Alaus daryklos „Ragutis“ istorija: nuo XIX amžiaus iki šių dienų

Alaus darykla „Ragutis“ turi itin gilią istoriją ir yra viena seniausių pramoninių alaus daryklų Lietuvoje, kurios istorinės šaknys siekia net XIX amžiaus vidurį. Pabandykime panagrinėti šios daryklos istoriją nuo jos įkūrimo iki šių dienų.

Pradžia ir įkūrimas

„Ragučio“ alaus daryklos istorijos pradžią galima atsekti buvus dar XIX amžiaus antroje pusėje, kai Kaune prie tuometinio plento į Daugpilį bei Sankt Peterburgą buvo įkurta alaus darykla.

Kaunas XIX a. pabaigoje

Jos savininkai - šveicarai Maksas ir Henrieta Bliumentaliai alaus daryklos pastatų ansamblį plėtė. Tai paskui darė ir laikinai (Vilniaus žemės bankui sklypą su pastatais perleidus) jo savininku tapęs Abelis Solomonovičius Soloveičikas, vėliau - turtą vėl iš jo atpirkę buvusieji savininkai.

Tarpukaris ir „I. B. Volfas Engelman“

Tarpukariu tai buvo didžiausia alaus darykla šalyje, kuri vadinosi „I. B. Volfas Engelman“ vardu. Ji buvo aprūpinta moderniausia to meto įranga ir užėmė 30-40 procentų alaus rinkos - per metus išvirdavo 3,5 milijono litrų alaus, kurį vertino ir to meto Lietuvos prezidentai, ir diplomatai.

Alaus daryklų „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ savininkai 1927 metais, taikydamiesi prie susidariusių sudėtingų rinkos sąlygų ir siekdami sumažinti gamybos sąnaudas bei padidinti bravorų pelną, sujungė šias įmones į „Sujungtų alaus daryklų, salyklo fabrikų ir vaisvandenių dirbtuvių „I. B. Volfas-Engelman“ akcinę bendrovę“ - įmonė tapo stambiausia alaus gamintoja ir užėmė iki 40 proc. anuometinės Lietuvos alaus rinkos.

Ši alaus darykla nuolat modernizuoja įrengimus, pirmoji Lietuvoje alaus gamyboje pradeda naudoti dirbtinį šaldymą. Iki tol ledo luitai buvo gabenti iš Nemuno ir laikomi rūsiuose, kad užtikrint šaldymą visus metus.

Specialiai 1930-ųjų jubiliejinių Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodai bravoras išverda platų pripažinimą pelniusį tamsų „Parodos“ alų, kuriuo prekiauja firminiame I. B. Volfas-Engelman“ paviljone.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, kurio statybą rėmė "I. B. Volfas-Engelman"

Bravorą garsino „Pilzeno“ alaus, „Lietuviškasis porteris“, stiprusis porteris „Imperial“, angliškasis alus „Double“ ir kiti gėrimai. Be alaus buvo gaminami ir vaisvandeniai, stalo vanduo, bei sidras.

Ar daug kas šiandien sėdėdamas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje žino, jog „I. B. Volfas-Engelman“ buvo vieni iš naujojo muziejaus pastato statybos rėmėjų? O ar kas nors praeidamas pro atstatytą Vytauto Didžiojo paminklą Laisvės alėjoje pagalvoja, jog tarpukariu vieni iš jo mecenatų buvo taip pat „I.B. Volfas-Engelman“? Anuometinius aludarius drąsiai galime vadinti tikrais Lietuvos piliečiais.

„I. B. Volfo-Engelman“ pelnytai gali vadintis Kauno legenda ir alumi Nr. 1.

Sovietmetis ir „Ragutis“

Antraisiais II pasaulinio karo metais (1940 m.) darykla buvo nacionalizuota, jo pavadinimas - pakeistas. 1940 birželio mėnesį Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, alaus darykla nacionalizuojama, pakeičiamas ideologijos neatitinkantis įmonės pavadinimas ir alaus darykla pavadinama „Raudonąja pašvaiste“.

Pirmosios sovietinės okupacijos metu (1940-1941 m.) alaus darykla vadinta „Raudonąja pašvaiste“. Kilus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, Lietuvos teritoriją okupavus Vokietijos kariuomenei, vėl buvo pakeistas dabar jau vokiečių ideologijos nebeatitikęs pavadinimas.

Vokiečių okupacijos metu (1941-1944 m.) alaus darykla, kurį laiką vadinta tiesiog „Pašvaiste“, bet netrukus buvo pavadinta „Perkūnu“.

1944-1959 m. įmonė vėl vadinta „Raudonąja pašvaiste“. Tačiau 1959 m. suformavus „Kauno alkoholinių ir bealkoholinių gėrimų kombinatą“, buvusi Engelman įmonė virto „Gamykla Nr.1“, o prijungta kita Kauno alaus darykla (Savanorių pr. apačioje buvęs tarpukariu „Ragutis“) buvo pavadinta „Gamykla Nr. 2“.

Vėliau kombinatas buvo reorganizuotas ir nuo 1967 m. vadintas Kauno alaus kombinatu „Ragutis“, o 1971 m. kombinatas virto Kauno alaus susivienijimu „Ragutis“, tokį pavadinimą ir struktūrą išlaikęs iki 1990 m.

XX a. 8-9 deš. įmonė buvo rekonstruota ir modernizuota. Kauno alaus susivienijimo „Ragutis“ įmonėse buvo gaminamas alus, vaisvandeniai, gira, gamintos kepimo mielės, miežių salyklas, duonos giros misos koncentratas, gamintos sausos medicininės alaus mielės, vanilinis cukrus.

Nepriklausomybės laikotarpis ir dabartis

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bendrovei „Ragutis“ suteiktas Kauno valstybinės alaus daryklos statusas, nuo įmonės atsiskiria alaus darykla, iki tol vadinta „Gamykla Nr. 2“ ir pasivadina „Žalsvyčiu“.

1994 m. alaus darykla „Ragutis“ privatizuojama ir reorganizuojama į akcinę bendrovę. 1997 m. pradžioje 51 proc. „Ragučio“ akcijų įsigyja Čekijos kompanija „Pilsner Urquell“.

Po dviejų metų čekai turimas AB „Ragutis“ akcijas parduoda Estijos alaus bendrovei, „A. le Coq“, kurią valdo Suomijos bendrovė „Olvi Plc.“ Suomiai alaus daryklos rekonstrukcijai ir gamybos procesų modernizacijai per pastaruosius 10 metų skyrė daugiau kaip 50 mln. Lt. Šiuo metu bendrovei „Olvi Plc“ priklauso 99,57 proc. AB „Ragutis“ akcijų, likusios - įmonės darbuotojams ir privatiems asmenims.

2011 balandžio 12 d. bravorui grąžintas istorinis jo pavadinimas - „Volfas Engelman“ kuris visada jam ir priklausė, tačiau istorijos tėkmėje buvo nustumtas į šalį. Šiuo metu alaus darykloje dirba >250 žmonių, nuo 2012m. jai vadovauja Marius Horbačauskas.

Alaus darykla Volfas Engelman

2017 m. „Turbinų“ gatvei (buvusi seniau „Bravoro“) suteiktas „I.B. Volfo ir F. Engelmano“ pavadinimas.

Antrą gyvavimo šimtmetį skaičiuojantis bravoras šiandien gamina ne tik alų, bet ir sidrą, alkoholinius kokteilius, girą, vaisvandenius, bei energinius gėrimus.

Pavadinimų kaita

Ši alaus darykla per savo ilgą istoriją turėjo įvairių pavadinimų, atspindinčių politines ir ekonomines permainas:

• Iki 1940 m.: I. B. Volfas Engelman
• 1940-1941 m.: Raudonoji pašvaistė
• 1941-1944 m.: Perkūnas
• 1944-1967 m.: Raudonoji pašvaistė
• 1967-2011 m.: Ragutis
• Nuo 2011 m.: Volfas Engelman

Darbuotojų gyvenimo kokybės gerinimas

1922 metais daryklos teritorijoje imtasi projektuoti daugiabutį gyvenamąjį namą nuomai. Projektą parengė žymių to meto architektų duetas - Vladimiras Dubeneckis ir Mykolas Songaila.

1923 metais baigtas statyti keturių aukštų gyvenamasis namas buvo vienas pirmųjų ir ankstyviausių stambesnio masto statybų sostine tapusiame mieste. Trečiajame dešimtmetyje jaunos valstybės architektai siekė ne tik modernizuoti, tačiau tuo pačiu ir reprezentuoti tautinę kultūrą. Šios pastangos architektūroje virto siekiu kurti savitą tautinį stilių.

„Ragučio“ namas savo architektūra išsiskiria bendrame miesto kontekste. Namo architektūroje persimaišo ne tik barokui būdingas monumentalumas ir elegancija, bet ir fasadus paįvairinantys tautiniai motyvai. Pats V. Dubeneckis teigė, kad „Ragučio“ name buvo bandyta ieškoti sąšaukų ir su Kauno baroko architektūra, ypač Maironio namu Rotušės aikštėje.

„Ragutis“ tebelaukia atgimimo

Savanorių prospekto 9-o namo fasade išlikusi „Ragučio“ simbolika. Bet senosios alaus daryklos, gyvuojančios antrą šimtmetį, vardas jau keliasdešimt metų yra kitas.

tags: #alaus #darykla #ragutis #butai