Atėjęs šaltasis metų sezonas dažnai šaldo ne vien kūną, bet ir piniginę. Normalu, jog pakilusios šildymo kainos nuosavų namų gyventojus priverčia pamąstyti apie alternatyvius šildymo būdus bei ieškoti galimybių sutaupyti.
Oro tarša Kinijoje yra didelė problema.
Oro Taršos Šaltiniai ir Ypatumai
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Lietuvos miestuose yra transportas, pramonės įmonių ir individualiųjų namų kaminai. Šiandien dauguma nuosavų namų šeimininkų būstui apšildyti šaltuoju laikotarpiu degina kietąjį arba dujinį, rečiau - skystąjį - kurą. Kita svarbi problema - dažnai deginamas ne geros kokybės kietasis kuras, bet nereglamentuotas, netinkamas konkrečiam deginimo įrenginiui. Neretai deginamos ir „šilumingos“ buitinės atliekos, nors tai daryti draudžiama. Toks neatsakingas kuro deginimas sukelia pavojų sveikatai ne tik deginantiesiems tokį kurą, bet ir aplinkiniams gyventojams. Dėl vietos sąlygų ir transformacijų, teršalų koncentracijos gali dar labiau išaugti.KTU doktorantų tyrimams buvo pasirinkti skirtingi miesto rajonai su jų užstatymo laikotarpiui būdingais nuosavais namais. Gyvenamieji rajonai gerokai skiriasi užstatymo tankumu ir pastatų amžiumi, o tirti pasirinkti pastatai - šiluminės izoliacijos ypatybėmis bei langų tipais. Skiriasi ir jų naudojamas kuras bei šilumos gamybos technologijos, įrenginiai. Matavimai buvo atliekami šaltuoju laikotarpiu, kai šiluminės energijos poreikis, tuo pačiu ir tarša, yra didžiausi. Buvo nustatyta kietųjų dalelių (KD2,5) ir monoaromatinių (MAA) bei poliaromatinių (PAA) angliavandenilių koncentracija aplinkos ir patalpų ore.
Kietųjų dalelių koncentracija
Žiemą patalpose KD2,5 koncentracija vidutiniškai buvo 1,5-2 kartus mažesnė nei aplinkos ore, o vasarą buvo stebima atvirkščia tendencija. Teršalų koncentracijai patalpose įtakos turi jose vykstanti veikla. Tai gali būti maisto gaminimas, buitinės chemijos gaminių naudojimas, rūkymas, atviro degimo procesai ir kt. Kita dedamoji, turinti įtakos teršalų koncentracijai patalpose, yra degimo produktai, prasiskverbiantys iš lauko. KTU mokslininkai konstatavo, kad priklausomai nuo pastato sandarumo, vyraujančios vėjo krypties pastato požiūriu, vėjo stiprumo ir kitų vietos sąlygų - iki 30 procentų teršalų iš aplinkos oro gali prasiskverbti į pastato vidų.Oro Tarša Kinijoje ir Sprendimų Paieška
Kai kuriuose Indijos, Irano, Pakistano, Kinijos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra dešimtį kartų didesnis nei Lietuvoje. Neatsitiktinai Azijos prekybos centruose oro valymo įrenginiams skiriamos ne lentynos, o ištisi skyriai. Stambesnėms dalelėms sugaudyti jau yra sukurta daugybė filtrų. Visgi, patys smulkiausi elementai sugeba prasiskverbti, tad bandoma rasti būdą, kaip sugaudyti submikronines daleles, kurios yra pačios kenksmingiausios.Nanopluoštai oro filtravimui
Viena iš KTU mokslininkų tyrimo sričių - nanopluoštų kūrimas ir jų naudojimas oro filtravimo procese. Mokslininkai pažymi, jog dėl didelio paviršiaus ploto ir porėtumo bei mažų mikroporų dydžio, šios medžiagos gali būti sėkmingai taikomos dalelėms filtruoti oro sraute. Nanopluoštai idealiai tinka filtruoti ne tik mikroninėms, bet ir submikroninėms dalelėms. Tiesa, nanopluoštai, kurių efektyvumas gali viršyti 99 procentų ribą, yra netinkami filtruoti didelį kiekį kietųjų dalelių turintį orą, nes gali greitai užsikimšti, todėl nanopluoštų filtrai gali būti naudojami paskutiniuose filtravimo etapuose, t. y.
Nanopluošto filtro schema.
Konferencija Kaune: Urbanistinė, Natūrali ir Socialinė Aplinka
Tarpdisciplininę mokslo ir praktikų bendruomenę į Kauną subūrė konferencija "Urbanistinė, natūrali ir socialinė aplinka: įtaka poveikiui, sveikatai ir gerbūviui". Pasak vieno iš konferencijos organizatorių, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, konferencija svarbi keliais aspektais. Visų pirma, renginyje bus nagrinėjamos šiuo metu itin aktualios žmonių sveikatos ir gerovės problemos.Cheminė tarša"Smulkūs veiksniai - tai cheminė tarša, kurios mes kasdien gauname. Ar per maistą, ar įkvėpdami su oru, ar išgerdami su vandeniu, ar per naudojamą kosmetiką, buitinę chemiją. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gaunamos taršos kiekiai - visiškai maži, negalintys turėti lemiamos įtakos. Tačiau net ir mažos koncentracijos, nedideli cheminių medžiagų kiekiai per visą gyvenimą gali sukelti nemažai ligų", - mokslininko žodžiais, vis dažniau pasitaiko, kad, tarkime, 20 metų gyvenant tam tikroje aplinkoje, naudojant tam tikras chemines medžiagas, žmogus ima ir suserga. Tokių susirgimų priežastys anksčiau dažniausiai buvo traktuojamos kaip neaiškios. Šiems smulkiems veiksniams vis daugiau dėmesio skiriama išsivysčiusiose šalyse, tarp jų - ir Lietuvoje.
Pasauliniai iššūkiai
Daugiausia mokslininkų į konferenciją atvyksta iš JAV ir Europos, tačiau laukiama ir nemažai Kinijos, kitų Azijos valstybių, taip pat Naujosios Zelandijos, Kolumbijos atstovų. Penktadalis dalyvių - iš Azijos šalių. "Nesifokusuosime į Lietuvos, Europos problemas - aptarsime pasaulinius iššūkius, tarp kurių - klimato kaita, dėl kurios kyla didžiuliai gaisrai, potvyniai", - užsiminė pašnekovas.Patalpų oro kokybė
Daug dėmesio konferencijoje bus skirta patalpų oro kokybei. Tarp kitų, čia bus pristatytas ir KTU mokslininkų atliktas tyrimas. Patalpų oro kokybę jie tyrė ir renovuotuose daugiabučiuose, ir mokyklose, vaikų darželiuose. "Situacija nėra tragiška, - tyrimų rezultatus lakoniškai apibendrino D.Martuzevičius. - Reikia pripažinti, kad Lietuvoje stengiamasi užtikrinti gana geras gyvenimo sąlygas. Žinoma, labai svarbi ventiliacija. Mes nuolat pabrėžiame, kad renovacija yra ne tik energinės pastato funkcijos, bet ir žmogaus gerovės tobulinimas. Jei pastatas užsandarinamas, po renovacijos ventiliacija suprastėja, tokiose patalpose kaupiasi oro tarša. Vis dėlto profesorius užsiminė: remiantis tyrimų rezultatais, negalima įrodyti, kad renovacija blogina patalpų oro kokybę. Atliekant tyrimus mokyklose ir vaikų darželiuose, išryškėjo didelės problemos. "Jų patalpos prastai vėdinamos, be to, vaikai po vasaros atostogų neretai sugrįžta į klases, iš kurių ką tik išėjo dažytojai, ir turi kvėpuoti chemiją, išsiskiriančią iš dažų. Tai yra didelė problema, dėl to būna daug skundų. Smulkūs veiksniai - tai cheminė tarša, kurios mes kasdien gauname."Rūkymo įtaka patalpų orui
Patalpų oro tyrimus atlikę KTU mokslininkai tyrė daug veiksnių, tarp jų - kaip patalpų oras užteršiamas jose rūkant. Nustatyta, kad labiausiai patalpų orą užteršia įprastinės cigaretės. "Jos iš tiesų yra labai didelis taršos šaltinis, - sakė D.Martuzevičius. - O naujieji produktai, vadinamosios bedūmės technologijos - jas vartoti žalinga, tačiau, jei vis dėlto jos vartojamos, greta esantiems žmonėms antrinio rūkymo tikimybė sumažėja labai stipriai. Vartojant bedūmes technologijas, patalpų oro kokybė pablogėja, tačiau, palyginus su tradicine cigarete, ji pablogėja dešimt kartų mažiau. Ir esantiems šalia tikimybė įkvėpti teršalus yra žymiai mažesnė. Taigi, antrinio ir tretinio rūkymo grėsmė yra žymiai mažesnė."Konferencijos Tikslai ir Perspektyvos
Konferencijoje dalyvaus mokslininkai ir praktikai: epidemiologai, toksikologai, visuomenės sveikatos specialistus, chemikus, aplinkos ir pastatų inžinierius. KTU yra renginį priimančioji institucija. "Konferencijoje bus siekiama suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką bei diskutuojama apie šiuos veiksnius gamtinės ir socialinės aplinkos kontekste. Tikimasi, kad mokslinės diskusijos galų gale transformuosis į geresnę įstatymų bazę ir sveikos aplinkos užtikrinimą. "Stengsimės užfiksuoti, koks progresas padarytas palyginus su pernai.Kietųjų dalelių koncentracija skirtinguose regionuose
Pateikiama informacija apie kietųjų dalelių (KD2,5) koncentraciją skirtinguose regionuose (santykiniai dydžiai, palyginus su Lietuva):
| Šalis/Miestas | KD2,5 Koncentracija (Palyginus su Lietuva) |
|---|---|
| Lietuva | 1x |
| Indija (kai kurie miestai) | 10x |
| Iranas (kai kurie miestai) | 10x |
| Pakistanas (kai kurie miestai) | 10x |
| Kinija (kai kurie miestai) | 10x |