Finansinė analizė - tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
Tokiu būdu, finansinė analizė - tai ūkinių procesų pažinimo priemonė. Finansinė analizė leidžia geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia - priimti optimalius valdymo sprendimus. Atskleisti vidinius ir perspektyvinius rezervus bei valdyti sudėtingus ūkinius procesus ir reiškinius yra finansinės analizės esmė.
Finansinės analizės tikslai
Pagrindinis tikslas - kvalifikuotai įvertinti finansinę būklę ir pateikti pagrįstas išvadas. Galimas finansinės analizės tikslas apibūdinamas ir taip - teikti objektyvią informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumą, arba atskleisti veiklos efektyvumo rezervus, remiantis įmonės finansine politika. Taigi, finansinės analizės tikslai gali būti skirtingi. Juos galima sugrupuoti į tris stambias grupes - finansų apskaitos, investicijų įvertinimo ir finansų valdymo.
1 lentelė. Finansinės analizės tikslai:
| Grupė | Tikslai |
|---|---|
| Finansų apskaita | Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką. |
| Investicijų įvertinimas | Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais. |
| Finansų valdymas | Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką. |
Pagrindinis finansų valdymo tikslas yra racionaliai panaudoti finansinius išteklius, nukreipti investicijas tinkama ir naudinga linkme, palaikant įmonės mokumą.
Finansinės analizės šaltiniai
Finansinės analizės šaltiniais vadinama ta medžiaga, kuri buvo surinkta įmonės veiklai analizuoti. Pradedant analizuoti įmonės veiklą, reikia įsitikinti, ar surinkta visa reikalinga medžiaga, ar ji tikra ir teisinga, ar joje nėra klaidų ir sąmoningai iškraipytų rodiklių. Jeigu medžiaga, kuria remiantis buvo atliekama analizė, surinkta ne visa ir nerūpestingai, tai ir analizės rezultatai gali būti nekokybiški ir netinkami valdymo sprendimams pagrįsti.
Pagrindiniai finansinės analizės šaltiniai:
- Planų ir normatyvų duomenys - tai visi rodikliai, pateikti įvairiuose planuose, projektuose, sąmatose, pasiūlymuose, normatyvuose.
- Atskaitomybė yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis, teikiantis labai daug naudingos informacijos.
- Sintetinės ir analitinės apskaitos duomenys papildo finansinės atskaitomybės duomenis.
- Vidiniai neapskaitiniai analizės šaltiniai yra gaunami duomenys įmonėje ir jos padaliniuose, bet ne iš apskaitos sistemos.
- Išoriniai analizės šaltiniai yra duomenys, gaunami už įmonės ribų ir kuriuos pateikia kitos institucijos.
Finansinės analizės šaltiniai turi būti naudojami kompleksiškai, norint nuodugniai ir operatyviai tirti įmonės veiklą. Nuo šaltinių sudėties, turinio ir tinkamo jų naudojimo priklauso analizės organizavimas ir rezultatai. Finansinės analizės kokybė, jos išvadų tikslumas priklauso nuo analizės šaltinių patikimumo.
Finansinės informacijos vartotojai
Įmonės finansine būkle gali domėtis ne tik investuotojai ir kreditoriai - teisę į tokią informaciją vienokia ar kitokia forma turi ir kiti vartotojai, t.y. valdžios institucijos, žiniasklaida, draudimo kompanijos ir kiti.
Vidinės informacijos vartotojai:
- Įmonės vadovai, apskaitos bei finansų padalinių darbuotojai ir savininkai, turintys didelę dalį akcijų.
Išorinės informacijos vartotojai:
- Akcininkai.
- Įmonės obligacijų ar kitų vertybinių popierių turintys investitoriai.
- Kiti indėlininkai (bankai).
- Tiekėjai ir kreditoriai.
- Klientai.
- Darbuotojai ir profsąjungos.
- Vyriausybė (dėl vadovavimo ir politikos).
- Visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros.
- Konkurentai.
- Visuomenė.
- Analitikai bei konsultantai.
Finansinės analizės būdai
Labai svarbu tinkamai juos pasirinkti, priklausomai nuo įmonės finansinei analizei keliamų uždavinių bei turimos informacijos. Vienas iš dažniausiai naudojamų loginės analizės būdų yra lyginimas. Grupavimo būdas nustato ekonominių reiškinių tarpusavio ryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams. Apibendrinimas (sintezė) apibūdinamas kaip nagrinėjamų dalinių reiškinių (procesų) sujungimas į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas.
Vidutinių dydžių būdu tiriamos reiškinio tipinės savybės. Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetinių įmonės finansinės veiklos bei su ja susijusios veiklos sričių nagrinėjimas. Indeksais vadinami santykiniai dydžiai, apibūdinantys ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Koeficientai parodo dviejų tarpusavyje susijusių konkrečių dydžių santykį.