Skydinių Namų Statybos Ypatumai Norvegijoje

Skydiniai namai Norvegijoje turi savų statybos ypatumų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl karkasiniai namai populiarūs Skandinavijos šalyse ir kokia mediena tinkamiausia karkasui, bei kaip ji turi būti apdorota.

Karkasiniai ir Skydiniai Namai Skandinavijoje

Pas mus populiarėjanti karkasinė ir skydinė statyba turi šimtametes ir patikrintas tradicijas šalto klimato Skandinavijos šalyse.

Kaip kažkada sakė architektas Algirdas Kaušpėdas, „karkasinis namas - tai labai paprastas statinys. O ko namui reikia? Kad išorinės atitvaros izoliuotų vidinę erdvę. Paprasčiausia yra pastatyti medinį karkasą ir jį užpildyti šiltinimo medžiaga. Tai pats pigiausias būsto statymo būdas, žinomas Šiaurės šalyse. Pagaliukai ir vata - kas gali būti paprasčiau ir pigiau?".

Žmonėse vis dar įsišakniję gausybė prietarų, susijusių su karkasiniais ar skydiniais namais. Dažnai pirmas klausimas būna, ar toks namas ilgaamžis. Tačiau amerikiečiai, kanadiečiai ir skandinavai jau seniai masiškai stato būtent tokius namus.

Į lietuvio sąmonę įaugusi nuostata, kad namas turi stovėti šimtą metų, nors vidutiniškai žmogus viename name gyvena tikrai ne 100, na, daugiausia 50 metų.

Klimato Įtaka Statybai

Kuo atšiauresnis, šaltesnis kraštas, tuo mažiau inertiška turi būti pastato konstrukcija. Antai Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Šiaurės Europos šalyse karkasiniai namai puikiai tiko ir prigijo, o tarkime Graikijoje - ne.

Pietų šalyse geriau statyti masyvius mūrinius namus: mūras per naktį sukauptą vėsą išsaugo ir atiduoda dieną, kada aplinka smarkiai sušyla. O gyvenantiems šiauriau visai nereikia, kad sukauptą šaltį mūrinė siena atiduotų į vidų.

Teiginys, kad mūras akumuliuoja šilumą, teisingas tik tuo atveju, jei mūras yra iš vidaus, o išorė apšiltinta.

Tiek karkasinis, tiek skydinis namas yra iš esmės mediniai namai, arčiausiai gamtos ir ekologijos. Tokio namo sienų ir stogo apšiltinimas irgi gali būti iš natūralių medžiagų, jei naudojama gamtinės kilmės termoizoliacija.

Situacija Lietuvoje

Paradoksas tas, kad daug Lietuvos įmonių stato karkasinius ir skydinius namus Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitose šalyse, bet Lietuvoje šie namai nėra populiarumo viršūnėje. Gal ir teisus architektas Algirdas Kaušpėdas kažkada sakęs, kad jei lietuvis perka automobilį, tai būtinai „mersedesą", o jei stato namą - tik mūrinį.

Toks mąstymas jau lyg ir praeityje, bet karkasinė statyba vis dar neįsigali, nors, kas žino, gal jau netoli laikas, kai šio tipo gyvenamaisiais namais bus užstatomi ištisi kvartalai, kaip yra Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse.

Lietuvoje yra apie pusšimtis skydinių namų gamintojų ir keli šimtai karkasinių namų statytojų, dalis jų įgijo patirties užsienio šalyse. Pas mus, deja, iki šiol šios srities specialistai neruošiami, karkasinių namų statybos inžinierius, projektuotojus, konstruktorius, energinio efektyvumo specialistus ir surinkėjus tenka ugdytis pačioms įmonėms.

Dalis karkasinių namų statytojų sertifikuoja savo gaminius pagal tos šalies, į kurią eksportuoja, reikalavimus (Norvegijos, Vokietijos ir t.t.). Lietuvoje nėra karkasinės statybos standartų/taisyklių, visi naudoja skirtingus. Nei aukštosios mokyklos, nei profesinio rengimo centrai nesirūpina, kad atsirastų kvalifikuotų šios srities specialistų ir darbininkų.

Kodėl Skandinavijoje Populiaru?

Šiaurės šalyse karkasinė ir skydinė statyba populiari dar ir dėl to, jog šio tipo namai labai greitai įšyla ir gerai laiko šilumą. Kaip akcentavo daugelis kalbintų medinių namų specialistų, technologiškai karkasinių ir skydinių konstrukcijų gamyba ir statyba yra sudėtingesnė nei mūro, nes dirbama su „gyva" medžiaga - mediena, reikalingi atitinkami tvirtinimo elementai, skaičiavimai statikai užtikrinti, bet karkasiniai yra labai šilti.

Karkaso mediena ruošiama pagal EN 338 standartą ir rekomenduojama C16-40 stiprumo klasės, optimaliausiais variantas kainos ir kokybės požiūriu - C24 klasės bei 15±3 proc. drėgmės mediena, tolygiai išdžiovinta pramoninėje džiovykloje. Pagal standarto reikalavimus tokios klasės mediena yra pakankamai tanki, atspari tempimui, lenkimui, slėgimui.

Medienos Apdorojimas

Vieni statytojai medieną impregnuoja antiseptikais ir apdoroja antipireniniais tirpalais (puvimą, įvairių mikroorganizmų dauginimąsi stabdančiais ir medienos degumą mažinančiais tirpalais), kiti - ne, argumentuodami, kad karkasas yra uždaroje konstrukcijoje ir, jei pastatas eksploatuojamas tvarkingai, nei graužikai, nei pelėsis, nei ugnis nekelia pavojaus, o apdorota mediena savybes po kažkiek laiko visvien praranda. Be to, jei mediena neužkrėsta grybeliu ir joje nėra vabzdžių, išdžiovintoje ir kalibruotoje jų neatsiras. Bet yra ir kita nuomonė.

Panagrinėję karkasinės statybos specialistų iš Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos, nuomones sužinosime, kad jie šios konstrukcijos pastatuose naudoja tik pramoniniu būdu, specialiose kamerose išdžiovintą ir antiseptikais bei antipirenais apdorotą karkaso medieną.

Technologija grindžiama nuostata, jog tik ilgalaikis aukštos temperatūros poveikis stabdo visų rūšių medienos mikroorganizmų bei kenkėjų veiklą, sunaikina jų sporas, kiaušinėlius ir lervas.

Šalys, kuriose populiari karkasinė ir skydinė statyba, turi nacionalinius reglamentus, detalizuojančius tiek karkaso medžiagos paruošimą, tiek termoizoliacijos charakteristikas, statiką bei kitus parametrus. Daugelis karkasinius namus statančių Lietuvos įmonių vadovaujasi Skandinavijos šalių reglamentais, kuriuose nurodoma, jog privaloma antipirenais apdoroti tik stogo konstrukcijas.

Vėdinamo Fasado Konstrukcija

Statant karkasinį namą žinotina, kad teks rinktis vėdinamo fasado konstrukciją, nes visgi medienos karkasas ir tinkas nėra visai suderinami dalykai dėl galimų medienos deformacijų.

Specialistai tvirtina, kad, jei mediena tinkamai paruošta ir naudojami tinkami tvirtinimo elementai, problemų dėl karkaso elementų standumo nekyla. Suprantama, problemų nebus, jei visose statybos grandyse laikomasi technologinių reikalavimų. Bet visgi geriau apsidrausti, nes patirtis rodo, kad kartais net ir apmūrijant karkasines sienas į vėdinamą tarpą prikrečiama skiedinio, užkemšamos vėdinimo kiaurymės, tuomet, dėl mažo apdailos sluoksnio laidumo garams, ant jo kaupiasi kondensatas, kuris iš pradžių ardo sienos apdailą, o esant dideliam vandens garų kiekiui ir prastam vėdinimui, kaupiasi vidiniuose sienos sluoksniuose.

Pas mus vėdinamų sienų konstrukcija projektuojama ir įrengiama remiantis STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Karkasinio pastato sienos sumuštinį sudaro (nuo vidinės pusės): vidinis apdailos sluoksnis, garų izoliacija, karkaso elementai su tarp jų ir už jų įterptomis šiltinimo medžiagomis, išorinis vėjo izoliacijos sluoksnis (sutankintas termoizoliacijos sluoksnis, garams laidi plėvelė, kartais - standžios perforuotos plokštės), vėdinamas oro tarpas ir apdailos sluoksnis.

Termoizoliacija

Dėl laidumo vandens garams, gaisrinės saugos bei kitų naudingų savybių karkasinių sienų šiltinimui geriausiai tinka mineralinė stiklo vata, jos privalumas dar ir tas, kad šios vatos nemėgsta graužikai, ji atspari grybeliams ir pelėsiams. Stiklo vata vėdinamoje konstrukcijoje išlieka sausa, iš esmės jos neveikia drėgmė, jos struktūra nekinta dešimtmečiais, ji nesukrenta, o tai reiškia nekintančius pradinius pastato šiluminius parametrus arba, paprasčiau kalbant, pastatas net ir po dešimtmečių nepraranda šiluminės izoliacijos savybių, išlieka šiltas.

Mineralinė stiklo vata efektyviai sulaiko šilumą patalpose žiemą ir užtikrina malonią vėsą per karščius. Šiuolaikinės stiklo vatos gamyboje naudojamos natūralios medžiagos: stiklo duženos ir smėlis, tai viena iš ekologiškiausių termoizoliacinių medžiagų.

URSA mineralinė stiklo vata gaminama iš perdirbtų medžiagų, nenaudojant aplinkai kenksmingų rišiklių, ir yra 100-u procentų perdirbama. URSA prekės ženklo gaminiai yra pasaulinio Etex Group koncerno įmonės produkcija. Etex Group įmonių grupė garsi gaisrinės saugos, tinko technologijų, modulinės statybos ir inžinerijos srityse. URSA stiklo vatos gaminiai gali būti naudojami visų tipų pastatuose - nuo gyvenamųjų, visuomeninių, mokyklų, ligoninių iki biurų, logistikos ir gamybos, žemės ūkio ir pramonės pastatų, ypač ten, kur reikalinga aukšta gaisrinės saugos klasė.

URSA mineralinė stiklo vata gaminama rulonais (dembliais) ir lakštais - plokštėmis. Perdangų, šlaitinių stogų šiltinimui idealiai tinka ruloninė stiklo vata, nes yra galimybė pakloti vientisai išvengiant sujungimų, greitesnis darbas.

Šilumos Laidumo Koeficientas

Pagrindinis bet kurios termoizoliacinės medžiagos rodiklis yra šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo λ skaičius mažesnis, tuo geresnės medžiagos termoizoliacinės savybės, paprasčiau kalbant, tuo medžiaga šiltesnė. URSA Platinum 32 demblių šilumos laidumas yra vienas mažiausių tarp izoliacinių medžiagų.

Atitvaros termoizoliacinio sluoksnio storis apskaičiuojamas energinio projektavimo programa remiantis norminiais STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas", STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir kt.

Garo Izoliacija ir Apdaila

Kad būtų išvengta garų skverbimosi per sieną bei rasos taško susidarymo izoliaciniame sluoksnyje, iš vidinės atitvaros pusės būtina uždengti garo izoliacinę plėvelę. Vidinei sienų apdailai iš vidaus karkasas dažniausiai dengiamas gipskartonio plokštėmis.

Atsižvelgiant į projektą, išorinė atitvarų pusė gali būti papildomai apšiltinama 50 mm izoliacija. Po to sienos apkalamos drėgmei atspariomis 12 mm OSB ar kitomis plokštėmis. Ant jų arba ant izoliacinio sluoksnio įrengiama vėjo izoliacija - kietos stiklo vatos plokštės arba plėvelė.

Vidinės Sienos ir Pertvaros

Karkasiniuose namuose izoliacija montuojama ne tik išorinėse, bet ir vidinėse sienose bei pertvarose. Stiklo vatos gaminiai yra universalūs, tinka įvairioms atitvaroms, tai patogu, nes nereikia kelių medžiagų.

Karkasinio namo sienų termoizoliacijos storis skaičiuojamas kiekvienam projektui ir jis priklauso nuo vietovės, architektūrinio projekto, pasirinktų medžiagų, pasirinktos šildymo sistemos, vėdinimo prietaisų efektyvumo ir kt.

Atitvaros termoizoliacinio sluoksnio storis apskaičiuojamas energinio projektavimo programa remiantis norminiais STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas", STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir kt.

Energinis Efektyvumas

Karkasinio namo konstrukcija yra labai tinkama energiškai efektyviems pastatams. Pirmiausia dėl to, kad pastato sienos storis yra gerokai mažesnis nei mūrinio pastato. A+ energinio naudingumo klasės karkasinės pastato sienos storis yra pie 450 mm, o tos pačios klasės mūrinio pastato sienos storis yra 10-15 cm didesnis (priklauso nuo konstrukcijos tipo ir mūro medžiagos). Be to, ir sandarumo klausimai sprendžiami gerokai paprasčiau nei mūriniame pastate.

Sandarumo barjero funkciją karkasiniame pastate atlieka orą ir garus izoliuojantis sluoksnis, dažniausiai įrengiamas iš 200 mikronų storio statybinės polietileno plėvelės. Sandarumo užtikrinimas iš esmės lygus darbo kruopštumui. Labai svarbu, kad dedant į konstrukciją stiklo vatą ji būtų apsaugota nuo atmosferos poveikio ir vienodai suspausta visomis kryptimis.

Sandarinimo Mazgai

Kaip sandarinami praėjimų mazgai? Kokybiškomis lipniomis sandarinimo juostomis, kurios lipnumą išlaiko ilgai, jų klijai neišdžiūsta po metų kitų. Kol nesumontuotas stogas, šiltinimas uždengtas, vėjo izoliacinių plokščių siūlės užklijuotos.

Medinių Namų Gamintojų Asociacijos Seminarai

Medinių namų gamintojų asociacija organizuoja seminarus medinių namų gamintojams, projektuotojams, architektams ir kt. specialistams dirbantiems medinės statybos srityje.

Svarbūs seminarai:

• 2009 m. lapkričio mėn. įvyko seminaras - diskusija „Medinių konstrukcijų ypatumai“ organizuotas Kauno technologijos universiteto ir Medinių namų gamintojų asociacijos, kuriame pranešimus skaitė ir į klausimus atsakinėjo KTU mokslininkai ir ekspertas iš Švedijos.
• 2008 m. rugsėjo mėn. Vilniuje įvyko MNGA organizuotas seminaras „Šiuolaikiška medinių namų gamyba ir projektavimas“, kurio tema buvo skydiniai ir karkasiniai namai, jų gamyba ir projektavimas.
• 2007 m. gegužės mėn. Vilniuje įvyko seminaras tema „Skydinių ir karkasinių namų gamyba“.
• 2006 m. gruodžio mėn. įvyko MNGA organizuotas seminaras, kurio tema - Norvegijos rąstiniai pastatai, jų gamyba bei statybos standartai. Seminare pranešimą skaitė Norvegijos rąstinių namų statybos ekspertas George Fuller.

SIP Skydai

SIP skydas - tai struktūriškai izoliuotas skydas. SIP skydo konstrukcija - tai dvi OSB plokštės ir tarp plokščių gamykloje įklijuota izoliacinė medžiaga. Skydiniai namai pagal SIP technologiją - vieni iš šilčiausių namų pasaulyje.

SIP skydų privalumai:

• Šilumos taupymas.
• Apsauga nuo gamtos stichijų.
• Greita ir lanksti statyba.
• Garantuotas namo ilgaamžiškumas.
• Atsparumas ugniai.
• Mažas namo svoris.

SIP namas projektuojamas atsižvelgiant į tai, kad SIP skydas apjungia ir konstrukcinius ir termoizoliacijos elementus. SIP skydas tai ir „laikantis karkasas“ ir termoizoliacinė medžiaga kartu. Vainikinių, perimetrinių tąšų dėka, visi skydai sujungiami į vientisą konstrukciją (kevalą), kurios dėka namo sienos „nevaikšto“, neatsiranda įtrūkimų. Lengva SIP skydų konstrukcija leidžia sutaupyti, įrengiant pigesnius pamatus, nes apkrovos sumažėja iki 10 kartų, lyginant su mūru.

tags: #skydiniu #namu #statyba #norvegijoje