Andrius ir Ingrida Tatarūnai - jauna šeima, kuri daugiau nei prieš dešimtmetį įleido savo šaknis Dusetose. Zarasų rajono Didžiadvario kaime jie įkūrė kaimo turizmo sodybą ,,Pasartelė“, kuri per dešimt metų augo ir gražėjo.
Penkių hektarų plote telpa keli tvenkiniai ir keturi pastatai, skirti svečių apgyvendinimui. Kaimo turizmo sodyba ,,Pasartelė“ labiausiai tinka šeimų poilsiui, žvejybai ir jaukioms šeimos šventėms bei nedideliems seminarams.
Sodybos savininkų veikla ir iššūkiai
Ingrida Tatarūnė, ilgą laiką dirbusi Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja, o dabar skatinanti ūkininkus gaminti vietos produktus ir vis daugiau laiko skirianti sodybai, teigia, kad kasmet kaimo turizmo paslaugų teikėjams vien iš šios veiklos išgyventi darosi vis sunkiau, nes labai ryškus sezoniškumas.
Avininkystė - nauja sodybos veiklos kryptis
Viena naujesnių sodybos ,,Pasartėlė“ savininkų veiklų - avininkystė. Tiesa, kol kas šioje srityje žengiami pirmieji žingsniai. Jų auginamos Lietuvos juodgalvės - labiau sodybos puošmena, o ne verslas. Kol kas ūkininkai laiko tik 14 avių.
Už šios veislės puoselėjimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ yra mokama išmoka. Tai, pasak Ingridos ir Andriaus, yra paskata ūkininkams, kad Lietuvos sodybas puoštų nykstančių ar senųjų veislių gyvuliai ir paukščiai.
Už vieną senojo genotipo Lietuvos juodgalvės avį mokama 187 eurai parama per metus. „Teikdami paraišką šiai paramai gauti įsipareigojome šios veislės avis laikyti penkerius metus. Kai deklaravome turimas avis, tada jų turėjome dešimt. Už tiek ir gauname išmokas, - patirtimi pasidalija ūkininkai.
Lietuvos juodgalvės avių veislė
„Lietuvos juodgalvės - nykstantį veislė. Ji buvo išvesta Lietuvoje XX amžiaus viduryje, kergiant vietines šiurkščiavilnes avis su vilniniais Anglijos ir mėsiniais Vokietijos juodgalviais avinais. Nors atsiradus Europos Sąjungos paramai šios veislės avių banda Lietuvoje sparčiai padidėjo, dabar daugelis avininkystės atsisako. Tai turi įtakos ir palyginti nelabai didelė parama, ir įsipareigojimai, atsirandantys teikiant paramą, ir tai, kad šios avys nėra mėsingos. Žalios mėsos tiekimui šių avių nelabai apsimoka auginti. Mes vartotojui ruošiamės pateikti ne vien mėsą, bet ir avienos gaminius. Tai labiau apsimoka. Juolab kad ir juodgalvių avių mėsos kokybė yra išskirtinė - ji daug kam yra priimtina, nes turi mažai specifinio kvapo, kuris būdingas kitoms avių rūšims.“
Kol kas ūkininkai sodybos svečius vaišina iš avienos pagamintu plovu.
Avininkystės iššūkiai Zarasų rajone
Didžiulis minusas vystant avininkystę ežeringame Zarasų rajone, Ingridos ir Andriaus manymu, yra tai, kad avių artimiausia skerdykla yra Rokiškio rajone. Kadangi reikia mokėti ne tik už paskerdimą, bet ir kelis kartus važiuoti nemažą atstumą, avienos kaina labai pabrangsta.
„Norint išlikti konkurencingais rinkoje, būtinas vietos ūkininkų ir valdžios bendradarbiavimas, sprendžiant svarbias problemas. Vienas sveikintinų pavyzdžių - Lietuvos Ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus vystomi projektai. Asociacija pateikė paraišką skerdyklai Dusetose įrengti. Skerdyklos projektavimui ir techninei dokumentacijai parengti paramą skyrė ir Zarasų rajono savivaldybės administracija“, - pasidžiaugia Ingrida.
Parama ūkio plėtrai
Įsigijus avių, reikėjo ir jas tinkamai įkurdinti. Ingrida ir Andrius nusprendė pasinaudoti parama pagal 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Smulkaus tradicinio gyvulininkystės ūkio plėtrai - patrauklumui didinti ir laikymo sąlygoms gerinti ūkininkams buvo skirta 14,8 tūkst. eurų parama.
Pasinaudodami šiomis lėšomis Tatarūnai aptvėrė beveik trijų hektarų plotą Lietuvos juodgalvėms ganytis. Sutvarkė ir atokią sodybos erdvę, iš kurios svečiai galėtų ramiai stebėti besiganančias avis su ėriukais.
„Europos Sąjungos parama gyvenantiems ir dirbantiems kaime yra labai svarbi. Be šios paramos, tiesiog kai kurių paslaugų atvykstantiems turistams neteiktume, o ir kitos būtų ne taip gerai išvystytos. „Vystydami verslą, mes nuolat galvojame, kaip mūsų projektai vienas kitą papildys, kaip diversifikuoti verslą, kad būtų sukuriama didesnė pridėti vertė. Deja, kartais paramos gavėjams atrodo, kad svarbiausia išpildyti visas reikalingas ir nereikalingas procedūras, o ne tai, kas bus sukurta.
Parama avininkystei ir kaimo turizmui
Apibendrinant, Tatarūnų sodyba „Pasartelė“ sėkmingai plėtoja avininkystę ir kaimo turizmą, pasinaudodama Europos Sąjungos parama. Tai leidžia ne tik puoselėti nykstančias Lietuvos juodgalvių avių veisles, bet ir teikti kokybiškas paslaugas turistams, norintiems pailsėti gamtoje.
Lietuvos juodgalvių avių veislės charakteristika:
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Kilmė | Lietuva, XX amžiaus vidurys |
| Paskirtis | Mėsa ir vilna |
| Ypatybės | Nykstanti veislė, mažai specifinio kvapo mėsa |
| Parama | 187 eurai už avį per metus (pagal tam tikras programas) |