Kas yra turto deklaracija: svarbiausi aspektai, kuriuos privalote žinoti Lietuvoje!

Turto deklaravimas yra procesas, kurio metu gyventojai privalo pateikti informaciją apie savo turimą turtą valstybės institucijoms. Lietuvoje šią funkciją atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Turto deklaracijos yra svarbios siekiant užtikrinti skaidrumą, kontroliuoti valdininkų pajamas ir turtą, bei kovoti su korupcija.

Kas privalo deklaruoti turtą?

Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą (GTDĮ), tam tikros gyventojų grupės privalo deklaruoti savo turtą. Štai keletas pagrindinių kategorijų:

Akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Antstoliai ir jų šeimų nariai.
Asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimų nariai.
Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.
Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos, ir jų šeimų nariai.
Kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų nariai, administracijų vadovai, administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Lietuvos banko valdybos nariai ir jų šeimų nariai.
Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės vado pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Lietuvos Respublikos teismų pirmininkai, teismų pirmininkų pavaduotojai, teismų skyrių pirmininkai, teisėjai ir jų šeimų nariai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu į pareigas priimti Europos Komisijos nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimų nariai.
Ministro Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai.
Lygių galimybių kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Nacionalinės teismų administracijos direktorius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Notarai ir jų šeimų nariai.
Profesinės karo tarnybos karininkai ir jų šeimų nariai, žvalgybos pareigūnai ir jų šeimų nariai.
Prokurorai ir jų šeimų nariai.
Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai.
Seimo kontrolieriai ir jų šeimų nariai.
Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai.
Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai.
Seimo paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai.
Seimo Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir jų šeimų nariai, Valstybės kontrolės darbuotojai (įskaitant atliekančius ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas) ir jų šeimų nariai.
Valstybės politikai ir jų šeimų nariai.
Valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai.
Valstybės ar savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiame kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimų nariai.
Valstybės ar savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Valstybės, savivaldybės įstaigų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Vyriausybės, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai.
Žurnalistų etikos inspektorius ir jo šeimos nariai.
Žvalgybos kontrolieriai ir jų šeimų nariai.
Gyventojai, 2025 m. nustoję eiti GTDĮ 2 str. 1 d. 1, 3, 5-23, 29-33, 35 punktuose nurodytas pareigas, ir jų šeimų nariai.
18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat 18 m. ir vyresni asmenys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarką įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, jeigu jie 2025 m. gruodžio 31 d. turėjo neįregistruotą nekilnojamąjį turtą, didesnes nei 1500 Eur lėšas ne Lietuvos kredito įstaigose, pasiskolintų nesugrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 Eur, vertybinių popierių daugiau nei už 1500 Eur (pastaba: pajamų deklaruoti jiems nereikia).
Gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai.

Taip pat, deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Kokį turtą reikia deklaruoti?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2025 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2025 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

Nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį.
Kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija.
Pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur.
Pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur.
Paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur.
Meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur.
Vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2025 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos").

Turto deklaracijos priedai (FR0001)

Prie metinės turto deklaracijos (FR0001) pridedami priedai, kurių kiekvienas skirtas konkrečiai turto kategorijai. Žemiau esančioje lentelėje pateikti prie metinės turo deklaracijos (FR0001) pridėti priedai bei jų naudojimo paskirtis.

Deklaracijos FR0001 priedo pavadinimas	Deklaracijos FR0001 priedo paskirtis
FR0001T priedas	Šiame priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal LR teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas: registruotas ir neįregistruotas privalomai teisiškai registruotinas nekilnojamasis turtas. Prie deklaruotino nekilnojamojo turto priskiriami ne tik nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, registruotini LR nekilnojamojo turto registre, bet ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymas (pavyzdžiui, civiliniai orlaiviai, vidaus vandenų ar jūrų laivai). Sulaukę 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, FR0001T priede privalo deklaruoti užsienio valstybėse ir Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, kurių nuosavybės teisės neįregistruotos LR nekilnojamojo turto registre. kilnojamasis turtas, jeigu pagal LR teisės aktus šios rūšies daiktai privalomai teisiškai registruojami (kelių transporto priemonės, šaunamieji ginklai, žemės ūkio technika, potencialiai pavojingi įrenginiai). Sulaukę 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje šiame punkte išvardyto kilnojamojo turto FR0001T priede deklaruoti neprivalo.
FR0001V priedas	Šiame priede turi būti deklaruojami tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėti vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, vekseliai ir pan.), pajai (dalis žemės ūkio, kooperatinėse bendrovėse, ūkinėse bendrijose, gyvenamojo namo statybos bendrijose) ir kiti dokumentai, kurie laikomi vertybiniais popieriais, kai vieno gyventojo turimų vertybinių popierių (įskaitant pajus ar dalis) bendra vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . Taip pat šiame priede turi būti deklaruojami meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . Gyventojai, neturintys FR0001V priede nurodyto turto arba turintys vertybinių popierių, kurių bendra vertė yra lygi ar mažesnė nei 1 500 Eur ir meno kūrinių, brangakmenių, juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, kurių vieneto vertė yra lygi ar mažesnė nei 1 500 Eur, šio priedo neprivalo užpildyti.
FR0001L priedas	Šiame priede gyventojas privalo deklaruoti visas didesnes nei 1 500 Eur lėšas, ataskaitinių metų pabaigoje turėtas tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių bankuose ir ne bankuose, įskaitant ataskaitinių metų pabaigoje te...

Turto deklaravimo terminai

Praėjusių ataskaitinių metų deklaracijos turi būti pateikiamos iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. (už 2025 metus iki 2026 m. gegužės 4 d.), išskyrus žemiau nurodytus atvejus.

Kandidatai į pareigas, nurodytas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 str. 1 d. 5 p. (nuo 2024-01-01 - išskyrus kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas), 6 - 23, 29 - 33, 35 ir 38 punktuose, turto deklaracijas VMI turi pateikti per 7 dienas nuo prašymo kandidatuoti į minėtas pareigas pateikimo dienos.

Išrinkti arba paskirti į pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai ir jų šeimos nariai, priimti arba paskirti į pareigas valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, taip pat asmenys, priimti arba paskirti į GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29-33, 35 ir 38 p. nurodytas pareigas ir jų šeimos nariai, deklaracijas turi pateikti per 30 dienų nuo išrinkimo, paskyrimo arba priėmimo į pareigas pradžios.

Nustoję eiti pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai ir jų šeimos nariai, taip pat iš pareigų atleisti asmenys, ėję pareigas, nurodytas GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29- 33, 35 ir 38 p. ir jų šeimos nariai privalo deklaruoti kalendorinių metų, kuriais nustojo eiti pareigas arba buvo atleisti iš pareigų, gruodžio 31 d. turimą turtą. Deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 d.

Gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą, ir jų šeimos nariai, savivaldybės administracijai pareikalavus, privalo savo turtą (įskaitant gautas pajamas) deklaruoti už praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 d. turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 d.

Gyventojai, pageidaujantys gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, ir jų šeimos nariai turi deklaruoti kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas dėl teisės į finansinę paskatą, gruodžio 31 d. turimą turtą.

Gyventojai, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, išskyrus asmenis, kurių piniginė auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 0,03 rinkimuose taikomo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio, suapvalinto iki artimiausios dešimties, iki suteikdami auką privalo deklaruoti pajamas pateikdami metinę pajamų mokesčio deklaraciją arba turto deklaraciją.

Auką savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti teikiantys kandidatai vienmandatėse apygardose ir referendumo iniciatoriai, iki suteikdami auką turi deklaruoti ne tik metines pajamas, bet ir pinigines lėšas (turto deklaracijoje).

Politininių organizacijų nariai, per kalendorinius metus sumokėję didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį, deklaracijas turi pateikti dar iki nario mokesčio sumokėjimo.

Svarbu: jeigu tų metų gruodžio 31 d. turėtas turtas arba pajamos buvo deklaruotos dėl kitų priežasčių, pakartotinai deklaracijų teikti nereikia.

Kaip pateikti turto deklaraciją?

Deklaraciją gyventojas gali pateikti tik elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS), išskyrus šiuos gyventojus:

gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ir jų šeimos narius;
gyventojus, pageidaujančius gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimos narius;
gyventojus, pageidaujančius gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir jų šeimos narius;
gyventojus, aukojančius savarankiškam politinės kampanijos dalyviui;
politinių organizacijų narius, kalendoriniais metais sumokėjusius didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį.

Šie gyventojai turto deklaracijas gali pateikti:

Elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS).
Atsiųsta paštu arba pristatyta į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją*.

*Atvykti į VMI aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę.

Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims

Politikų turto deklaracijos: apžvalga

Naujausios turto deklaracijos rodo, kad tarp trijų valstybės vadovų - du milijonieriai. Turtingiausia - premjero Gintauto Palucko šeima, nors premjero deklaracija klausimų kelia buhalteriams. Labiausiai per metus praturtėjo prezidentas Gitanas Nausėda su žmona - tai susiję su paveldėtu turtu.

Tarp šalies vadovų turtingiausias premjeras G. Paluckas, su sutuoktine praėjusiais metais valdęs turto už daugiau nei du milijonus 298 tūkst.
Prezidento Gitano Nausėdos šeimos turtas kuklesnis 1 milijonas 250 tūkst.
Premjero turtas pernai palyginti su 2023-iaisiais išaugo 50 tūkstančių eurų.
Nausėdų turtas pernai išaugo puse milijono. Tai vienas ryškiausių didėjimų tarp politikų.

Mokesčių inspekcijos duomenys atskleidžia, kad Seime - septyni milijonieriai. Turtingiausias iš jų yra parlamento naujokas, „Nemuno aušros“ atstovas Dainoras Bradauskas. „Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis milijonierių gretas papildė neseniai, dar 2023-iaisiais jis turėjo turto už 940 tūkstančių, o štai pernai jau už 1,4 mln.

Iš Vyriausybės narių turtingiausias kultūros ministras Šarūnas Birutis. Toliau rikiuojasi finansų ministras, tačiau jo šeimos turtas jau milijono nesiekia. Turtingiausias iš merų - Kauno vadovas Visvaldas Matijošaitis. Jis tarp viešai skelbiamų turtingiausių asmenų užima antrą vietą.

Politologė Gabrielė Burbulytė sako, politikų deklaracijos nėra tik smalsumo patenkinimas. Dar išskirčiau ir kitą akcentą - įdomu, kiek jis turėjo prieš ateidamas ir kiek turi dabar, ką išsineš. Tikrai įdomu, juk jie yra visų dėmesio centre. Ir savaime tampa įdomu ne tik, ką jie valgo, ką geria, kur atostogauja, bet kur ir kaip gyvena, kiek uždirba.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti 2024 m. gyventojų turto deklaracijų duomenys rodo, kad tarp Biržų rajono politikų didžiausią turtą valdė komiteto „Biržų atgimimas“ narys Liutauras Variakojis ir socialdemokratas Audrius Jukna.

Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius deklaruoja 2024 metais turėjęs 112500 eurų vertės turimą turtą, nurodo gyvenamąjį namą (110 000 eurų vertės) ir automobilį (2500 Eur).
Įmonei „SLT Industrial Components“ vadovaujantis komiteto „Biržų atgimimas“ atstovas Liutauras Variakojis deklaruoja turintis beveik milijono (914 854 Eur) vertės turtą.
Pagal deklaruojamo turto vertę antrojoje vietoje Biržų politikų sąraše yra socialdemokratas Audrius Jukna. Įmonės „Nordic proteins“ ir Savivaldybės tarybos valdančiosios Socialdemokratų frakcijos vadovas nurodo turintis įvairaus turto, kurio vertė - per 700 tūkst. eurų.
Trečiąją poziciją pagal turimą turtą užima „valstietis“ Audrys Šimas. Verslininkas, buvęs Seimo narys deklaruoja turintis 229 358 eurų vertės turtą.

Turtingiausias Biržų rajono savivaldybės tarybos narys yra verslininkas Liutauras Variakojis.

Tačiau tik nedaugelis politikų ir valstybės tarnautojų nori papulti į kasmet žurnalistų skaičiuojamą valdžios milijonierių sąrašą. Ar deklaracijose nurodyti duomenys yra teisingi, tikrina VMI. VMI atstovas Darius Buta „15min“ paaiškino, kad VMI nesureikšmina neatitikimų tarp politikų deklaracijose nurodytos ir realios jų turto vertės.

Turto ir pajamų deklaracijos apskritai neleidžia susekti valdžios turtų judėjimo, nes prie nurodomų turto verčių net nėra viešinamas turimų objektų kiekis. Norint tinkamai išanalizuoti, ar politikai gyvena pagal pajamas, reikia sudėti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teikiamas interesų deklaracijas, kur nurodomi pirkiniai, ir metines turto deklaracijas, teikiamas VMI, tačiau ir šios esančios pakankamai abstrakčios.

tags: #politiku #turto #deklaracijos