Socialinis būstas Lietuvoje yra svarbi socialinės politikos dalis, užtikrinanti gyvenamąją vietą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Tačiau, socialinio būsto privatizavimo klausimas yra sudėtingas ir reglamentuojamas įvairiais teisės aktais. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio būsto privatizavimo tvarką Lietuvoje, ypač atkreipiant dėmesį į Vilniaus miesto savivaldybės praktiką ir teisės aktus.
Socialinio būsto išsipirkimas
Socialinio būsto išsipirkti negalima. Tai reiškia, kad asmenys, nuomojantys socialinį būstą, neturi galimybės jo įsigyti nuosavybėn. Tačiau, asmenys, sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įskaitant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, turi teisę įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis arba rinkos kainomis. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Būsto privatizavimas Vilniuje
Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu [email protected]. Asmenys, norintys privatizuoti būstą, turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, pateikiant prašymą dėl nuomojamų patalpų įsigijimo internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt, el. paštu [email protected] arba apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.
Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams). Tai gali padaryti tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai).
Kaina ir vertinimas
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d.
Pradinis įnašas: Pirkėjas turi sumokėti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pradinį įnašą (250 Eur) už prašomą pirkti Savivaldybės turtą. Sąskaita apmokėjimui: LT90 7300 0100 0055 7932. Pradinis įnašas negrąžinamas ir naudojamas Vykdytojo išlaidoms, susijusioms su Savivaldybės turto parengimu parduoti pagal Įstatymo 25 straipsnį.
Nuomininko investicijos
Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą. Tačiau svarbu atskirti, kad tam tikri būsto remonto darbai savaime nereiškia, kad būstas yra pagerintas.
Jeigu visgi buvo atlikti būsto vertę pakeitę/padidinę darbai, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti, gavus nuomotojo sutikimą. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (išskyrus kai nuomininko padaryti darbai be nuomotojo leidimo ir negali būti atskiriami be žalos išsinuomotam daiktui - tokių pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama).
Norint, kad nuomininko investicijos būtų įvertintos, reikia pateikti nuomotojo (savivaldybės) sutikimą atlikti investicijas ir bute atliktas investicijas pagrindžiančius dokumentus, t. y. čekius, sąskaitas ir pan.
Teisės aktai
Socialinio būsto privatizavimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 str.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr.
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimas Nr.
- Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas.
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-1046, nuo 2022 m. liepos 1 d. pasikeitė Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių būstų nuomos kainos.
Kauno situacija
Kauno miesto savivaldybėje taip pat buvo susidariusi situacija, kai skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio būsto buvo ištrintas. Tačiau, advokatų pastangomis, kai kuriais atvejais pavyko apginti nuomininkų teises ir pripažinti socialinių nuomos sutarčių sąlygas negaliojančiomis.
Kompensacijos už būsto nuomą
Asmenys ir šeimos, kurie nuomojasi būstą, gali pretenduoti į kompensacijas už būsto nuomą. Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLE.
Kompensacija apskaičiuojama iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc. Šis skaičiavimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Jiems kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį.
Pavyzdžiai
1 pavyzdys: Asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur, t. y. 500 Eur - 30 proc.
2 pavyzdys: Dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis - 250 eurų. Pagal deklaruotas pajamas šeima negautų kompensacijos, kadangi būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršytų vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančias pajamas. Tačiau tokiu atveju būtų vertinamos iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos per mėnesį, kurios neviršija vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančių pajamų. Taigi, dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją.
Svarbi informacija nuomininkams
- Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. popierines sąskaitas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeitė mokėjimo kortelėmis.
- Popierines sąskaitas dar gausite iki 2025 metų gegužės.
- Jei remontą užsako SĮ „Vilniaus miesto būstas“ arba jis atliekamas bendrojo naudojimo patalpose pastato administratoriaus, išlaidas apmoka SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kaupiamąsias išlaidas taip pat apmoka įmonė.
- Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ir nesant kitų patalpose deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir informuoti apie nuomininko mirtį.
- O jeigu mirusiojo šeimos nariai yra deklaruoti ir toliau gyvena nuomojamame būste, ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją - SĮ „Vilniaus miesto būstas“ - jie gali ir toliau gyventi būste.
Jeigu laiku nepateiksite pajamų ir turto deklaracijos už praėjusius metus, negalėsime įsitikinti, kad vis dar atitinkate LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus paramai gauti. Todėl kasmet nuo gegužės 1 d. laikoma, kad neturite teisės gauti jokios paramos būstu (t. y. nei būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, nei būsto nuomos mokesčio lengvatos).
Pateikus turto bei pajamų deklaraciją iki gegužės 1 d., teisė į socialinio būsto nuomą, būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją bei būsto nuomos mokesčio lengvata nustatoma už visą metų laikotarpį.
Jeigu deklaracijoje yra nurodomos pajamos, kurios yra neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, reikia dar užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, įrodančius tų pajamų kilmę (dėl jų reikėtų kreiptis į įstaigas, iš kurių gavote šias išmokas).
Asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 10 d. socialinis būstas nuomojamas tik asmenims ir šeimoms, atitinkantiems įstatyme nustatytus reikalavimus.
Asmenys ir šeimos, besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius), deklaruoja pajamas ir turtą kas 3 metus, pratęsdami sutartį. Tačiau, jeigu besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius) norės pretenduoti į 50 proc. būsto nuomos mokesčio kompensaciją, privalės deklaruoti turtą ir pajamas kas metus.
tags: #socialinio #busto #privatizavimo #tvarka