Sodybos Grindų Įrengimas: Nuo Pamato Iki Apdailos

Renkantis sodybą itin dažnai svarstoma ar renovuoti seną sodybą ar statyti naują. Tenka susidurti,kad daugelyje atvejų susigundoma renovuoti seną sodybą. Dažnai neįvertinus visų niuansų. Nors sodybos pasirinkimas labai priklauso ir nuo jos naudojimo planų.

Kaip taisyklė pradžioje sodyba planuojama naudoti šiltuoju metų laiku. Tačiau atsižvelgiant į patirtį galiausiai sodybą norima naudoti ištisus metus. O jau paruoštą vasariniam poilsiui sodybą sudėtinga perdaryti į demisezoninę.

Pataupius ir neteisingai įrengus pirmo aukšto grindis, galimi didesni šilumos nuostoliai, taigi čia taupyti tikrai neverta. Nors yra atvejų, kai persistengiama. Kai kas laiko, kad nebūtinai reikalingos juodgrindės, hidroizoliacinė plėvelė ant grunto.

Tačiau tai priklauso nuo esamų sąlygų ir aplinkybių. Jei yra tikimybė į grindų konstrukciją patekti drėgmei, reikalinga hidroizoliuojanti polietileno plėvelė, jei drenuojantis sluoksnis nepakankamo storio ir tvirtumo, jei numatomos didelės apkrovos, geriau įrengti juodgrindes. Naujoje statyboje sprendimus nurodo konstruktorius.

Apsispręsti, kokią dangą rinksitės. kuo ten planuojama užsiimti. išlaikyti autentišką interjerą, daugiausia renkamasi medines lentas. Įsigijus kloti lentų nereikėtų skubėti.

Pastaruoju metu populiarėja parketlentės, laminatas, tačiau kaimo sodybose tinkamiausios grindys - medinės. Dažniausiai naudojamos apie 12-15 cm pločio ir apie 30 mm storio pušinės lentos. Platesnės atrodo gražiau, tačiau gali atsirasti tarpų tarp lentų, ypač prie šildymo įrenginių.

Mažiau „traukiasi” maumedžio ir sudurtinės lentos . Daug kam patinka lentos su nuimtu kampeliu. Tokiu atveju tarp lentų nebūna paaukštėjimų, jų nereikia šlifuoti. Gerai suvestų lentų tarpeliuose neturėtų kauptis purvas. Lentas ruošiausi kloti miegamajame (sodyboje), kur dideli temperatūros ir drėgmės svyravimai, todėl rinkausi siauriausią - 12 cm.

Sodybos Vertinimas

Didžioji dalis parduodamų sodybų yra rąstinės, gana prastame stovyje. Apie energinio efektyvumo klasę net neverta kalbėti. Tokios trobos kiauros kaip rėtis ir žiemą jose sunaudojama kubai malkų.

Vertinimas prasideda nuo pamatų. Dažnos sodybos pastatytos ant akmenų kampuose. Vėliau perimetrų sudėti papildomi akmenys ir sumūryti. Tai beveik beviltiškas variantas apšiltinimui.

Tektų nukasti, pagilinti pamatus, išlyginti ir tik tada apklijuoti šiltinančiomis plokštėmis. Antroje dvidešimto amžiaus pusėje sodybose imti kasti gilūs pamatai per visą sodybą.

Tai patrauklus variantas taip kaip sodyboje gilus rusys tampa puikia vieta saugoti daržo, sodo gėrybes, konservus. Tačiau ir jį reikės apšiltinti bent 1,5 metro gyliu.

Pamatų Įrengimas

Pamatus reikia atidžiai apžiūrėti, trūkiai rodo, kad jie nekokybiškai padaryti ar nepritaikyti konstrukcijos svoriui. Ypač pavojingi trūkiai ties kampais, greičiausiai nebuvo dėta armatūra. Jei pamatas ant šlaito ir yra tokie įtrūkimai pamatas nenaudotinas.

Senos sodybos pamatai sudėti iš didelių ir mažesnių akmenų. Dažnai ant jų padėti rąstai be hidroizoliacijos. Apšiltinti beveik neįmanoma. Vertingas modernus juostinis ir apšiltintas pamatas.

Tik su tokiais pamatais bus sodybos nuo apie 2010 mėtų statybos. Tačiau didele dalimi šie namai bus iš rąstų. Pamatų įrengimas tai apie 5 - 10 procentų namo statybos sąmatos.

Sienų Konstrukcija

Prieškarinės ir didele dalimi pokarinės statybos namai iš gana plonų rąstų. Dažniausiai jie neturi estetinės išvaizdos, neturi ir šilumos izoliacinių savybių.

Norint gauti pakankamai geras šilumos izoliacines savybes reikės šiltinti iš išorės. Tokia siena neturi jokios praktinės vertės. Ją paprasčiau išgriauti ir pastatyti naują karkasą.

Dauguma sodybų yra iš apie 15 - 20 centimetrų storio rąstų. Papildomai nešiltinant tai d arba e energinio efektyvumo klasė.

Tačiau kartais pasitaiko tikri rąstinės statybos perliukai, senovinės sodybos iš storų, didelių rąstų. Rąstų paviršių galima atnaujinti naudojant smėliasrovę. Tokią sodybą geriau palikti kaip vasaros rezidenciją, kiek atnaujinus.

Sienos konstrukcija tai apie 20 procentų namo sąmatos.

Stogo Įrengimas

Tinkamas ir teisingai izoliuotas stogas pasitaikys mažiau nei 1 procente sodybų. Vargu ar įmanoma tikėtis senoje sodyboje difuzinės plėvelės.

Senesniuose namuose po šiferiu buvo dedamas ruberoidas. Aišku tarpusavyje nesuklijuotas. Dauguma sodybų bus su apvaliomis, nevienodų išmatavimų gegnėmis. Todėl daugumoje atvejų teks keisti stogą.

Senos sodybos gegnės. Dideli tarpai, neužtikrinamas viršutinio sluoksnio sandarumas, neįmanoma įdėto šiltinamo sluoksnio apsaugoti nuo pelių, paukščių, vabzdžių.

Tinkamai įrengti stogai nuo apie 2014 - 15 metų. Nors taip pat tik dalis. Šlaitinio stogo įrengimas su apšiltinimu apie 25 - 30 procentų namo sąmatos.

Grindų Įrengimas

Grindys be pamato apšiltinimo iš vidaus taip pat bus šaltos. Renovuoti senas grindis gražu, bet reikalauja daug darbo ir kainuoja brangiau nei sudėti naujas grindis.

Nušlifuotos ir lakuotos senos sodybos pušinės grindys. Raštai ir spalvos daro įspūdį. Renovavimo sąnaudos didesnės nei naujų grindų įrengimas.

Durys ir langai gali būti jau naujesnės kartos. Tačiau abejotina ar izoliavimas bus teisingas. Dažniausiai montavimo putos nėra uždengtos izoliacine plėvele.

Permontuoti nebeapsimoka, naujesnis langai ir durys turi geresnes izoliacines savybes. Teks keisti viską.

Visumoje seno naujo renovacija kainuos brangiau nei naujos sodybos statyba. Deja sodybos pardavėjas galvoja kitaip ir parduoda sodybos pastatą kaip vertingą namą.

Todėl geriausia pirkti visai sukežusią sodybą, o dar geriau sklypą. Nors galimi ir kitokie variantai.

Pats geriausias variantas palikti seną sodybą kaip vasaros rezidenciją, o tvartą nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują namą. Nedidelį, aukšto energetinio efektyvumo, puikiai tinkantį žiemojimui.

Sodybos statyba Atrodytų labai paprasta - nugrioviau ir pasistačiau naują žiemojimo sodybą.

Tačiau bus kiek problemų saugomose teritorijose. Vadovaujant Rūtai Baškytei prikurpta visokių įstatymų ir pataisų kurios sunkiai suvokiamos sveiku protu.

Didelę problemą kels Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 punktas kuris leidžia tik vieno gyvenamojo namo statybą.

Tai gana ženkliai gali stabdyti statybas sodyboje ir naujo gyvenamojo įrengimą. Dažniausiai antras gyvenamas namas deklaruojamas kaip svečių namelis.

Ar tai bus patvirtinta priklausys nuo vietinio teritorijų specialisto požiūrio ir neduok dieve kokio valdininko iš Vilniaus noro pasirodyti.

Statybos prasideda nuo didelės malkinės statybos. Į ją sueis nesupuvusi mediena iš išrinkto pastato, puikiai tiks vėliau kūrenti.

Taip pat verta padaryti laikiną stoginę vertingesnei medienai. Rąstų sienojai nuo pastovaus saulės poveikio įgauna nepakartojamą spalvą, atspalvius.

Jie idealiai tiks vidaus apdailai, įrengiant garsui mažai laidžias vidines pertvaras. Dažnai ir perdangos rąstai būna gana gerame stovyje ir nušlifavus bus puiki lubų dekoracija, o gal net ir laikanti konstrukcija.

Grindinės lentos per laiką įgauna įdomias spalvas ir tvirtumą. Aišku tokie interjero elementai gražūs, originalūs, bet imlūs darbui.

Pastato išrinkimas ir utilizavimas nėra itin paprasta procedūra. Didžioji dalis sodybų turi šiferio stogą. Teks palakstyti norint šiferį priduoti į sąvartyną.

Sodyboje labai praverčia rūsys. Jį nebūtina daryti po visu namu. Rūsys kiek pabrangina statybas, tačiau kas turi labai jį rekomenduoja.

Sodybos namą žiemai verta daryti karkasinį, nesunku pasiekti A klasę. Tokiame name su komfortu bus leidžiamos žiemos dienos.

Rąstinis namas geriausiu atveju pasieks B energinio efektyvumo klasę. Tačiau jei nebus papildomai apšildomas tai gereiausiu atveju pasieks C klasę.

O apšiltinus rąstinį namą prarandama rąsto panaudojimo prasmė. Jei norima gražaus natūralaus rąsto vaizdo fasadą galima padengti rąsto imitacijos lentomis.

Pažingsninę sodybos statybos instrukciją galima surasti straipsnyje “ karkasinio namo statyba”. Sekantis sodybos statinys - pirtis ir įrankių sandėlys.

Sodyboje, 10 kv. metrų kambarėlyje, supuvo grindinės lentos. Priežastis labai paprasta: meistras suklojo naujas lentas ant senų medienos grybeliu užkrėstų sijų.

Sodyba stovi dauboje, todėl, tirpstant sniegui, polaidžio vandenys pakyla gana aukštai - tokiu atveju reikia padaryti gerą hidroizoliacija. Išlyginus gruntą, uždėta hidroizoliacinė plėvelė, putų polistirolo sluoksnis ir grindys išbetonuotos.

Vienas iš sunkiausių užduočių yra grindų lagių išlyginimas, todėl idealiai lygiai išbetonavus darbų smarkiai sumažėja. Pigiausias būdas betonuoti vokiška technologija, kai lengvas betonas gaminamas vietoje maišant.

Ant lygių betoninių grindų specialistai rekomenduoja naudoti 5×7 sausus tašus. Guldoma ant platesnės pusės. Jei sąlygos drėgnesnės lages reikėtų impregnuoti.

Namų sąlygomis buvo padaryta vonelė iš celofano, o jos kraštai - iš 10×10 tašų. Į vonelę buvo sudėti tašai, supiltas vidaus darbas naudojama impregnavimo priemonė „Asepas 2″. Po paros tašai apverčiami.

Lagės dedamos viena nuo kitos 40 - 50 centimetrų atstumu. Atstumas priklauso nuo grindinių lentų storio, iki 30 mm reikėtų atstumus mažinti iki 40 cm, didesnio storio gali būti 50 cm.

Po lagėmis dedama vietinė hidroizoliacija iš juostomis sukarpytos hidroizoliacinės juostos. Jei grindys virš gyvenamųjų patalpų specialistai rekomenduoja po lage padėti garso izoliaciją.

Gulsčiuku patikrinamas horizontalumas į visas puses ir, jei yra nelygumų, nuo aukščiausios vietos lyginama, iškeliant sijas iki reikiamo aukščio.

Labiausiai paplitęs būdas lages tvirtinti prie kampučių. Per lagės ilgį tvirtai pritvirtinami kampučiai, prie jų medsraigčiais tvirtinamos lagės.

Medinių grindų įrengimas ant lagių

Senų Namų Renovavimas

Renovavimas gal būti labai didelės apimties darbai, pavyzdžiui, kai yra renovuojamas komercinis pastatas arba daugiabutis, tačiau tai gali būti ir smulkesni darbai, jeigu yra atnaujinami tik betoniniai namo laiptai. Šiame straipsnyje smulkiau aptarsime senų namų renovavimą.

Renovuoti seną namą, matyti, kaip jis keičiasi nuo grindų iki lubų ir paversti jį savo svajonių būstu gali būti jaudinantis procesas. Tačiau, kad išvengtumėte netikėtų staigmenų, prieš imantis tokio projekto reikėtų žinoti daug įvairių dalykų.

Trumpai apžvelgsime, į ką ir kokia tvarka reikėtų atkreipti dėmesį atliekant seno namo renovavimo ir šiltinimo darbus. Dažnai į seną namą įsikeliama esant pirmai galimybei.

Tą dažnai įtakoja finansinės aplinkybės, tačiau iš sienų plyšių pučiantis vėjas, nuo grindų kylantis šaltis ar drėgmė gali pasirodyti tik atėjus pirmai žiemai ar pavasariui ir atnešti netikėtų nemalonumų. Seni namai gali būti ne tik nepatogūs gyventi, bet netgi kenkti sveikatai.

Galimi neišvengiami senų namų pavojai gali būti namo ar pamatų nusėdimas, konstrukcijų problemos, pelėsis, namų puvinys, asbestas ir kt. Dėl tokių pavojų renovavimo darbai gali ilgai užtrukti gali ir reikalauti daug didesnių ir netikėtų išlaidų.

Labai svarbios, o gal ir svarbiausios namo dalys yra stogas ir pamatai. Atsiradus problemoms, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į minėtas vietas, nes stogo ar pamatų defektai gali turėti įtakos kitoms namo konstrukcijoms ir jo ilgaamžiškumui.

Jeigu stogas yra nekokybiškas, gali būti pažeistos gegnės bei lubos, o ignoruojant problemą gali atsirasti ir sienų bei grindų pažeidimai. Tačiau seno namo renovavimą reikia pradėti nuo pamatų.

Pamatai ne tik svarbus namo pagrindas - jie taip pat sulaiko drėgmę ir izoliuoja šaltį, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir padeda išvengti galimos drėgmės padarytos žalos.

Renovuojant ir apšiltinant seno rąstinio namo pamatą gali kilti daug klausimų. Ar reikėtų apšiltinti senus pamatus, įrengti visiškai naujus, ar pakelti esamus pamatus? Atkreipkite dėmesį į tai ir skaitykite daugiau, kokiais atvejais reikia įrengti naujus pamatus, o kada rinktis senų pamatų šiltinimą.

Pamatai gali nusėsti ir naujuose namuose - tai dažniausiai tai rodo įtrūkimai sienose ir tarpai tarp grindų lentų ir sienų.

Sutvarkius stogą ir pamatus, sekantis darbų etapas yra fasado renovavimas, nes išorines namo sienas veikiančios oro sąlygos - vėjas, lietus ir saulė gali pakenkti fasado išvaizdai ir ilgaamžiškumui.

Fasado renovavimas turi keletą tikslų. Atnaujinant seno rąstinio namo fasadą reikėtų nuspręsti, ar namą iš išorės apšiltinti vata, lentomis ar kokia kita medžiaga.

Galima atstatyti ir esamus rąstus. Restauruojant rąstinį namą pirmiausia reikia apžiūrėti apatinius rąstų vainikus, kurie dažniausiai būna labiausiai pažeisti.

Pradėjus atnaujinti grindis gali atrodyti - kad tai vienas greičiausių ir lengviausių darbų. Tačiau dažniausiai taip nėra.

Jeigu grindys yra nekokybiškos, reikėtų pagalvoti apie jų griovimą ir visiškai naujų grindų klojimą. Seno namo grindų įrengimas gali būti sudėtingas, jeigu pamatų atnaujinimo darbai buvo praleisti.

Senoje sodyboje ar rąstiniame name didžiausias grindų priešas yra drėgmė. Grindų šiltinimas priklauso nuo namo tipo, pamatų ir grindims naudojamų medžiagų.

Pavyzdžiui, po medinių grindų sijomis kaip izoliacinę medžiagą tinka naudoti molio granules, o tarp sijų - vatą arba polistireno putplastį. Šiltinant betonines grindis dažniausiai po jomis klojama skalda.

Ant viršaus pilamas plonas sluoksnis smėlio, klojamas polistirolas ir plėvelė. Jeigu grindys yra tvarkingos ir gerai apšiltintos, tačiau tarp grindų ir sienos matomas tarpas, grindų nereikėtų skubėti keisti.

Pamatų sėdimą rodo ir kitos problemos, kurioms išspręsti iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pakanka vidaus apdailos. Jeigu pastebėjote sienose įtrūkimus, joms reikia skirti ypatingą dėmesį.

Sėdant pamatams būtina nedelsiant spręsti problemas, kad būtų išvengta tolesnių nemalonumų. Baltijos šalyse septynerius metus veikianti įmonė „URETEK Baltic“ siūlo paprastą būdą pamatams pakelti netrikdant jūsų kasdieninio gyvenimo.

Bendrovės „URETEK“ specialistų siūloma paslauga užtikrina greitą, patogų ir aplinką tausojantį pastato pakėlimą naudojant inovatyvią geopolimerų įpurškimo technologiją.

Jeigu sienos yra tiesios ir apšiltintos ir reikalinga tik vidaus apdaila, renovavimo darbai yra lengvesni. Dažniausiai sienos yra dengiamos statybinėmis plokštėmis, pavyzdžiui, gipso kartono ar OSB plokštėmis, kurios apklijuojamos tapetais arba nudažomos.

Lubų šiltinimas yra tokia pat svarbus, kaip ir grindų. Neabejotinai būtina investuoti daugiau laiko ir pinigų į lubas, jeigu stogas leido ar buvo kitų su stogu arba sijomis susijusių problemų.

Greičiausias, labiausiai paplitęs ir kartu pigiausias lubų apdailos sprendimas yra gipso kartono plokštės, jų tinkavimas ir dažymas.

Vonios ir virtuvės lubos turi būti įrengiamos kitaip. Virtuvės lubas ir sienas rekomenduojama dažyti plaunamais, lengvai blizgiais dažais.

Matiniai dažai ypač pritraukia nešvarumus, suodžius ir riebalus, kurių paprastai yra virtuvės ore, todėl sienos ir lubos bus sunkiai valomos.

Vonioje dėl didelės drėgmės reikėtų naudoti patvarius dažus.

Jeigu nusimanote, prieš renovuodami seną namą, būtinai peržiūrėkite minėtus etapus, o jeigu neturite reikiamų žinių - pasikvieskite reikalingą specialistą.

Viso namo atnaujinimas tikrai gali būti dar ilgesnis procesas ir dažnai priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kuriuose namuose reikia atlikti daug griovimo ir perstatymo darbų, restauruojant kitus - norima išsaugoti seno namo atmosferą, o trečiuose yra būtini tik smulkesni darbai, todėl pirmiausia reikia pradėti nuo namo būklės įvertinimo.

Kruopščiai pasiruoškite parengiamiesiems darbams ir atskirai apžiūrėkite kiekvieną namo dalį. Namo renovavimo kaina gali labai skirtis priklausomai nuo renovavimo ir restauravimo darbų apimties, medžiagų, darbo sąnaudų ir pan.

Kartais seno namo atstatymas gali kainuoti brangiau nei naujo namo pirkimas arba jo statyba. Tačiau naujas namas neturi tokio charakterio, kokį turi renovuotas namas.

Renovavimo ir restauravimo darbus taip pat galima paskirstyti imantis darbų atskirų ir pradedant nuo pačių svarbiausių.

Namo renovavimo kainą galima nustatyti dviem būdais: kreiptis į statybų įmonę ir paprašyti pateikti pasiūlymą norimiems darbams atlikti arba patiems sudaryti sąmatą.

Pinigų galima sutaupyti, jeigu esate pasirengę save lavinti ir savo laiką investuoti ne tik į parengiamuosius darbus, bet ir į medžiagų pirkimą ir statybos darbus.

Sąmatos parengimą galima pradėti nuo pamatų įrengimo darbų.

Ant taip išbetonuotų grindų galima kloti bet kokią grindų dangą, nenaudojant savaime išsilyginančio mišinio. Klojant parketą betono drėgmė neturi būti didesnė nei 3 proc. (užsienio gamintojai rekomenduoja <2,5 proc.). Iki šio lygio betonas išdžiūsta per 2 ar 3 mėnesius. Taigi didelis betono trūkumas - ilgas džiūvimo laikas.

Grindys Ant Grunto

Jeigu pamatas apšiltintas, o grunto sluoksnis po grindimis neįdrėksta ir neperšąla, juodgrindės nebūtinos, jos papildomos šilumos nesuteikia, nes gruntas po jomis praktiškai išlieka vienodos temperatūros.

Tokiu atveju nukasamas paviršinis grunto sluoksnis, užpilamas 10-15 cm sluoksnis smėlio arba smulkaus žvyro ir sutankinamas vibro plokšte.

Įrengiant grindis ant grunto, pirmiausia paruošiamas apatinis grunto sluoksnis - jis turi būti papildytas arba nukastas tiek, kad grindų šiltinimo sluoksnis pasiektų fasadų šiltinimo sluoksnio lygį.

Standartinis sutankinto grunto ar smėlio sluoksnis paprastai siekia apie 10-15 cm, bet priklauso nuo situacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad trombuojant smėlio ar žvyro sluoksnį jo storis sumažės apie 30 proc., priklausomai nuo struktūros.

Svarbu, kad smėlio ar žvyro sluoksnis būtų gerai sutankintas ir lygus, laikoma, kad 1 ilginiame metre nuokrypis gali būti iki 4 mm, 10 metrų - iki 12 mm.

Antra - labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui, kad termoizoliacija būtų apsaugota nuo drėgmės. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus nuolat drėgnas, liejamos juodgrindės.

Tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.

Ant sutankinto paviršiaus klojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, kai kas naudoja geotekstilės paklotą.

Grindų plėvelės kraštai užleidžiami ant sienų ir priklijuojami putplasčio atraižomis, kurios reikalingos šilumos tiltelio eliminavimui ir betono įražoms perimti.

Polietileno plėvelė nelaidi vandeniui, o geotekstilė iš viršaus vandenį praleidžia. Į grindų konstrukciją patekus vandeniui, jis nutekės į gruntą.

Bet tai vienas iš perteklinių sprendimų, nes tikimybė, kad gyvenamosiose patalpose vanduo prasiskverbs pro grindų dangą į šiltinimo sluoksnį, nėra didelė.

Polietileno plėvelė naudinga tuo atveju, jei aplink pastatą nėra drenažo ir yra rizika, jog gruntinis vanduo gali pasiekti grindų pagrindą.

Juodgrindžių Įrengimas

Dažnai painiojami terminai ir juodgrindėmis vadinamas grindų dangos paklotas po galutine danga. Juodgrindės - tai pirmas grindų ant grunto sluoksnis iš smėlbetonio ant sutankinto smėlio arba smulkaus žvyro sluoksnio.

Juodgrindžių dažnai atsisakoma, polistireninis putplastis klojamas tiesiai ant sutankinto grunto. Tai galimas variantas, tačiau jeigu gruntinis vanduo yra aukštai, jis gali pasiekti termoizoliaciją, todėl tokiu atveju geriau daryti juodgrindes.

Kaip minėjome, tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.

Juodgrindės įrengiamos iš smėlbetonio mišinio, standartinis sluoksnio storis 50-100 mm, jis išlyginamas ir užtrinamas.

Įrengus juodgrindes, reikia palaukti kol sluoksnis išdžius. Jeigu apatinis betono juodgrindžių sluoksnis dar gali būti drėgnas, arba, jei yra drėgmės pavojus iš sutrombuoto sluoksnio apačios, profesionalai ant termoizoliacinio sluoksnio nerekomenduoja kloti drėgmei nelaidžios polietileno plėvelės, nes ji užkerta kelią tolygiam drėgmės pasišalinimui iš grindų konstrukcijos.

Tokiu atveju geriau naudoti geotekstilę.

Grindų Šiltinimas

Patiesus plėvelę, grindų plotas šiltinamas polistireninio putplasčio plokštėmis. Norint turėti šiltas grindis, jos dengiamos dviem putplasčio plokščių sluoksniais.

Jei tai nauja statyba, termoizoliacijos storį nurodo konstruktorius, storis priklauso nuo norimos pasiekti energinės klasės ir konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento (šiluminės varžos), putplasčio plokščių šilumos laidumo koeficiento.

Grindų, Esančių Virš Grunto, Šiltinimas A+, A++ Klasei

Rekomenduojamas UAB „Kauno šilas" gaminamų polistireninio putplasčio EPS plokščių storis (cm) grindų įrengimui ant grunto, kai šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu:

tags: #statau #sodyba #grindys