Prie pat Vilniaus, ant Karvio ežero kranto, ištisus metus svečius pasitinka „Karvio dvaras“ - puiki vieta išskirtinei šventei ar ramiam poilsiui gamtoje. Dvaras įsikūręs ant Karvio ežero kranto 3,5 ha teritorijoje, visai šalia Vilniaus (20 min kelio). Čia Jūs ir Jūsų svečiai būsite vieninteliai ir svarbiausi, galėsite grožėtis išpuoselėta dvaro aplinka, pasidžiaugti ežero gaiva bei jo teikiamais malonumais, basomis pabraidyti po puikiai prižiūrimas parko vejas bei grožėtis žydinčiais gėlynais.
Šventės ir Renginiai Karvio Dvare
KARVIO DVARAS - puiki sodyba visiems ir kiekvienam. Čia ištisus metus galima švęsti vestuves, jubiliejus, kolektyvo šventes ir kt. Ypač džiaugiamės, galėdami organizuoti vestuves visus metus: pavasarį, kai aplink sklando nepakartojamas žydinčių alyvų, gausybės bijūnų, obelų ir vyšnių žiedų aromatas, visą naktį netyla paukščių garsai. Vasaros mėnesiais visus pasitinka įvairiaspalvių parko gėlynų žydėjimas.
Organizuodami savo įmonės seminarus, mokymus, pasitarimus ar susitikimus su verslo partneriais „Karvio dvare“, Jūs turėsite visas sąlygas atskleisti savo darbuotojų kūrybiškumą, sumanias idėjas, įvertinti save bei kolegas neformalioje aplinkoje, suteiksite jiems galimybę tuo pačiu metu ir dirbti, ir ilsėtis.
Tai puiki vieta, norintiems praleisti laiką gamtoje, neatsisakant aukščiausio lygio patogumų. Idiliškoje kaimo aplinkoje, seno sodo medžių apgaubti Jūsų laukia šiuolaikiniai dvaro pastatai. Tai rami ir nuošali vieta, unikali nuostabiu erdvės ir vaizdingo kraštovaizdžio deriniu.
Pramogos ir Patogumai
- „Pobūvių namas“: prabangi, romantiška, erdvi, šviesi, klasikinio stiliaus Pokylių salė, talpinanti iki 100 svečių.
- Lauko terasa - puiki vieta poilsiui ir kavos gėrimui.
- Baro - šokių salė - pagrindinė vieta šokiams, žaidimams.
- Džentelmenų kambarys su biliardu.
- Viešbutis su 20 kambarių, talpinantis iki 70 žmonių.
- „Poilsio namas su pirtimi“ ant ežero kranto su kubilu.
- Lietuviška pirtis ant ežero kranto su liepteliu poilsiui ir maudynėms.
- Salės aprūpintos visa reikalinga konferencijų įranga.
Mūsų svečių laukia jaukus 16 kambarių viešbutis su visais patogumais, esantis sename sode. Keturi liukso tipo kambariai bei iš jų atsiverianti panorama sužavės kiekvieną, ieškantį kažko ypatingo. Kviečiame suderinti darbą su poilsiu.
Name su boulingu Jūs rasite erdvią konferencijų salę, talpinančia iki 24 dalyvių, baro salę, boulingo takelį. Šis stilingas ir jaukus namas nepaliks abejingų. Padirbėjus konferencijų salėje, vakarą kviečiame praleisti žaidžiant boulingą, šildantis prie židinio ar mėgaujantis maistu ir gėrimais jaukiai įrengtoje baro salėje.
Vestuves šiame dvare norisi pakartoti dar ir dar. Patiko viskas: pradedant pasakiško grožio sale, išpuoseleta aplinka, kiekvienam sveciui atskiru miegamuoju su vonia, be proto patogiomis lovomis ir baigiant tikrai aukšto lygio padavejais, kurie išgirdo kiekviena smulkmena kurios prašeme (ideali komanda) bei maistu, ypatingai skaniu, nuo tradiciniu mišrainiu iki kreveciu. Nepakartojama aplinka, super aptarnavimas, ypac skanus maistas. Graži aplinka, tinkama šventems! Yra kubilas ir pirtis!
Karvio Dvaro Istorija ir Paveldas
Karvio kaimas, kaip ir ežeras - Karvys, įsikūręs 5 km į rytus nuo Maišiagalos, prie kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė. Jo gimtojo dvarelio liekanos prie Karvio ežero - Karvio dvaro sodybos fragmentai (Karvio kaimas, Dvaro g. 18) į Kultūros vertybių registrą įrašyti 1992 m., kaip vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 898).
Tai pirmasis profesionalus lietuvių geologas, kvartero darinių tyrinėjimų ir geologinės kartografijos pradininkas Lietuvoje - Antanas Karolis Giedraitis. Nors ir labai pasikeitusi dvaro sodyba, nors ir ne viskas joje išlikę, ji vis tiek leidžia mums prisiliesti prie dvaro istorijos, šį kraštą kūrusių, čia gyvenusių žmonių likimų, suvokti tą laikmetį.
2022 m. pabaigoje buvo patikslintos visų Karvio dvaro sodybos statinių vertingosios savybės. Kaip sakė kultūros vertybių apskaitos dokumentus rengusi Kultūros paveldo centro darbuotoja atestuota kultūros paveldo apsaugos specialistė Milda Bugailiškytė, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje patikslinus Karvio dvaro sodybos fragmentų duomenis buvo suteikta apsauga sodybos kompleksinėms dalims: rūmams, pirmam kumetynui, antram kumetynui, svirnui, rūsiui. Šiems objektams nustatytos vertingosios savybės, vertingųjų savybių pobūdis, vietinis reikšmingumo lygmuo, apibrėžtos teritorijos ribos.
Kaip matyti iš senų archyvinių nuotraukų, mediniai dvaro rūmai buvo aptinkuoti ir dažyti baltai. Priešais dvarą išlikusi liepų alėja, deja, jos būklė bloga, aplink senuosius medžius pilna savaiminių želdinių. Išlikęs nedidelis medinis svirnas. Po šiferiu, matosi, buvęs dengtas gontais.
Dvaro Savininkai ir Istoriniai Faktai
Pasak straipsnio autoriaus, seniausias Karvio paminėjimas aptinkamas 1664 m. rašytiniuose šaltiniuose. Tai lakoniškas inventorius, aprašantis tik dvarui priklausančius kaimus ir valstiečių vardus. Tuo metu Karvio dvaras ir keletas aplinkinių kaimų priklausė LDK artilerijos generolui Krišpinui (Mykolas Antanas Kryšpinas-Kiršenšteinas). 1691 m. inventoriuje gana informatyviai aprašytas tuo metu Odyniecams (Odyncow) priklausantis dvaras.
Kaip rašoma straipsnyje, XVIII amžiaus pradžioje dvaro savininku tapo Ašmenos stalininkas (rūmininkas) Dominikas Michałas Pozniakas. Tai buvo labai sunkus laikotarpis šioms žemėms. Prie krašto nuskurdimo prisidėjo Šiaurės karas. Maro epidemija ištuštino daug kaimų. Pozniakai Karvio dvarą valdė iki 1775 m. Tada dvarą nusipirko Vilniaus katedros kanaunykas, kunigas Petras Samsonas Točylovskis (Toczylowski).
P.S.Točylovskis vėliau Karvio dvarą atidavė savo giminaičiui Juozapui Točylovskiui. Pastarasis pagarsėjo tuo, kad 1790 m. finansavo Karvio bažnyčios statybą ir dalį savo turto paskyrė būsimos bažnyčios priežiūrai.
Pirmasis iš Giedraičių - Andriejus Giedraitis - Karvyje paminėtas 1718 m. Antanas Stanislovas Giedraitis (1770-1830 m.), tapęs Karvio dvaro savininku, 1851 m. jį perleido savo sūnui Ignotui (1793-1866 m.), o sūnui Edmundui (1815-1873 m.) padovanojo gretimą Antanavo palivarką.
XIX a. viduryje Ignotas Giedraitis Karvio dvarą perleido savo sūnui Vitoldui (1826-1885 m.), geologo Antano pusbroliui. Vitoldas dalyvavo 1863 m. sukilime. Už tai Rusijos valdžia Karvio dvarą konfiskavo.
Nuo 1864 m. dvarą valdė tarnautojas ypatingiems pavedimams Polonskis. 1868 m. - štabo kapitonas Nikolajus Miasojiedovas. 1872 m. už nuopelnus carui dvaras atiteko valstybės patarėjui Pavlui Ochromenkai. Tarpukariu Karvio dvarą valdė lenkų šeima Strumilos. Jie 1936 m. vaismedžių sode pastatė pradinę mokyklą. Po karo dvaras buvo nacionalizuotas, dvarininko namas buvo pritaikytas butams.
Geologas Antanas Karolis Giedraitis
Edmundui ir jo žmonai Liudvikai Karvio dvare 1848 m. vasario 20 d. jau buvo gimęs sūnus, būsimasis geologas Antanas Karolis Giedraitis. Tačiau Edmundas su žmona ir mažuoju sūneliu Karvio dvare ilgai neužsibuvo. Nuo 1851 m. persikėlė ūkininkauti į Antanavo (Antoninowo) palivarką.
Kai gimtajame dvare šeimininkavo svetimi, Antanas Karolis Giedraitis 1872 m. studijavo Freibergo (Vokietija) kalnakasybos akademijoje ir Tartu (Dorpato) universitete, kurį baigė 1877 m. 1878-1882 m. jis atliko pirmuosius Rusijos imperijos pietvakarinių rajonų tyrimus, 1879-1882 m. darbavosi Turkmėnijoje. Nuo 1883 m. Sankt Peterburge bendradarbiavo su Rusijos geologijos komitetu ir vykdė Lietuvos, dalies Baltarusijos ir Šiaurės Lenkijos maršrutinę nuotrauką. 1895-1898 m. jis dirbo Rytų Sibire (Užbaikalėje). 1900-1903 m. dėstė Jekaterinoslavo (dabar Dnipras Ukrainoje) aukštojoje kalnakasybos mokykloje (nuo 2017 m Nacionalinis technikos universitetas „Dnipro Politechnika“). Vilniuje 1909 m. miręs kunigaikštis palaidotas Karvio kapinėse šalia savo tėvo Edmundo.
Lietuvos geologų bendruomenė, minėdama A.K.Giedraičio 175-ąsias gimimo metines, kviečia Lietuvos visuomenę prisidėti prie šios asmenybės įamžinimo. Gegužės 18 d. organizuojama konferencija „Geologo ir kunigaikščio Antano Karolio Giedraičio gyvenimas ir darbai“.
Organizacinis komitetas planuoja įrengti atminimo lentą Vilniuje, Naujamiestyje, Savanorių pr. 1, prie A.K.Giedraičio iniciatyva 1886 m. pastatyto artezinio šulinio. Šis kultūros paveldo objektas yra pirmasis gręžinys Vilniuje, pasiekęs žemės sluoksnius, slūgsančius po ledyninių nuogulų danga.
Giedraičių Giminės Palikuonys
Atsekti šios Giedraičių atšakos giminės liniją buvo nelengva. Tačiau paskambinus į Vilniaus rajono savivaldybės centrinės bibliotekos Karvio padalinį, bibliotekininkas Marcin Boguš ir Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro administratorė, Karvio seniūnaitė Liolia Ambros padėjo išsiaiškinti. Jie kaupia visą su šia gimine pasirodančią informaciją Lenkijos spaudoje, taip pat čia dažnai lankosi Giedraičių palikuonys iš užsienio.
Yra sulaukę ir teisininko Karolio Giedraičio (g. 1961 m.), gyvenančio Kanadoje. Jis ranka yra nubraižęs ir savo giminės medį. Karolio Giedraičio prosenelis yra žymusis geologas Antanas Karolis Giedraitis. Iš bibliotekoje saugomo giminės medžio sužinome, kad geologas A.K.Giedraitis vedė Eleną Stankevičiūtę (giminės palikuonio ranka užrašyta - Helena Stankiewicz, 1865-1952). Jie susilaukė penkių vaikų: Antano, Jono, Liudvikos, Elenos, Onos.
Geologo sūnus Antanas (1891 m. gimęs Karvyje) taip pat buvo kalnakasybos inžinierius, vėliau karininkas, 1939 m. sovietų valdžios represuotas, karo metais atsidūręs Irane, vėliau Didžiojoje Britanijoje. 1966 m. palaidotas Londone, žymiosiose Queens Kensal Green rajono kapinėse. Čia 1988 m. palaidota ir jo žmona Stefania Krauze, 1897 m. gimusi Varšuvoje.
Antano ir Stefanios sūnus Vitoldas (geologo anūkas), 1928 m. gimęs Antanavo palivarke, 1940 m. su šeima (motina, seserimi ir broliu) buvo ištremtas į Altajų, ten mirė 1942 m. Dukra Eva (1926 m. gimusi Antanavos dvare), karo metais atsidūrė Londone. 1933 m. Antanavos dvare gimęs sūnus Andriejus, su šeima taip pat pasitraukęs į Vakarus, Londone baigė architektūros mokslus, paskui išvyko gyventi į Kanadą. Vedė Slavomirą Szymczynską. Kanadoje gimė ir ten gyvena trys jų vaikai - Karolis, Vitoldas, Kamila. Andriejus savo vaikams daug papasakojo apie giminę ir paskatino apsilankyti Lietuvoje.
Kaip Padidinti Žinomumą?
Nors Karvio dvarelis labai pakeitęs išvaizdą, per daugybę metų savavališkai pertvarkytas, paverstas butais, tačiau jo įrašymas į Kultūros vertybių registrą jį apsaugo bent jau nuo tolimesnių neigiamų pokyčių. Be paveldo apsaugos specialistų čia negalimi jokie perstatymai, perplanavimai ar apskritai pastatų nugriovimas.
Dvaro pastatuose gyvenantys žmonės žino, kad jie gyvena kunigaikščių Giedraičių dvarelyje. Norint, kad apie tai žinotų ir keliaujantys po šį kraštą, šį objektą reikėtų paženklinti, atkreipti į jį dėmesį. Šis dvarelis svarbus dar ir tuo, kad tai namai tų Giedraičių, kurie nuo XIX a. pradžios reiškė norą ir dėjo pastangas atkurti LDK, o prisidėdami prie Napoleono karinės kampanijos, prie 1831 m. ir 1863 m. sukilimų, užsitraukė Rusijos caro nemalonę.
Tačiau norint kultūros paveldo objektą pažymėti specialiu valstybės saugomo objekto ženklu, jis turi būti ne tik įrašytas į Kultūros vertybių registrą, bet ir turėti nacionalinio reikšmingumo lygmens statusą, turi būti paskelbtas valstybės saugomu objektu.
Karvio dvaras yra vietinio reikšmingumo lygmens ir jis nėra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Toks statusas suteikiamas tik išskirtinės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės objektams.