Kiek gylio galima kasti žemę savo sklype Lietuvoje?

Daugelis žmonių, turinčių nuosavą namą, sodybą ar sodo sklypą, dažnai svarsto, kad norėtų turėti savo vandens telkinį, kuriame galėtų maudytis ir meškerioti, arba tiesiog apželdinti ir taip sukurti gražų vaizdą kieme. Iš tikro, iškasti nedidelę kūdrą, “prūdą”, nekainuoja daug. Tačiau ką reiktų žinoti prieš imantis tokių darbų? Pirmiausia - teisinė pusė.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokius reikalavimus reikia žinoti norint įsirengti vandens telkinį savo sklype Lietuvoje.

Kūdra ar tvenkinys?

Pirmiausia specialistai primena, kad reikėtų nemaišyti kūdrų ir tvenkinių. Pasak jų, kūdra yra nedidelis dirbtinis nepratekamas paviršinio vandens telkinys, kuris gali būti sudarytas iškasus duobę ir ją užpildžius vandeniu. Kūdros vanduo naudojamas drėkinimui, žuvivaisai, gyvulių girdymui, buitinėms reikmėms.

Tvenkinys - tai dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote, todėl vandens telkiniai, kuriuos žmonės įsirengia savuose sklypuose, dažnu atveju yra kūdros.

Kūdros nuo tvenkinio skiriasi tuo, kad jos sudarytos iškasant daubą ir čia nenaudojamos jokios hidroizoliacinės priemonės, kurios atskirtų telkinio vandenį nuo gruntinio vandens. Telkinys nepapildomas iš upių, ežerų ar kanalų.

Kūdra kieme - puikus kraštovaizdžio elementas. Šaltinis: manoukis.lt

Leidimai kūdroms

AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Arūnas Čepelė nurodo, kad norint įsirengti kūdrą - leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas.

Jei jūsų žemės sklypas nėra valstybės saugomoje teritorijoje, norint išsikasti kūdrą leidimo nereikia - neribojamas nei jos gylis, nei plotas. Tačiau apribojimų gali rastis, jei jums priklausantis sklypas yra karstiniame regione.

Svarbu! Kasant kūdrą melioruotoje žemėje, teks gauti savivaldybės leidimą.

Apribojimai

Įsigaliojus naujajai tvarkai, vandens telkinius draudžiama kasti:

• Pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis nei 1 m;
• Nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;
• Potvynio metu užliejamose teritorijose;
• Natūraliose pievose ir akmenynuose;
• Miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte;
• Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kai vandens telkinys nesusijęs su draustinio paskirtimi ir didesnis nei 0,1 ha.

Taip pat neturi būti:

• Iškirsti saugotini medžiai;
• Sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos;
• Sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės;
• Pažeistos melioracijos sistemos.

Įrengiamo vandens telkinio kranto linija negali būti arčiau kaip 3 m iki storesnių nei 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Kita būtina sąlyga - nuo tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų iki dirbtinio vandens telkinio atstumas turi būti ne mažesnis nei 10 metrų.

Iškastą gruntą atiduoti kaimynui arba tiesiog parduoti draudžiama. Jis turi likti to paties žemės savininko valdose. Jei gruntas nereikalingas tame sklype, kuriame atsirado kūdra, galima jį pervežti į kitą ūkininkui priklausančią teritoriją.

Kaip pradėti?

Išnagrinėjus įmonių, kurios užsiima tvenkinių kasimu, pateikiamus patarimus, stebima, kad pirmiausia pradedama nuo vietos parinkimo, galutinio vaizdo sumaketavimo ir rangovo pasirinkimo. Tai galima padaryti užsakius grunto tyrimus, kurie labai aiškiai parodys, kurioje jūsų sklypo vietoje yra tinkamiausia įsirengti vandens telkinį.

Turint parinktą vietą, galima suprojektuoti galutinį vaizdą, kur bus tiltelis ir pliažas, jis reikalingas ne tik maudymuisi, bet ir žuvims neršti jei tvenkinyje bus auginamos žuvys.

Tuomet turint grunto tyrimus ir norimo tvenkinio vaizdą kreipiamasi į rangovą, svarbu rangovą rinktis atsakingai, peržiūrėti jų ankstesnius darbus, atsiliepimus žmonių, kurie naudojosi jų paslaugomis, bei išsiaiškinti ar jie atlieką darbą kokybiškai.

Tvenkinio kasimas. Šaltinis: agroakademija.lt

Kūdros vieta ir gruntas

Parenkant kūdrai vietą, svarbu atsižvelgti į esamą aplinką, kraštovaizdį. Kūdrai tinkamiausia vieta būtų ta, kuri yra nuolat užmirkstanti, ar tiesiog šiaip žemesnė. Nors kartais tinkama vieta gali būti ir ant kalvos.

Turbūt nereikia net sakyti, kad svarbiausias veiksnys, nulemiantis ar galėsite džiaugtis nuosavu vandens telkiniu yra Jūsų sklype esantis gruntas. Jei jis yra laidus vandeniui (pavyzdžiui smėlis), veikiausiai minties turėti nuosavą vandens telkinį teks atsisakyti. Vandeniui nelaidus gruntas paprastai yra molis.

Kasimo darbai

Prieš pradedant kasimo darbus, būtų labai gerai išsiaiškinti vandeniui nelaidaus grunto storį. Žinodami tai, galėtumėte iš anksto suplanuoti būsimos kūdros gylį. Nežinodami to, galite tiesiog perkasti (nukasti) visą molio sluoksnį ir pasiekti smėlį, kas savaime aišku, greitai ištuštintų Jūsų vandens telkinį.

Kitas svarbus aspektas - iškastas gruntas. Tokio grunto, pagal galiojančias taisykles, negalima parduoti, perleisti ar kažkam atiduoti. Jis turi būti paskleidžiamas tame pačiame arba kitame to paties savininko sklype.

Kad kūdra būtų verta savo vardo, jos krantai turi turėti nuolydį. Mažiausias rekomenduojamas 1 prie 2. O kai kurios vietos rekomenduojamos ir su didesniu nuolydžiu. Ypač jei kūdra bus naudojama ir maudynėms. Nuolydis būtinas dėl to, kad neslinktų krantai ir kad vandens telkinys būtų saugus žmonėms ir gyvūnams.

Kūdros forma ir gylis

Neformuokite naujojo vandens telkinio griežtomis linijomis. Tai nedarykite kvadrato, stačiakampio ar kokios kitos taisyklingos figūros. Galutinis rezultatatas pasirodys labai nykus ir nenatūralus.

Jei tik leidžia gruntas, o Jūs savo kūdroje planuojate užveisti žuvų, kūdros gylis turėtų siekti bent jau 3 metrus. Priešingu atveju, Jūsų augintinėms žiemos šalčiai gali padaryti didelių nuostolių. Arba Jums patiems teks pasirūpinti, kad deguonies kiekis po ledu būtų pakankamas, kad žuvys galėtų išgyventi.

Kūdros priekrantės zona

Protingi kasėjai dažnai pataria net suformuoti nedidelę kalvelę kūdros perimetru, kad kuo mažiau lietaus ir polaidžio vandens patektų į kūdrą tiesiogiai nuo žemės paviršiaus. Ir tai daroma vieninteliu tikslu - kad kūdros vanduo išliktų kuo švaresnis.

Vanduo sutekėdamas tiesiogiai nuo žemės paviršiaus surenka ir nemažai įvairių medžiagų iš dirvos paviršiaus. Ir visa tai, kartu su vandeniu, sunešama į kūdrą. Atšilus orams ir įšilus vandeniui, dėl medžiagų pertekliaus, Jūsų kūdra virsta paprasčiausia dvokiančia bala, kurioje puikiai jaučiasi patys įvairiausi vandens augalai, tame tarpe ir dumbliai.

Tuo tarpu, suformavus kalveles, vanduo į kūdrą patenka tik persisunkęs per gruntą ir dėl to gerokai apsivalęs. Tai nėra taisyklė be išimties. Nes, kaip ir daugeliu atveju, viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir šeimininko planų, poreikių.

Kūdros apgyvendinimas

Pabaigus kasti kūdrą, darbai toli gražu nesibaigia. Lieka bene svarbiausias ir daugeliui turbūt maloniausias darbas - apgyvendinti kūdrą. Kūdros apgyvendinimas vykdomas dviem etapais. Pirmiausia reiktų pasirūpinti kūdros flora, o ne anksčiau, kaip praėjus metams - ir kūdros fauna.

Suprantama, kad įžuvinti kūdros vos tik išvažiavus ekskavatoriui, nelabai apsimoka. Žuvys paprasčiausiai badaus. Nebent, žinoma, jos bus šeriamos papildomai.

O kalbant apie kūdros fauna, pažymėtina tai, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti kūdros krantais, tai yra juose pasėti bent jau paprasčiausią žolę, kad kuo greičiau susiformuotų velėna ir žolių šaknys neleistų slinkti krantams.

Nauji reikalavimai dirbtiniams vandens telkiniams nuo 2023 m.

Šie pakeitimai numatyti aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintame naujos redakcijos Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše. Aprašo pakeitimai taikomi naujai planuojamai veiklai ir įsigalios nuo 2023 m. vasario 1 d.

Vienas iš naujų reikalavimų - nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą.

Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų.

Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.

Planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.

Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įrengiant ar tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar plotas, iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti arba perleisti kitiems asmenims.

Toks gruntas arba derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudoti įrengiant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį juosiantį pylimą, formuojant reljefą šiame sklype, tačiau užtikrinant, kad nebūtų pažeistas jo hidrogeodinaminis režimas.

Jei nėra galimybės to padaryti, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ar derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nepažeidžiant to sklypo hidrogeodinaminio režimo.

Taip pat iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietėse ar augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.

Šie pakeitimai parengti įvertinus pastarųjų metų Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo taikymo patirtį, fizinių asmenų paklausimus dėl dirbtinio vandens telkinio likvidavimo ar dydžio pakeitimo ir siekiant suvienodinti aprašo nuostatas su pakeisto Vandens įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.

Pagrindiniai kūdrų, “prūdų” įrengimo principai:

• Kūdra, turėtų būti kasama nuosavoje žemėje, nepažeidžiant kaimyninių sklypų ribų ir jų savininkų interesų.
• Nuo sklypų ribų, kelių, pastatų , o taip pat didesniu medžių, palikti kaip galima didesnius atstumus, bet ne mažesnius nei 3 metrai.
• Jei kūdra nebus didelė, iki 10 arų, papildomų leidimų nereikia.
• Jei Jūsų sklypas turi melioracijos sistemas, suderinti tokius darbus su vietos savivaldybės žemės ūkio skyriumi.
• Kasant kūdrą, negalima pažeisti, sugadinti melioracijos sistemų, nes taip galite stipriai pakenkti ne tik savo, bet ir gretimiems sklypams, kas paprastai kalbant reiškia, kad jie taps užliejami.

Kainą lemia keletas veiksnių:

Svarbu pasirinkti patyrusius kasėjus, pasidomėti ir su kokia technika atliekami darbai - technika nauja ar sena, jeigu sena, darbai bus atliekami ilgesnį laiką, o nuo to gali padidėti kasimo kaštai.

tags: #kiek #metru #galima #kasti #zeme #kaip