Turtingiausi Kunigai Lietuvoje: tarp Tikėjimo ir Verslo

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, Bažnyčia ir tikėjimas užima svarbią vietą žmonių gyvenime. Tačiau kartais dvasininkų veikla ir turtas sukelia nemažai klausimų ir diskusijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas slepiasi už turtingiausio Lietuvos kunigo titulo, aptarsime, kaip dvasininkai derina tarnystę Dievui su verslo iniciatyvomis, ir kokią nuomonę apie tai turi visuomenė bei Bažnyčios hierarchai.

Bistrampolio dvaras

Rimantas Gudelis: Kunigas, Dvaro Valdytojas ir Verslininkas

Vienas iš labiausiai aptariamų dvasininkų Lietuvoje yra Panevėžio vyskupijos kunigas, Bistrampolio dvaro savininkas Rimantas Gudelis. Jis atkreipė visuomenės dėmesį ne tik savo dvasine veikla, bet ir verslo iniciatyvomis, ypač susijusiomis su Bistrampolio dvaru.

Kelias į Dvarą ir Verslą

Antram gyvenimui prikelti Bistrampolio dvarą galimybė atsirado, kai kunigas grįžo iš JAV. 1997-2003 metais R.Gudelis dirbo Čikagos Market Parko parapijoje. Lietuvis dvasininkas ne tik rūpinosi net 65 tūkstančius emigrantų turinčia parapija, bet ir studijavo Čikagos universitete. Čia įgijo praktinės teologijos magistro laipsnį ir į gimtinę grįžo kaip teologijos ir tarpkultūrinių santykių srities mokslų daktaras.

Prieš 17 metų į Lietuvą sugrįžęs R.Gudelis buvo paskirtas į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą klebonu. Šiai parapijai priklausė ir apleistas Bistrampolio dvaras. Todėl naujajam katedros klebonui ėmė kirbėti mintis, kad būtų galima antram gyvenimui prikelti ir Bistrampolio dvarą.

Gavęs leidimą dvarą valdyti per įkurtą viešąją įstaigą R.Gudelis investavo visus JAV uždirbtus pinigus. To nepakako - teko įsileisti dar dalininkų, prašyti paramos iš ES fondų.

Bistrampolio Dvaro Veikla

Dabar Bistrampolio dvare veikia restoranas, viešbutis, muziejus, žirgynas, kuriame yra šeši žirgai ir ponis, lankytojai gali grožėtis nemenka danielių banda. Pastarąją dar ketinama plėsti, įkurti didesnį žvėrinčių. „Turime 34 darbuotojus, bet sukuriame darbo vietų dar bent dukart daugiau žmonių, nes perkame maisto produktus, skalbyklos, kitas paslaugas“, - skaičiavo be poilsio dienų ir atostogų dirbantis kunigas.

Prisiminęs pradžią, dvaro valdytojas neslėpė, kad buvo labai sunku. Pirmas renginys Bistrampolio dvaro kieme įvyko 2003-iaisiais, kai iškirtus krūmynus kieme buvo surengtas kermošius. Po to sumanyta rengti festivalį, kuris tapo tradiciniu ir yra įrašytas tarp 100 įdomiausių Lietuvos renginių.

Kunigas teigia į kultūros paveldo objekto rekonstrukciją investavęs ir asmeninių lėšų. R. Gudelis džiaugiasi Bistrampolio dvarą pavertęs kultūros židiniu - čia organizuojamas tradicinis festivalis įtrauktas į 100 įdomiausių renginių Lietuvoje. Kunigas dėlioja planus, kaip dar sustiprinti dvaro trauką - planuoja įrengti skulptūrų parką, padidinti žvėrinčių. „Dvaras nėra turtų nešėjas, o investicija į kultūrą“, - tvirtina į turtingiausių valstybės tarnautojų sąrašą patekęs kunigas.

Siaubo Kambarys Bistrampolio Dvare

Panevėžio vyskupijos kunigas, Bistrampolio dvaro savininkas, Rimantas Gudelis atvėrė siaubo kambarį Bistrampolio dvaro aerodromo antrame aukšte. Pasak jo - tai 2 tūkst. kvadratinių metrų plotas, kuriame žmonės galės džiaugtis unikaliomis siaubo instaliacijomis ne tik Helovino metu.

Dvaro aerodromo antras aukštas buvo tuščias, todėl pamaniau, kad jame galėtų būti nuolatinis siaubo kambarys kaip dar viena pramoga žmonėms. Antrame aerodromo aukšte turėsime nuolatinį siaubo kambarį - jis užima 2 tūkst. kvadratinių metrų, tegul ten ir stovi. Juokais pavadinome jį „Paskutinis skrydis“, nes ten liko sklandytuvas, kuris kažkada buvo nukritęs.

Pramoga nėra nemokama, bilieto kaina suaugusiems - 10 eurų, o vaikams - 7 eurai. Žiniasklaidai kunigas atskleidė, kad tai - ne tik Helovino progai skirta erdvė.

Kunigo Požiūris į Heloviną

Kunigas nepritaria, kad Helovino šventimas yra smerkiamas ir demonizuojamas, jo teigimu, bet kuriuo atveju Helovino šventimas neturi būti siejamas su teologija ir turi būti kiekvieno asmens pasirinkimas, kokias tradicijas jis nori puoselėti ir kokias šventes minėti.

Dabar pas mus atsirado teologų, kurie turėdami pradinį teologijos išsilavinimą, pradėjo sakyti, kad Helovinas yra šėtono šventė. Tačiau daug kur pasaulyje šis šventinis laikas yra susijęs su visų šventųjų diena, o ne su blogiu, velniais ar satanizmu. Antropologiškai ir teologiškai Helovinas neturi nieko bendra su velniais ar šėtonu. Nei mūsų Biblijoje, nei teologijoje nėra užsimenama apie tokio pobūdžio šventės draudimą.

Helovinas Lietuvoje

Šventę švenčia nemaža dalis katalikiško pasaulio: Meksika, Lotynų ir Šiaurės Amerika, ir ten žmonės tikrai nėra apsėsti šėtono. Taip ir Helovinas nėra joks teologinis ar bažnytinis reikalas, tai yra lyg karnavalas - kaip ir Joninių ar Užgavėnių karnavalai.

Helovinas ir Pica: Netikėtas Palyginimas

Yra dalykų, kurie išplinta, pavyzdžiui - man Helovinas yra tolygus picai. Vargingi Italai nuvažiavo į Ameriką, kad galėtų ten šiek tiek pavalgyti, ant paplotėlio dėdavo ką turėdavo ir išėjo pica, kuri vėliau išplito po visą pasaulį. Tai jeigu naikiname Heloviną - naikinkime ir picos valgymą, nes antropologiškai ir kultūriškai šitie dalykai yra vienodame lygmenyje.

Kritika ir Kontroversijos

R.Gudelis pripažino, kad jo veikla kelia daug aistrų. Dvaro valdytoju tapusį dvasininką jo kolegos kunigai buvo net apskundę prokuratūrai. Kunigas įsitikinęs, kad tik pavydas vertė kolegas rašyti skundą į prokuratūrą.

Tačiau dvasininkų bendruomenė yra skilusi į dvi dalis, nors mes, kunigai, ir nesame davę neturto įžadų. Dalis kolegų sveikina, o kiti sunkiai nuslepia pavydą.

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM išreiškė liūdesį dėl tokio kunigo elgesio ir nurodė, kad jam tai yra nepriimtina, nei kaip žmogui, nei kaip kunigui. Toks pavyzdys nėra tinkamas. Vyskupas tikina, kad Bažnyčia Helovyno niekuomet nešventė, nes ši šventė turi ne krikščioniškas, o protestantiškas šaknis.

Beje, R.Gudelis ne pirmą kartą sulaukia viešos vyskupo kritikos. Tuomet L.Vodopjanovas, kalbintas žiniasklaidos, buvo nustebęs ir tikino, kad kunigas neturėtų būti verslininku.

Kitų Kunigų Pavyzdžiai ir Nuomonės

Toli gražu ne visus Lietuvos kunigus garsina investicijos į kultūros paveldą. Troškūnų (Anykščių r.) parapijos klebonas Saulius Filipavičius dabar mina teismų slenkstį. Dvasininkas kaltinamas užsiėmęs neteisėta finansine veikla - teikęs paskolas.

Skandalai garsino ir buvusį ilgametį Alantos (Molėtų r.) kleboną Sigitą Sudintą. Dabar Panevėžyje kunigaujantis dvasininkas sukėlė nepasitenkinimo bangą, paaiškėjus, kad įsigijo prabangų apie 40 tūkst. eurų kainuojantį „Tesla“ automobilį.

Dabar Kauno Šančių parapijoje kunigaujantis Audrius Mikitiukas teismo sprendimu buvo įpareigotas neįgaliai moteriai sugrąžinti 53 tūkst. eurų. Teismas pripažino, kad buvęs ilgametis Jonavos klebonas iš psichiškai neįgalios pensininkės išviliojo už parduotą butą Vilniuje gautus pinigus. Pinigus gavęs klebonas įsigijo prabangų limuziną „Audi A8“.

Savotišku požiūriu į bažnytines vertybes buvo išgarsėjęs buvęs Pociūnėlių (Radviliškio r.) parapijos klebonas Vytautas Kurtinaitis. Dabartinis Vaiguvos (Kelmės r.) parapijos klebonas davė nurodymą išgriauti senovinius Pociūnėlių bažnyčios šventoriaus vartus. Po skandalo perkeltas į Kriukų (Joniškio r.) parapiją, V.Kurtinaitis išpardavė rastas bažnytines meno vertybes, o už gautus pinigus susiremontavo tualetą ir vonią.

Kunigo Turtas: Faktai ir Skaičiai

Turtingiausių valstybės tarnautojų trisdešimtuke panevėžiečiui kunigui, Bistrampolio dvaro valdytojui 55-erių R.Gudeliui skirta 17 vieta. Ekspertai apskaičiavo, kad jam priklausantis turtas vertas 1,4 milijono eurų.

Pernai ši bendrovė oficialiai uždirbo 80 tūkstančių eurų pelno. Tačiau turtingiausiu paskelbtas Bažnyčios tarnas iš šių skaičių tik juokėsi: „Nežinau, kaip skaičiavo tie ekspertai, bet esu tikras, kad nepataikė. Mano turtas, kurį uždirbau per gyvenimą, iš tiesų vertas kelis kartus mažiau.“

Finansų ekspertų vertinimu, tiek galėtų būti įkainota R. Gudeliui priklausanti Bistrampolio dvaro dalis ir įmonės „Tourex“, valdančios dvare veikiantį restoraną bei viešbutį, akcijos.

Kunigas teigia galėjęs deklaruoti ne daugiau kaip 700 tūkst. eurų vertės turto. Finansų ekspertų jam priskaičiuota dar tokia pati suma, anot dvasininko, tėra fantazijos. Anot jo, dvaras niekaip negali būti tiek vertas. „Dabar Lietuvoje daug dvarų parduodama. Visi džiaugiasi tokio turto atsikratę už 200-300 tūkst. eurų. Jokio dvaro kaina nesiekia tokios sumos, kokia ekspertai įvertino Bistrampolį“, - kalbėjo kunigas.

Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie kai kurių Lietuvos politikų ir dvasininkų turtą, remiantis viešai prieinama informacija.

tags: #tarp #turtingiausiu #kunigas