Sodybos puošimas medžiais: patarimai ir idėjos

Norint sukurti jaukią ir estetišką aplinką sodyboje, svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus: nuo vandens telkinių apželdinimo iki vejos priežiūros ir net šventinių dekoracijų. Šiame straipsnyje rasite patarimų ir idėjų, kaip sodybą paversti tikra oaze.

Vandens telkinio apželdinimas

Įrengti tvenkinį - pusė darbo. Kita jo pusė ne mažiau svarbi - vandens telkinys turi tapti neatsiejama kraštovaizdžio dalimi. Vanduo prikausto dėmesį, todėl tvenkinys neišvengiamai tampa pagrindiniu sklypo akcentu. Vandens telkinio dizainas turėtų paklusti bendram aplinkos stiliui ir architektūrai bei vietovės ypatumams, derėti prie namo, takų apdailos.

Dekoratyvūs elementai, naudojami tvenkiniui formuoti, dažniausiai nulemia jo formą, o drauge ir augalų pasirinkimą. Mažame taisyklingo keturkampio formos tvenkinyje įspūdingiausiai atrodo vos keletas augalų, pavyzdžiui, nykštukinės vandens lelijos, neaukšti švendrai, geltonieji vilkdalgiai. Tokių telkinių kranto linijos geriau neapželdinti, palikti ją atvirą, grįstą akmenukais ar žvyru arba apaugusią veja. Natūralius gamtinius vandens telkinius primenantys neapibrėžtos formos tvenkiniai neįsivaizduojami be gausios augmenijos: ji gali koreguoti geometrinius kranto linijos „netikslumus“, juolab kad lygios vandens plokštumos - puikus kontrastas vandenyje ar šalia jo augantiems augalams.

Patarimai apželdinant tvenkinį:

• Tvenkinio dugnas turėtų būti su laipteliu - viena jo dalis gilesnė, siekianti bent 1 metrą, kita seklesnė, 20-30 cm gylio.
• Tai suteiks galimybę pasisodinti įvairesnių vandens augalų, o seklioje vietoje ir vazonus bus patogu sustatyti - šie gali būti tiek specialūs su didelėmis skylėmis, tiek įprasti plastikiniai.
• Vandens augalai, ypač puošnios lelijos, dažniausiai įspūdingai atrodo augdami vieniši.
• Šiltuoju metų laiku vandens telkinys alsuoja gaiva, todėl jį geriausia įrengti šalia poilsio vietos - gal šalia namo terasos, o gal nuošalaus sodo kampelio su pavėsine.
• Tvenkinys - gan brangus malonumas, todėl reikėtų atminti, kad vanduo čia - svarbiausias, o augalai tik pabrėžia jo žavesį, tad neleiskite jiems pernelyg išsiplėsti.
• Apželdinus vandens telkinį greičiausiai pasirodys, kad jis atrodo gan skurdžiai.

Tikslingai suformuota kranto linija traukia akį, pagyvina aplinką. Šalia vandens galima sodinti visus drėgmę mėgstančius ar jai pakančius augalus ir taip formuoti tvenkinio krantus. Tinkamiausias metas sodinti vandens augalus - gegužė, kai vanduo jau gana šiltas.

Vandens paviršių gražiausiai puošia žydintys augalai - šiuo atveju nepralenkiamos vandens lelijos. Gilioje tvenkinio vietoje gerai jaučiasi įvairios hibridinės vandens lelijos. Vandens lelijos bent penkias valandas turėtų maudytis saulės šviesoje, kad atskleistų savo žavesį. Viename kvadratiniame metre vandens paviršiaus turėtų augti vienas augalas, nebent nykštukinės veislės tenkinasi mažesniu plotu. Jei šioms gėlėms neužteks erdvės, tik lapai žaliuos, bet didžiausio grožio - žiedų - nepamatysime. Lelijų nereikėtų sodinti šalia fontano ar kaskadų: jos nemėgsta srovės ir ramybės drumstimo. Šių augalų natūrali aplinka - ramus užutėkis.

Visa laimė, kad yra augalų, kurie gerai auga „įsibridę“ į vandenį, kur šio gylis siekia 20-30 cm - jie tvenkinio siluetui suteikia gyvybės ir sukuria natūralumo įspūdį. Tokia „pelkė“ gali užimti trečdalį ar ketvirtadalį vandens telkinio ploto ir apjuosti jo dalį. Augalų pasirinkimas itin didelis: čia gali augti baliniai ajerai, pelkiniai žinginiai, vandeninės monažolės, geltonieji vilkdalgiai, švendrai, trilapiai pupalaiškiai, pelkiniai vėdrynai ir net hibridinės vandens lelijos, skirtos sodinti sekliame vandenyje.

Pakrančių augalai sodinami grupėmis: arčiau vandens - žemesni, tolėliau - aukštesni. Prie pat kranto gali nusidriekti šilingių ar vaisginų kilimas, tarp kurių galima sodinti vilkdalgius, purienas. Šiai zonai tinka ir vidutinio aukščio krūmeliai su įspūdingais lapais: gausi lapija sušvelnina pakrantės vaizdą. Šiek tiek atokiau žaviai atrodo svyrantieji, trapieji ir baltieji gluosniai, lanksvūnės, gulstieji karklai, tačiau reikia atminti, kad medžio laja neturėtų mesti labai didelio šešėlio ant vandens paviršiaus. Po medžiais galima sodinti paparčius, melsves ir kitus pavėsį mėgstančius augalus.

Komponuodami pakrantės augalus stebėkite, kokie atspindžiai krinta ant vandens saulei per dieną keliaujant dangumi - šviesos ir šešėlių mozaika kuria nepakartojamą įspūdį.

Sodybos atnaujinimo idėjos

Neseniai įsigijote ar paveldėjote sodybą? O gal tiesiog pribrendo laikas pokyčiams, norisi naujų idėjų, tačiau neinvestuojant krūvos pinigų?

1. Reprezentacinės zonos atnaujinimas. Jei nenorite atnaujinti visos sodybos teritorijos, visų pirma pagalvokite apie reprezentacinę zoną. Gal vertėtų peržiūrėti gėlyną, augantį prie įvažiavimo? Jeigu beveik visą reprezentacinę zoną užima automobilių stovėjimo aikštelė, ieškokite būdų, kaip ją padaryti gyvesnę. Augalai puikiausiai padaro šį darbą. Jei nevaržo vietos trūkumas, galima taip pertvarkyti mašinų judėjimą sodyboje, kad jos judėtų žiedu aplink žalią salą. O tą apvalią salą galima apsodinti nereikliomis, patikimomis gėlėmis.
2. Jaukios vietelės poilsiui sukūrimas. Erdviose sodybose, kur siaučia vėjai ir tolumose matosi arimai, neretai ima ir pritrūksta jaukios vietelės poilsiui su knyga arba tiesiog pasėdėjimui su arbatos puodeliu. Tokiu būdu jūs labai greitai pasieksite norimą rezultatą, bus malonu tokioje jaukioje, šiek tiek pridengtoje nuo vasaros kaitrų vietoje ilsėtis.
3. Laužavietės įrengimas. Įsirengti laužavietę tikrai nėra brangu, o padaryti tai galima su priemonėmis, kurias jau turite po ranka. Tokiam projektui tiks senos plytos, akmenys, galite ir pagilinimą iškasti. Svarbiausia paskirkite tam specialią naują vietą, aplinkui apstatykite suoleliais. Atrasite, kad nauja sklypo erdvė, prieš tai buvusi neišnaudota, įgavo naują funkciją. Šis sprendimas puikiai tiks didesnėms sodyboms, kur lieka neišnaudotos erdvės ir nesugalvojate, ką ten daryti. Laužavietei reikia nemažai vietos, kad visi saugiai tilptų aplink, tačiau daugiau jokių reikalavimų nėra. Ugnis pati savaime bus traukos objektas vakarais.
4. Arkos iš šakų gamyba. Didelėje sodybos teritorijoje ryškų pokytį daro bet kokios konstrukcijos, kurios turi lubas, kadangi jos savaime sukuria tarsi naują erdvę. Tad kodėl gi nepabandžius pasigaminti arkos iš paprastų šakų bei vytelių? Arkas galima išradingai supinti iš vytelių ar plonų šakelių. Lubas sukuriančios sodybų kiemo idėjos daro didelį pokytį didelėse erdvėse: suskaido jas ir atveria naujų galimybių.
5. Suoliuko perkėlimas į kitą vietą. Didelėje sodyboje, kur vietos yra sočiai, pastatydami suoliuką kitoje sklypo vietoje, mes tiesiog sukuriame dar vieną vietą, iš kurios matomą vaizdą fiksuoja mūsų akys. Ir žiūrėkite, staiga gali pasirodyti, iš tolimos sklypo kertelės prie jazmino krūmo jūsų namas atsiveria visai kitu kampu, kadangi už jo stūkso miškas. Arba, pakrantėje pastačius naują suolelį, galbūt atrasite, kad tikrai smagu ant jo parymoti, žvelgiant į vandenį.
6. Gėlynų spalvų suderinimas. Kuriant gėlynus kaimo sodyboje, kartais galima iš esmės pakeisti sodybos vaizdą, tiesiog kai kuriuos augalus persodinant į kitą vietą. Sumažinkite spalvų skaičių ir pamatysite, vaizdas tampa harmoningesnis.
7. Vaismedžių genėjimas. Jei jūsų sodyboje yra senų vaismedžių sodas, neskubėkite jo atsikratyti, juos iškirsdami. Teisingai genėdami vaismedžius, jūs galite ne tik juos išsaugoti, bet ir sulaukti didesnių ir kokybiškesnių vaisių. Be to, tuo pačiu išsaugosite sklypo karkasą, kurį sukuria brandūs medžiai, augantys jūsų sklype.
8. Vejos priežiūra. Jei norite gražios vejos ir gruntas yra gana lygus, neverta įrenginėti vejos iš naujo. Pakanka dažnai šienauti, kad ji pagražėtų. Tam yra paaiškinimas: dažnai šienaujant veją, palaipsniui keičiasi jos sudėtis. Vieni augalai pakenčia žemą pjovimą, kitiems tai nepatinka - todėl, jeigu jūs nuolat šienausite veją, vienų augalų mažės, o kitų daugės. Kitas dažno šienavimo privalumas - natūrali nemokama trąša. Smulkius skutelius, kuriuos nupjovėte, barstykite ten pat vejoje. Per vienerius metus tikrai galima pasiekti puikių rezultatų.
9. Talkos su kaimynais. Susidraugaukite su kaimynais ir pasikvieskite juos pagalbos, o pačius sunkiausius darbus paverskite linksmomis talkomis.

Visžaliai augalai sodyboje

Metų sezoniškumą kūrybiškai galima išnaudoti ir projektuojant želdynus. Sodybose dažnai vyrauja spygliuočiai, o visžaliai lapuočiai lieka nustumti į antrą planą. Tačiau būtent jie šaltuoju metų laiku gali pagyvinti aplinką. Šiuos augalus galima auginti pavieniui, grupėmis, formuoti žemas gyvatvores. Juos komponuoti verta su spygliuočiais. Taip sukuriamas puikus fonas visžaliams lapuočiams, kurių išvaizda kinta visą sezoną. Šių augalų įvairovė nėra didelė, bet keletas įspūdingų egzempliorių tikrai pagyvins aplinką.

Verta atminti, kad augalai, nenumetantys lapų, - lepesni žiemą. Kaitindama saulė, kepina jų lapus ir išgarina labai daug drėgmės, o papildomai jos augalas negauna dėl užšalusios dirvos. Apsaugoti juos galima dengiant, gausiai liejant rudenį ar parenkant pavėsingą sodinimo vietą.

Populiarūs visžaliai augalai:

• Siauralapė balžuva (Andromeda polifolia). Erikinių šeimos augalas, natūraliai augantis Lietuvos aukštapelkėse.
• Bugienis (Ilex). Visžalis krūmas arba medis, labiausiai paplitęs Azijoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Amerikoje.
• Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens). Lėtai augantis krūmas, pasiekiantis 1,5 m aukštį ir 1 m plotį.
• Gebenė (Hedera L.). Visžalis lianinis augalas, prisitvirtinantis prie atramų ar kitų paviršių orinėmis šaknimis.
• Dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium). Tai raugerškinių šeimos visžalis augalas, užaugantis iki 1,5 m aukščio.
• Fortūno ožekšnis (Euonymus fortunei Hand.-Mazz). Visžalis puskrūmis besidriekiančiomis šakomis, užaugantis iki 1 m aukščio.
• Mietveinė (Pachysandra). Bukmedinių šeimos visžalis augalas.
• Japoninis bereinutis (Pieris japonica). Tankus visžalis krūmas, galintis užaugti iki 1,5 m aukščio.
• Rododendras (Rhododendron). Ilgaamžis visžalis krūmas, augantis lėtai.
• Japoninė azalija (Azalea japonica). Visžalis arba pusiau visžalis krūmas, labai panašus į rododendrą.
• Spanguolė (Oxycoccus). Erikinių šeimos visžalis augalas.
• Šliaužiančioji žiemė (Vinca). Visžalis šliaužiantis augalas, užaugantis iki 20 cm aukščio.
• Raudonvaisė dyglainė (Pyracantha coccinea). Visžalis krūmas, galintis užaugti iki 6 metrų.
• Damerio kaulenis (Cotoneaster dammeri). Lėtai augantis, žemas - 15 cm aukščio ir 1,2 m pločio pusiau visžalis puskrūmis.
• Lauravyšnė (Laurocerasus). Tankus visžalis krūmas, Lietuvoje užaugantis iki 1,5 m aukščio.

Rūdinto metalo panaudojimas sodyboje

Manot, rūdintas metalas tinka tik urbanistinio ir itin modernaus stiliaus aplinkoje? Nustebsite pamatę, kiek skirtingų „veidų“ gali turėti rūdinto metalo gaminiai ir kaip plačiai juos galima pritaikyti bet kuriame kieme.

Rūdintas metalas labai tinka pakeltoms lysvėms. Tokios lysvės ilgaamžės ir stilingos. Rūdintas metalas yra ir labai tvirta, ir plastiška medžiaga, iš kurios galima išgauti kur kas įvairesnių formų. Atraminės rūdinto metalo sienelės labai tvirtos, bet jomis galima sukurti lengvumo ir plastiškumo įspūdį. Metalinis bortelis dailiai atskirai gėlyną nuo vejos ir nuo vandens telkinio.

Man labai patiko, kaip rūdintas metalas suteikia netikėtą charakterį įprastiems kiemo elementams. Kalbant apie kiemo dekorą įdomu tai, kad rūdinto metalo gaminiai tikrai nebūtinai atrodo šalti ir sunkūs. Visi šie elementai puošia gėlyną net ir šaltuoju metų laiku, kai dauguma augalų būna nunykę. Be to, atlieka ir praktinę funkciją, pavyzdžiui, prilaiko augalus, kad šie neišvirstų.

Velykinės dekoracijos sodyboje

Velykos - pavasario ir bundančios gamtos šventė, kviečianti papuošti namus ir suteikti jiems gaivių akcentų. Tai metas, kai gamta tiesiog beldžiasi į mūsų namus ir kviečia įsileisti vis labiau šiluma lepinančius saulės spindulius. Pasitelkus fantaziją galima kiekvieną interjero aksesuarą pritaikyti taip, kad aplinka nušvistų naujomis spalvomis. Ir tam visai nereikia pakratyti kišenės.

Namai visuomet atrodys šventiškai, jei pamerksite gyvų gėlių. Pradėjus busti gamtai pirmosios apie save praneša žibuoklės. Balandžio ir gegužės mėnesiais šių gėlyčių nesunkiai rasite pamiškėje. Į skardinį kibirėlį pamerkite tulpių arba išskaptuotą kelmelį papuoškite narcizais. Vis dėlto pati geriausia Velykų puošmena namams - vazonėliuose augančios gyvos gėlės. Narcizai, tulpės, hiacintai, raktažolės yra patys tikriausi pavasario pranašai. Jų galima įsigyti jau žydinčių - užsiauginti patiems jau pritrūktų laiko.

Pavasarinė sprogstančių medžių šakelė ant šventinio stalo simbolizuoja atėjusį pavasarį. Nedidelė puokštelė ne tik suteiks gyvumo, bet ir sukurs natūralumo ir sąlyčio su gamta jausmą. Šakeles galima papuošti iš popieriaus pasigamintais dekoratyviniais margučiais. Apskritai Velykų stalo puošyboje siūlau vadovautis „mažiau yra daugiau“ filosofija.

Keli floristės patarimai:

• Jei kiaušinių nemarginsite nei vašku, nei svogūnų lukštais, bet dažysite juos keliomis skirtingomis spalvomis - dekoruokite juostelėmis, karoliukais.
• Ant lėkštės padėkite kiaušinį ar gėlės žiedelį. Labai svarbu, kad dekoro spalvos derėtų prie jūsų namų interjero.
• Rinkitės panašius spalvų tonus arba kontrastą. Leiskite margučiams puikuotis, neužgožkite kitomis idėjomis.

Šv. Velykų stalą paprastai puošia įvairiaspalviai raižyti, svogūnų lukštuose dažyti kiaušiniai. Tačiau kiaušinius galima nudažyti lengvomis pastelinėmis spalvomis. Pagaliau galima ir nedažyti, tiesiog perrišti kiaušinį virvute - tai suteiktų jam tiek daug neapčiuopiamai subtilios vertės. Kiaušinių lukštus galima panaudoti kaip vazonėlius arba vazeles miniatiūrinėms gėlytėms. Tokios kompozicijos gali puošti stalą, palangę ar kitą vietą. Svarbiausia, nebijokite eksperimentuoti.

Dekoratyvūs medžiai ir krūmai sodyboje

Lietuvos vietinė augalija puikiai iliustruoja keturis ryškius metų laikus. Planuojant įrengti parkus ar nuosavas sodybas dažniausiai akcentuojami augalų lapai ir žiedai, kuriais džiaugiamės pavasarį ir vasarą. O kuo grožėtis rudenį, kai lapai nukrinta? Žinoma, dekoratyviais medžių ir krūmų kamienais bei šakomis. Renkantis išraiškingus augalus, galima sukurti dekoratyvų sodą, džiuginantį visais metų laikais. Dažniausiai tam parenkami dideli medžiai. Jiems reikia daug erdvės, tad, planuodami vietą sode, numatykite ją tokią, kad atsiskleistų visas dekoratyvumas.

Dekoratyvūs krūmai:

• Sedula. Sedulinių šeimos krūminis augalas, galintis užaugti iki 2-3 metrų.
• Paprastasis (garbanotasis) lazdynas. Užauga iki 2-2,5 m aukščio ir 2 m pločio.

Dekoratyvūs medžiai:

• Tujenis. Nuolat žaliuojantis spygliuotis, natūraliai paplitęs Japonijos salose.
• Beržas. Išsiskiria ažūrine sniego baltumo žieve.
• Karpotasis beržas. Vidutinio aukščio medžiai gausiai paplitę Lietuvoje.
• Amerikinis ąžuolas. Natūraliai auga Šiaurės Amerikos rytuose.
• Laipiojanti hortenzija (Hydrangea anomala subsp. petiolaris). Lianinis augalas, ypatingas orinėmis šaknimis, kuriomis tvirtinasi prie atramų.
• Paprastasis ąžuolas. Natūraliai auga Vidurio ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir vidurinėje Azijos dalyje.
• Mandžiūrinis abrikosas. Natūraliai auga Kinijoje, kur pasiekia 10 m aukštį.
• Katalpa. Tai įspūdingas lapus metantis medis atvira, išsišakojusia laja.
• Klevalapis platanas. Pietryčių ir Vidurio Europoje užaugantys iki 35 m aukščio medžiai.

Rinkdamiesi augalus sodybai, atsižvelkite į jų dekoratyvumą įvairiais metų laikais, priežiūros poreikius ir sodybos dydį. Tinkamai parinkti augalai džiugins jus ir jūsų artimuosius daugelį metų.

tags: #sodybu #puosimas #medzias