Svarbūs A. Janulaičio istoriniai kūriniai:

• „Simonas Daukantas“ (1913)
• „1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje“ (1921)
• „Žydai Lietuvoje“ (1923)
• „Užnemunė po Prūsais“ (1928)
• „Baudžiavos Lietuvoje panaikinimo sumanymai“ (1929)
• „Napoleono teisynas“ (1930)
• „Lietuvos bajorai ir jų seimeliai XIX amžiuje (1795-1863)“ (1936) ir kt.

Viso - apie 665 darbus.

A. Janulaitis buvo atskiro istorinio archyvo kūrimo iniciatorius. Sukaupė vertingą asmeninę biblioteką, kurios didelė dalis saugoma Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Lietuvos mokslo paminklų serijoje išleista: A. Janulaičio raštų knyga „Praeitis ir jos tyrimo rūpesčiai“ (Vilnius, 1989), „Emilija Pliateraitė: lenkmečio karžygė, 1806-1831“ (Vilnius, 1991).

Atminimo įamžinimas

A. Janulaičio atminimas įamžintas įvairiais būdais:

• 1940 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (Kaunas) pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įamžinta jo pavardė.
• 1978 m. ant namo Kęstučio g. 48B (Kaunas) atidengta memorialinė lenta.
• 2016 m. Kauno miesto savivaldybė naujai gatvei Šilainiuose suteikė A. Janulaičio vardą.

2018 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikė paroda „Lietuvos tautai ir valstybei Augustinui Janulaičiui - 140“, skirta A. Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms.

A. Janulaičio kūrybinis palikimas, mokslo veikalai, rankraščiai, dokumentai ir kita medžiaga yra saugomi Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.

ŠAVB Kraštotyros skaityklos fonduose saugomi šie pirmieji Augustino Jaunulaičio leidiniai pasirašyti jo pavarde ir slapyvardžiais: „Baudžiava Lietuvoje“. Chicago, 1901); „Adomas Mickevyčia. Jo gyvenimas, raštai ir darbai“. 1902, Plimutas; „Emilija Plateraite, lenkmečių karžygė“. Tilžė, 1908; „Kun. Liudvikas Adomas Jucevičius, Lietuvos rašytojas“. V., 1910; „Valstiečių sukilimas XVIII amžiuje Lietuvoje“. V., 1910; „Simanas Daukantas. Jo gyvenimas, darbai ir vargai“. V., 1913; „1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje“. K., 1921; „Kunigai ir 1831 m. revoliucija Lietuvoje. K., 1923; „Žydai Lietuvoje: bruožai iš Lietuvos visuomenės istorijos XIV-XIX amž.“ K., 1923; „Lietuva ir dabartinė Rusija“. K., 1925; „Vyriausiasis Lietuvos tribunolas XVI-XVIII amž.“ K., 1927; „Imperijos rūmų teismas (Reichskammergericht): 1495-1806 m.“ K., 1927; „Užnemunė po Prūsais (1795-1807). K., 1928; „Baudžiavų panaikinimo sumanymai Lietuvoje (1817-1819 m.)“. K., 1929; „Napoleono teisynas“. K., 1930; Ignas Danilavičius Lietuvos bei jos teisės istorikas: D. I.

Įdomu tai, kad ŠAVB fonduose saugoma 1927 m. Kaune išleista A. Janulaičio knyga „Vyriausiasis Lietuvos tribunolas XVI-XVIII amž.: Jo atsiradimas, veikimas ir reikšmė Lietuvos gyvenime“ su autoriaus 1927 m. gegužės 24 d. Įdomi ir reta yra 1908 m. M. Kuktos spaustuvėje Vilniuje, „Spindulio“ bibliotekėlėje B. Ramono slapyvardžiu išleista nedidelė knygelė „Klebono karčiama. Atsitikimas iš nesenos Šiaulių praeities“, kurioje aprašoma apie XIX a. Joje rašoma: „Besirausdamas tarp senų popierių Šiaulių ekonomijos archyve užtikau bylą dėl smuklės; išėmiau ją iš užmaršties dulkių, apdirbęs ir sutvarkęs ten esančią medžiagą, leidžiu į svietą. Byla užrašyta Šiaulių teisme Nr. 2442, - 1806 m. Antroji byla pradėta tarp tų pačių šalių tame pačiame teisme 1820 m. liepos 26 d. Į Šiaulių ekonomijos archyvo katalogą abidvi įtrauktos Nr. 1468“ (Klebono karčiama. Atsitikimas iš nesenos Šiaulių praeities.[Spindulio Nr. 6]. Parašė B. Ramonas. Vilnius: M. Šioje knygelėje dar rašoma, kad po 14 metų, 1820 m., Meškuičių klebonas vėl skundėsi Šiaulių teismui, kad jam leistų pasistatydinti smuklę ir kad šis suvaldytų ekonomiją. Tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Taip baigėsi garsi Meškuičių klebono Ig. Giedraičio smuklės byla išnagrinėta teisme ir surasta Šiaulių ekonomijos archyve. Šią bylą surado, aprašė ir atskiru leidiniu B. Ramono slapyvardžiu M. Kuktos spaustuvėje 1908 m. išleido Augustinas Janulaitis.

A. Janulaitis bendradarbiavo ir Šiauliuose leidžiamame žurnale „Kultūra“, kuriame buvo išspausdinti jo straipsniai: „Politinės bei socialinės Lietuvos istorijos bruožai“ - 1930, nr. 8, p. 369-373; Nr. 9, p. 453-458; Nr. 10, p. 494-501; Nr. 12, p. 607-613; „Lietuvos nepriklausomybės keliai“ - 1931 m. Nr. 1, p.

Įgyvendinant projektą „Ginkūnų žemės šviesuolių Janulaičių gyvenimo ir darbų keliais“, šių metų gruodžio 1 d. Renginio metu pranešimus skaitė kultūros istorikė, docentė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Ingė Lukšaitė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilma Karinauskienė, Augustino Janulaičio vaikaitis Ramūnas Janulaitis ir kt. Renginio metu buvo atlikta meninė programa „Jis ir ji“ pagal rašytojo Jono Biliūno (1879-1907) ir jo žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės (1880-1978) laiškus ir kūrybą. Ginkūnų bibliotekoje parengta ir eksponuojama ekspozicija „Ginkūnų krašto šviesuoliai Janulaičiai: jų gyvenimo ir darbų keliais“: pasakojanti apie buvusių karališkųjų valstiečių, daugiavaikės Janulaičių šeimos gyvenimą.

Ir dar. Įamžinant istoriko, teisininko Augustino Janulaičio atminimą ginkūniškiai galėtų pasekti kuršėniškių pavyzdžiu, kur jų mieste 1960 m. pastatytas paminklas liaudies švietėjui, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjui Laurynui Ivinskiui (1810-1881), jo vardas suteiktas gimnazijai, Kuršėnuose yra Lauryno Ivinskio gatvė, įkurtas ir veikia kalendorių muziejus, kuriame kaupiami kalendoriai ir medžiaga, susijusi su L. Ivinskiu. Šiaulių rajono savivaldybė yra įsteigusi Lauryno Ivinskio premiją, kuri nuo 1990 m. kasmet skiriama už geriausią per metus išleistą kalendorių.

Taip pat gražiai yra pagerbt...

Augustinas Janulaitis - tai asmenybė, kurios darbai ir idėjos tebėra svarbūs ir aktualūs šių dienų Lietuvai.

Pagrindiniai Augustino Janulaičio gyvenimo faktai:

tags: #namas #janulaicio #g #aruodas